Ši prielaida, pavadinta ją pasiūliusio prancūzų matematiko Henri Poincare vardu, yra susijusi su klausimu ar įmanoma deformuoti skylėtą riestainį jo neplėšant ir nepjaustant, o tik lankstant ir tempiant taip, kad susidarytų sfera.
Paaiškėjo, kad skylės iš riestainio vidurio pašalinti niekaip neįmanoma, todėl jo sfera paversti nepavyks. Tačiau bet kokia figūra be skylės gali būti deformuota į sferos formą. Poincare prielaida ir bendresnis uždavinys, vadinamas Thurstono geometrizacijos prielaida, byloja, kad tas pats teiginys galioja ir aukštesnių dimensijų figūroms.
Tarptautinio matematikų kongreso atstovas spaudai paskelbė: „Oficialiai pranešame, kad Grigorijus Perelmanas atsisakė priimti šį medalį“. Dar prieš apdovanojimo teikimo ceremoniją buvo spėlionių, kad genijus atsisakys jo.
Rusas matematikas apibūdinamas kaip „neįprastas“ ir „atsiskyręs“ žmogus, niekinantis savireklamą.
Fieldso medalis dar yra vadinamas Nobelio premija matematikams. Jį anonimiška komisija už išskirtinius pasiekimus skiria 40 metų neturintiems matematikams.
Praėjusią savaitę žurnalas „New Scientist“ paskelbė, kad G. Perelmanas slapstosi nuo visuomenės. „Niekas nežino kur jis yra“, - sakė Oksfordo universiteto (D.Britanija) matematikas Marcus du Sautoy. Manoma, kad G.Perelmanas nusivylė matematika ir atsiribojo nuo šios mokslo srities.
"Poincare prielaida" yra viena iš Clay matematikos instituto Bostone (JAV) įsteigto Tūkstantmečio prizo vertų užduočių. Institutas siūlo 1 milijoną JAV dolerių pirmam asmeniui, pateikusiam teisingą sprendimą. „Panašu, kad G. erelmanas nesidomi nei medaliu, nei pinigais“, - sakė M. du Sautoy.
Fieldso medalio atsisakymas yra beprecedentis atvejis.
1966 metais vokietis matematikas Alexanderis Grothendieckas atsisakė šį prizą priimti Maskvoje protestuodamas prieš karinę Sovietų sąjungos intervenciją į Rytų Europą, bet vėliau šį prizą priėmė. Dar vėliau A. Grothendieckas taip pat nusivylė matematika ir pasitraukė iš šios srities tyrinėjimų. Manoma, kad jis dabar kaip atsiskyrėlis gyvena Andoroje.
