aA
Kelti savo kompetencijas svetur bei dalį studijų praleisti įvairiuose pasaulio universitetuose tampa vis labiau įprasta. Tačiau dalis jaunimo užmiršta arba dažnai net nežino apie galimybių išvykti įvairovę – pradedant savanoryste užsienyje ir baigiant trumpalaikiais kultūriniais mainais.
Studentai mainų programoje
© Shutterstock

Būtent apie tokias galimybes specialioje jaunimo dirbtuvių kurtoje laidoje „EPulsas“ pasakoja Guoda Lomanaitė, Jaunimo Tarptautinio Bendradarbiavimo agentūros (JTBA) vadovė. Pasak jos, yra dvi ES rėmimo programos: „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpusas“, kurias Lietuvoje administruoja JTBA.

Neatrastos Erasmus+ galimybės

Be to, kad jaunimas vyksta pusmečiui ar metams studijuoti į kitą, dažniausiai, Europos universitetą, su „Erasmus+“ programa taip pat galima išvykti į trumpalaikius tarptautinius jaunimo mainus. Tai nuo savaitės iki dviejų mėnesių trunkanti veikla, kada jauni žmonės iš skirtingų šalių realizuoja bendrą sugalvotą idėją. „Jie, gavę finansavimą, gali susirinkti kažkurioje šalyje, kažkokioje konkrečioje vietoje ir kartu įgyvendinti savo projekto programą“, – aiškina G. Lomanaitė.

Pasak jos, ši programa yra plačiai paplitusi jaunimo tarpe bei yra gerai žinoma visuomenėje, tačiau siejama tik su studentais ir jų galimybėmis, nors iš tiesų po ja slepiasi dar ir visas neformalaus ugdymo baras, kuris leidžia jauniems žmonėms įgyvendinti tarptautinius arba vietinius projektus ir taip vis semtis tarpkultūrinės patirties, ugdyti supratimą, kas yra Europa, kokie mes esame skirtingi, bet kartu ir panašūs, bei įgyvendinti įvairius savo sumanymus.

Savanorystė – vienas iš būdų atrasti save

„Europos solidarumo korpuso“ programa siūlo savanorystės galimybę, kai žmogus iki 30 metų gali išvykti arba trumpalaikės savanorystės – iki dviejų mėnesių, arba ilgalaikės savanorystės – iki metų trukmės, bei įgyvendinti mažos apimties solidarumo projektus.

Nors „Erasmus+“ programa yra geriau žinoma jaunų žmonių tarpe, pašnekovė teigia, kad savanorystės projektai tampa vis žinomesni ir pabrėžia, jog ne tik lietuviai išvyksta savanoriauti, tačiau sulaukiama ir atvykstančių į Lietuvą jaunųjų savanorių, kurie prisideda prie institucijų, įstaigų ir įvairių organizacijų veiklos. Savanorystės amplitudė, kaip teigia pati G. Lomanaitė, yra plati: „Temos gali būti labai įvairios – socialinės, darbo su vaikais, seneliais, gali būti aplinkosauginės, gali būti projektai, įgyvendinami su imigrantais arba švietimo sektoriumi.“

Šios programos padeda ne tik įgyti patirties, bet ir atrasti save: „Turime nemažai jaunų žmonių, kurie išvažiuoja po mokyklos tik ją baigę, kurie, galbūt, galvoja, kad jie norėtų studijuoti vieną sritį, bet nėra įsitikinę, ir šitie projektai jiems leidžia pabandyti,“ – sako G. Lomanaitė.

Nauda sau ir bendruomenei

Norint išmėginti save šiose programose, G. Lomanaitė pirmiausia siūlo apsilankyti internetiniame tinklapyje www.solidarumokorpusas.lt, kuriame galima rasti visą pagrindinę informaciją – nuo pačios programos iki jos reikalavimų. Norintis išvykti gali užsiregistruoti duomenų bazėje, prisijungti prie organizacijų, kurios Lietuvoje tarpininkauja ir suteikia iformaciją apie galimybes.

Šiuo metu projektuose dalyvauja apie 5 tūkst. jaunų žmonių. Anot pašnekovės, tai yra nemažas skaičius, o norinčių netrūksta, todėl vykdoma dalyvių atranka. Tačiau ši, pasak G. Lomonaitės, yra sukurta tam, kad žmogus tikrai įsitikintų, ar ta vieta jam tinka, ar tai tikrai yra tokie lūkesčiai organizacijos ir jo paties, nes tai padeda vėliau išvengti daug problemų. Pašnekovė teigia, kad išsigąsti dėl to nereikėtų, ir pašmaikštauja, kad tai nėra taip komplikuota, kaip pildyti metinę pajamų deklaraciją.

Šiuo metu tokios programos yra įgyvendinamos 33 šalyse, dažniausiai – Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau partneriauti šalys gali ir pasauliniu mastu, pavyzdžiui, projektas yra vykęs Martinikoje - Karibų jūros saloje, Atlanto vandenyne, nes sala priklauso Prancūzijai.

Pašnekovė, paklausta, kaip padrasintų svarstantį, bet dar nesiryžtantį dalyvauti šiose programose žmogų, atsakė: „Padrąsinimas tai yra tik tai nebijoti, dėl to, kad tai yra nauda jums asmeniškai ir nauda, galų gale, bendruomenei, į kurią jūs atvažiuojate, arba prie kurios veiklos jūs prisidedate, sakyčiau, kad tai yra labiau nuotykis.“

Visos laidos įrašą žiūrėkite čia:




Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nausėdos politinė reklama – iš Sutkaus vadovaujamos Lietuvos verslo konfederacijos VRK kandidato atžvilgiu staiga pritaikė išimtį (441)

Suorganizuotas susitikimas su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Jonu Vytautu Žuku –...

Infografikas. Kaip sekasi pensijų fondui, į kurį buvote įtrauktas automatiškai, ir ar verta jį keisti (79)

Lietuvos bankas paskelbė pirmuosius naujųjų gyvenimo ciklo pensijų fondų rezultatus. Iki šiol...

8 dalykai, kurių niekuomet nevalgo mitybos specialistai (55)

Kalbant apie maistą ir gėrimus , posakis „visko su saiku“ dažniausiai yra labai tinkamas....

Linkevičius nemano, kad rinkimai Ukrainoje turės įtakos šalies geopolitiniam kursui (59)

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigia, kad Ukrainoje pasikeitus prezidentams vargu...

Padraugavo su estais ir užteks: Kremliaus ruporas rusus ragina ruoštis karui su JAV Baltijos šalyse (1701)

Objektyviai turime savų interesų, susijusių su Baltijos jūros regionu. Tai susitikime su Estijos...

Po skandalingos „Crvena Zvezda“ pergalės Eurolygoje liko trys laisvos vietos „rungtynės neturėjo būti žaidžiamos“ (11)

Kelialapį į 2019-2020 m. Eurolygą Belgrado „Crvena Zvezda“ krepšininkai iškovojo laimėdami...

Sukrečianti turtingiausio kada nors gyvenusio žmogaus istorija: švaistydamasis pinigais sugriovė kitos šalies ekonomiką kelionėje lydėjo 60 tūkst. žmonių  (80)

Remiantis 2019 metų „ Forbes “ reitingu, pats turtingiausias pasaulio žmogus yra bendrovės „...

Savo 70-mečio šventėje pasirodžiusios Pugačiovos pokyčiai suglumino daugelį: ar ten tikrai ji? (1)

Banketą savo 70-mečio proga Ala Pugačiova surengė elitiniame restorane Rubliovkoje, Maskvoje....

Pokyčiai miestų gatvėse – jau čia pat: turi planą, kaip išvengti spūsčių (13)

Niekas nemėgsta sėdėti transporto spūstyse. Tam, kad kiekviena kelionė būtų kuo greitesnė,...

Didžiųjų technologijų įmonių didžiosios mokesčių „maklės“: pinigus iššvaistė ne darbuotojams (3)

Kai kurios didžiausios JAV technologijų kompanijos 2017 m. siekė korporatyvinių pelno mokesčių...