Vien Marijampolės savivaldybės teritorijoje šiemet nustatyti trys židiniai, kur per gana trumpą laiką nutįso Sosnovskio barščių plantacijos. Ekologams susirūpinimą kelia šio augalo sėklomis nusėta bei jau subrendusiais augalais užgožta teritorija nuo Mokolų kaimo fermų iki pat Šunskų miško. Tose vietose gyvenantys žmonės pastebėjo, kad nuodingų augalų jau yra net miške, ir šie pradeda ataką prieš greta augančius medžius.
Antroji Sosnovskio barščių „giraitė“ nusidriekusi Adomiškių kaime, kur vislūs augalai vis labiau užkariauja Laikštės upelio pakrantes. Baiminamasi, kad vanduo atsparaus augalo sėklų neišplatintų dar toliau, nes upelis įteka į Šešupę. Per maždaug ketverius metus nekviestas svečias žaibiškai išplito ir Varnupių kaime, nusidriekė link Amalvos palių bei pasiekė Igliškėlių miestelį.
Būdami pakankamai tvarkingi, sūduviai ne juokais susirūpino ir pakilo į kovą prieš Sosnovskio barštį. Tačiau įvežtinio augalo neįveikia nei stiebus šienaudami, nei šaknis degindami. Pasak žemdirbių, kuo dažniau jie nukapoja lapus, tuo gausiau ūglių piktžolė išleidžia.
Jau augalo kamieno kartais net nenukerta dalgis, tad tenka griebtis kirvio. Pasitaikė nemažai atvejų, kai augalo sultys nudegino rankas, kojas, sudirgino akis. Praėjus parai žmonėms prireikė skubios medikų pagalbos. Neseniai prabilta, kad „laukų karaliumi“ pramintas augalas – itin žalingas moterims. Žinomas atvejis, kai daržą ravėjusi bei Sosnovskio augalus nukapojusi jauna moteris, smarkiai apsinuodijo ir pagimdė neišnešiotą kūdikį.
Atrodė naudingu
Vilniaus universiteto Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos tyrinėtojų duomenimis, Sosnovskio barščiai Lietuvoje pradėti auginti 1950 metais biologijos instituto eksperimentinėje bazėje.
Tarybiniais metais šis sultingas augalas pripažintas tinkančiu gyvulių silosui ir pasklido po Švenčionių, Kauno bei Vilniaus rajonų kolūkius. Netrukus išvaizdus, žiedų skėčiais besipuikuojąs „karalius“, įsipiršo kaip dekoratyvusis į kolektyvinių sodų sklypelius. Tuo jo era dar nesibaigė – kaip medingą augalą, į savo bitynus dar įsileido Lietuvos bitininkai. Anot mokslininkų, tik pastebėjus plitimo požymius, imta abejoti augalo nauda, nes iki 1990 metų atkakliojo barščio jau buvo aptikta 17-je Lietuvos rajonų laukuose, o apie 2005 metus jis jau buvo išplitęs po beveik visą Lietuvą.
Pastebėta, kad barštis visai neišrankus – jam tinka dykvietės, pakelės, pamiškės, paupiai, sąvartynai, pelkės, miškai. Jau įžengė ir į dirbamos žemės plotus. Salierinių šeimos augalas išbujoja net iki 3 – 4,5 metro aukščio. Šaknis jo labai stipri – apie 10 centimetrų skersmens. O stiebą kartais galima apglėbti tik abiem rankomis. Vasarą augalas suformuoja įspūdingus skėčius - žiedynus, turinčius nuo 30 iki 150 stipinų.
Pražysta baltais ar šiek tiek rausvais žiedais, o nužydėjęs „skėtukuose“ subrandina skeltavaisius ir maždaug 4 metrų spinduliu išmėto daugybę sėklų. Šis procesas trunka nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio. Smulkesnis augalas paskleidžia apie 20 tūkst., o stambesnis – net apie 100 tūkst. vislių sėklų. Šias dar išnešioja vėjas, pūgos. Todėl kartais buvusi mažytė Sosnovskio barščių salelė per metus gali pailgėti net 10 metrų.
Nudegina kaip verdantis vanduo
Nenaikinamo barščio kamienas ir lapai prieš žiemą nunyksta, deja, pavasarį atželia iš šaknų ir vėl sparčiai auga. Botanikai pastebi, jog brandos Sosnovskio barštis sulaukia po 5 metų, jo šaknies gajumas išlieka net 13 metų. Pastebėta ir dar viena savybė, kurią botanikai vadina „sėklų banku“, nes apie 95 procentai nukritusių sėklų kaupiasi dirvožemio viršutiniame sluoksnyje ir didžioji jų dalis išlieka gyvybingos. Nebūtinai visos sudygsta jau pirmąjį pavasarį. Dalis pasilieka ramybės būsenoje ir atgyja tik po dviejų metų. Tyrimais nustatyta, kad ant tokių sėklų užpylus 25 centimetrų žemės sluoksnį, šios žūva. Tačiau šį eksperimentą pritaikyti ypač nelygiose upių pakrantėse ar miškuose nėra paprasta.
Atsižvelgiant į augalo vislumo mastus, Marijampolės savivaldybės ekologai pataria žemdirbiams vos pastebėjus pavienius augalus, nedelsiant juos naikinti. Kartu įspėja apie klastingo augalo pavojų žmogaus sveikatai. Mat barštyje kaupiasi furokumarinų grupės junginiai, turintys kancerogeninių ir teratogeninių savybių, sukeliančių nenormalų audinių vešėjimą ir gemalo organų nenormalų vystymąsi. Jei žmogus saulėtą dieną kauptuku ar dalgiu nukapos savo laukuose augantį barštį, geruoju nesibaigs. Ant rankų, kojų ar veido odos pateks augalo sulčių. Šias dar suaitrins saulės spinduliai. Atsiradusios žaizdos prilyginamos 1–3 laipsnio nudegimams apsiplikius verdančiu vandeniu. Gydomos pūliuoja, o užgijus, lieka randai. Prisikvėpavęs augalo žiedadulkių, žmogus jaučiasi kaip apsinuodijęs. Šio augalo iš tolo lenkiasi ir naminiai gyvuliai, nes tiek karvėms, tiek arkliams ar kiaulėms jis padaro žalos. Net bitėms yra pavojus, nes augalų žiedų išskiriamas nektaras – nuodingas.
Prilygsta kovai su slibinu
Sudūviai jau patyrė, kad net apsivilkus vandens nepraleidžiančius sintetinius drabužius, veidą uždengus respiratoriumi, pamiršus pavojų, galima padaryti klaidų ir nukentėti nuo Sosnovskio barščio. Kova su nekviestais augalais dažnam ūkininkui jau primena pasaką apie slibino galvų kapojimą, kai šios vėl tuoj pat užauga. Invazinius augalus tyrinėjantis VU Botanikos instituto vyresnysis specialistas dr. Zigmantas Gudžinskas teigia, kad šiam procesui reikia daug laiko ir išteklių, nes gerų rezultatų galima pasiekti naikinant nuolatos ir būtinai tuo pačiu metu visoje barščių užkariautoje teritorijoje. Ne tik rankiniu būdu – dalgiais, specialiomis geležtėmis, bet ir pasitelkiant techniką. Be šienavimo ir 24 cm gylio arimo specialistai žemdirbiams siūlo barštį purkšti glifosatų ir triklopiro grupių herbicidais.
Daug vilčių dedama į draugijos „Pilietis“ parengtą projektą „Invazinio Sosnovskio barščio naikinimas Marijampolės regione“. Pagal šį projektą, jau parengta ir dalijama švietėjiška medžiaga, suprantama kaimo žmonėms. Draugija pradėjo rengti mokomuosius seminarus. Pasak Marijampolės savivaldybės Aplinkos valdymo skyriaus vedėjo, minėtos draugijos pirmininko Anatolijaus Lesnicko, žemdirbiams turi rūpėti ir tai, kad laukus apleidus Sosnovskio barščiais, ateityje jie gali nesulaukti išmokų už deklaruojamus pasėlius.
Finansinė parama
Šalies Vyriausybė šiemet skyrė finansinę paramą žemdirbiams kovojant su invaziniais augalais. „Numatyti gana solidūs pinigai. Už 1 ha, kuriame bus naikinami Sosnovskio barščiai, žemdirbys gali gauti 717 eurų arba 2,5 tūkst. litų paramą. Tad, manau, net svarstyti nereikia, naikinti, ar ne. Kurie žemdirbiai savo laukuose turi tokį „svečią“, tereikia paruošti dokumentus ir pasiimti šiam procesui numatytus pinigus“, - pataria A.Lesnickas.
Be Sosnovskio barščio Vyriausybės patvirtintame sąraše yra dar trys invaziniai augalai – gausalapis lubinas, geltonžiedė sprigė bei uosialapis klevas. Daržo krapą primenantis tik daug kartų galingesnis Sosnovskio barštis – vienas iš labiausiai stelbiančių kitus augalus, pastebėta, kad jo kaimynystės nenori niekas, po juo išnyksta net žolė.
