Ištirtų 9 tūkst. žmonių duomenys parodė, kad asmenys, turintys vieną ar abu šiuos genų variantus, yra pastebimai mažesnės rizikos grupėje susirgti galvos ar kaklo vėžiu. Tyrėjai teigia, kad šis atradimas yra labai svarbus, nes pirmą kartą išskirti genai, kurie turi apsauginį poveikį nuo alkoholio. „Mes nežinome, kaip apsaugomas organizmas, tačiau dabar žinome, kad šie genai turi tokį poveikį, o tai mums padės dar geriau suprasti kaip vystosi vėžys“, - sakė profesorius Martinas Wisemanas iš Pasaulinio vėžio tyrimų fondo, kuris finansavo tyrimus.
Alkoholis, be rūkymo ir mitybos, yra vienas svarbiausių vėžio sukėlėjų. Skaičiuojama, kad alkoholis yra atsakingas už maždaug 5 proc. iš kasmet 285 tūkst. naujai aptinkamų vėžio atvejų. Ekspertai teigia, jog įtikinami įrodymai rodo, kad alkoholį galima susieti su burnos, krūtinės, skrandžio, kepenų ir kitur besivystančiais navikais.
Sveikatos ekspertai sveikino šį atradimą, tačiau perspėjo, jog tai nėra žalia šviesa gėrimui be saiko. „Tai neturėtų daryti įtakos žmonių gėrimo įpročiams. Šiuos genus turintys asmenys turi džiaugtis, kad yra sumažintos rizikos grupėje, - teigė M. Wisemanas. – Tačiau jiems vis tiek gresia šiokia tokia rizika, todėl vertėtų vengti alkoholio ar bent jau riboti jo vartojimą“.
Dabar mokslininkai pradės tirti, kaip genų gaminami proteinai padeda organizmui skaidyti alkoholį ir apvalyti organizmą nuo toksinų. Ilgalaikiai tyrimai gali padėti sukurti vaistus, sumažinančius neigiamą alkoholio poveikį.
Nors šis tyrimas ir suteikė gerų žinių, tačiau jis taip pat parodė, kad alkoholio vartojimas netgi nedideliais kiekiais gali padidinti riziką susirgti vėžiu.
