Tai buvo pats didžiausias ir išsamiausias iki šiol atliktas tyrimas kuriuo buvo siekiama nustatyti vandenynų produktyvumą bei prognozuoti jų ateitį. Tyrimas yra unikalus tuo, kad jame buvo naudojami istoriniai duomenys apie sužvejojamas žuvis – kai kurie šių duomenų yra tūkstančio metų senumo. Šie duomenys buvo derinami su jūros ekosistemų analize ir rezultatais eksperimentų, kuriais siekiama grąžinti jūrinių gyvūnų rūšis į saugomas teritorijas.
Penkiose skirtingose valstybėse gyvenantys tyrimo autoriai peržiūrėjo šimtus atskirų įvairiausio masto tyrimų – vienuose jų buvo tiriamos ištisų vandenynų ekosistemos, kituose buvo tiriami vos kelių kvadratinių metrų plotai. Jie tvirtina, kad bet kokio mastelio tyrimuose vyrauja ta pati tendencija. Turtingos ekosistemos, kuriose gausu įvairių gyvūnų rūšių, gali išlikti net tuomet, kai žvejyba yra pernelyg aktyvi ar kai jas veikia kiti nepalankūs veiksniai. Bet kai tik suprastėja biologinė įvairovė, visa ekosistema – taip pat ir žuvų kiekis – pradeda mažėti eksponentiškai.
Sveikose ekosistemose žuvys būna sveikos ir sočios, jose yra ir žuvų „vaikų darželių“ – pavyzdžiui, koralų rifų ar jūros augmenijos. Bet tokių sveikų ekosistemų kiekis kasmet mažėja. Nuo 1950 metų žlugo 29 proc. žuvų rūšių komercinio panaudojimo galimybė (tų rūšių žuvų kiekis sumažėjo 90 ar daugiau procentų).
Be to, ekosistemų nykimo greitis vis didėja. Tyrimas numato, kad 2048 metais komercinėms reikmėms nebebus galima panaudoti nė vienos žuvų rūšies.
Tyrime taip pat nurodoma, kad žuvų guotų mažėjimo tikimybė priklauso nuo bendros biologinės įvairovės. Vandenyno teritorijose, kur biologinė įvairovė nėra didelė, komerciškai nebegalima panaudoti 34 proc. žuvų rūšių. Tuo tarpu vietose, kur biologinė įvairovė yra didelė, nebegalima panaudoti 24 proc. žuvų rūšių.
Daugelis jūros ekosistemas tiriančių mokslininkų iki šiol skeptiškai žvelgė į idėją, kad kelios žuvims nepriskiriamos vandenyno rūšys gali būti svarbios pagrindiniams žuvų ištekliams išlaikyti. Bet šio tyrimo rezultatai pirmą kartą aiškiai parodė, kad komercinė ir ekologinė vandenyno sveikata yra neatskiriami dalykai. „Svarbi kiekviena rūšis“, - teigia tyrimo autoriai.
Ekologai teigia, kad šio tyrimo rezultatai yra ypatingai svarbūs ne tik kaip vandenynų tyrimo rezultatai, bet ir kaip veiksnys, turintis padidinti natūralių ekosistemų vertę siekiant išsaugoti visos planetos vertę ir sveikatą. „Ši analizė pateikia geriausią dokumentaciją apie biologinės įvairovės vertingumą, kokią tik teko matyti“, - sakė JAV organizacijos „Nature Conservancy“ atstovas Peteris Kareiva.
Gera naujiena yra tai, kad žuvų guotai gali padidėti, jei ekosistemos yra saugomos bei biologinė įvairovė sugrąžinama. Dalhousie universitete dirbantis jūrų gyvybės saugotojas Borisas Wormas, vadovavęs tyrimui, tvirtina, kad 44 tirtose saugomose srityse „Rūšys atsigavo greičiau nei žmonės tikėjosi – per trejus, penkerius ar dešimtį metų. Ir ten, kur rūšys atsigavo, stebėti aiškūs ekonominių rodiklių pagerėjimai“, - sakė B.Wormas.
Tipinis jūrų apsaugos projektas biologinę įvairovę gali padidinti daugiau nei penktadaliu, o sugaunamų žuvų kiekį padidinti keturis kartus, rodo tyrimo rezultatai. Bet, net ir esant tokiam akivaizdžiam jūrų apsaugos efektyvumui, saugoma yra mažiau nei 1 proc. visų pasaulio vandenų.
„Jūrų biologinė įvairovė planetai teikia daug paslaugų, o ne tik žuvų išteklius – pavyzdžiui, apsaugo nuo apžėlimo dumbliais, perdirba atliekas, palaiko vandenynų gebėjimą absorbuoti anglies dvideginį. Siekiant minimizuoti klimato kitimą reikalinga sveika ir patvari jūrų ekosistema“, - sakė viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių Nicola Beaumont iš „Plymouth Marine Laboratory“ D.Britanijoje.
„Biologinės įvairovės apsauga ir ilgalaikis ekonomikos vystymasis turėtų būti vertinami kaip tarpusavy susiję dalykai“, - tyrimo išvadose rašo mokslininkai. Arba, kaip paaiškino B.Wormas, „Vandenynai charakterizuoja mūsų planetą ir jų likimas yra labai svarbus veiksnys, nuo kurio priklausi ir mūsų pačių lemtis“.
