Savo ruožtu buvusi premjerė Ingrida Šimonytė tikino suprantanti, kaip jaučiasi dabar pareigas einantis ministras pirmininkas, ir pasiūlė jam atsipalaiduoti.

„Labai gerai suprantu, ką jūs bepasakysit, visada bus panaudota prieš jus. Jeigu jūs nieko nepasakysit, tai tada visi manys, kad jūs nežinot, ką daryti. Jeigu jūs vardinsit hipotetinius variantus, tada jus kaltins, kad tie hipotetiniai variantai yra ne hipotetiniai, o jau tikri ir iš jų darys antraštes.

Jūs tiesiog negalit šitos kovos laimėti, tai jūs geriau atsipalaiduokit“, – su šypsena tarė I. Šimonytė ir teiravosi, kada G. Paluckas turės atsakymą bent sau dėl to, iš kur Vyriausybė ketina paimti lėšų papildomam gynybos finansavimui ir kiek valstybė planuoja skolintis.

„Trumpuoju laikotarpiu valstybės skola tikrai augs“

„Aš pirmiausia džiaugiuosi, kad nors kažkas mane supranta, ir tą situaciją“, – sureagavo premjeras, o salėje nuskambėjo susirinkusiųjų juokas.

Seimo TS-LKD frakcijos posėdis

Jis vertino, kad uždavinys per tokį trumpą laikotarpį, tai yra iki 2026 metų, padidinti gynybos biudžetą bent iki 5 proc. BVP ir neaukoti viešųjų paslaugų prieinamumo bei kokybės, būtų rimtas bet kuriai vyriausybei. Politikas nesileido į detales dėl priemonių, kaip bus bandoma didinti finansavimą krašto apsaugai, nors pažymėjo, kad valstybės skola augs.

Bendro skolinimosi Europos Sąjungos lygiu klausimą G. Paluckas teigė ketinantis aptarti ir šią savaitę susitikęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Europos Komisija puikiai supranta, jog tuo vidutiniu laikotarpiu šalių biudžeto deficito taisyklė, tikėtina, bus traktuojama plečiamai turint galvoje gynybos poreikius. Atitinkamai trumpuoju laikotarpiu valstybės skola tikrai augs ir tai, matyt, nėra kažkokia labai didelė paslaptis <...>. Ji augtų ir be gynybos finansavimo didinimo, tačiau ekonominio augimo ir tam tikros mokestinės korekcijos, kurios ateis, jos tą einamąjį, natūralų deficitą šiek tiek mažins.

Bet tikrai prašyčiau manęs netraukti už liežuvio ir nepasakyti atskirų priemonių, nes bus ta pati klaida, kurią kartojo ne viena Vyriausybė, nes šiandien iš tikrųjų yra bendraujama su visuomene, yra bendraujama su įvairiomis organizacijomis mėginant ir paaiškinti, ir išsiaiškinti, ir sumodeliuoti tam tikrą poveikį, ir galų gale pamėginti pasiekti, kad kuo didesnė gynybai skiriamų pinigų dalis liktų Lietuvos ekonomikoje tam, kad jie apsisukę grįžtų į šalies biudžetą. Tam irgi reikia tam tikro įsitraukimo ir pasiruošimo ir Lietuvos verslo asociacijų, ir panašių dalykų“, – dėstė ministras pirmininkas.

Ragino neprovokuoti

Jo matymu, kalbėti apie šalies gynybą reikia atsakingai, nes baimės ir netikrumo skleidimas, pasak politiko, turi įtaką šalies ekonomikai ir norui investuoti Lietuvoje. Be kita ko, ministras pirmininkas paragino konservatorius jo neprovokuoti kažkokiems pareiškimas, kurie paskui, anot jo, neturėtų nei teisinio, nei politinio, nei finansinio pagrindo.

Gintautas Paluckas

G. Paluckas pažymėjo, kad Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP, kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta nacionalinė divizija, yra rekomendacinio pobūdžio. Bet Vyriausybė, pasak jo, turi užduotį surasti finansavimo šaltinius ir instrumentus, kad tikslas būtų įgyvendintas.

Tai, ką išsakė kariuomenė, tai, ką išsakė kitos tarnybos, ir tai, koks yra karinis patarimas, jis yra realus. Ir poreikis yra realus.

G. Paluckas

„Tai, ką išsakė kariuomenė, tai, ką išsakė kitos tarnybos, ir tai, koks yra karinis patarimas, jis yra realus. Ir poreikis yra realus. Tie, kas esate susipažinę su ta informacija, matyt, turbūt, irgi turėsite savo nuomonę tuo klausimu“, – teigė premjeras.

Nors Seimo TS-LKD frakcijos atstovai ir teiravosi, ar planuojama tik skolintis, ar ir keisti kokius nors mokesčius, kad finansavimas gynybai būtų „tvarus“, klausinėjo, kokio gynybos finansavimo reikės vėliau, po 2030 metų, kai bus poreikis išlaikyti jau suformuotą nacionalinę diviziją, konkrečių atsakymų G. Paluckas nepateikė. Jis sakė, kad informacija apie tai, kiek lėšų reikės divizijos išlaikymui, yra įslaptinta, bet su ja, G. Palucko teigimu, gali susipažinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai.

Finansavimo šaltinius žada pristatyti tada, „kai ateis laikas“

O dėl lėšų šaltinių premjeras atsakė taip: „Kai ateis laikas, bus paruošti finansavimo šaltiniai ir instrumentai, ir jie bus padėti ant stalo.“

Kam viso to, kad divizija būtų suformuota greičiau, reikia?

G. Paluckas kalbėjo, jog tam, kad priešas mūsų netestuotų niekada: esą stipresnis pasiruošimas gynybos srityje turėtų veikti kaip atgrasymo priemonė.

Klausiamas apie susitarimą dėl gynybos ir jos finansavimo, G. Paluckas leido suprasti, jog neprieštarautų, jei Seime politikai imtųsi koreguoti šį dokumentą.

VGT sprendimas

Rekomendacinio pobūdžio sprendimą 2026–2030 metais krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP, kad iki tol kariuomenėje būtų išvystyta nacionalinė divizija, VGT priėmė sausio 17 dieną. Divizijai, pasak prezidento Gitano Nausėdos, reikia apie 12–13 mlrd. eurų papildomų lėšų.

Šalies vadovo nuomone, pavojus, kad šešerių metų perspektyvoje Rusija gali pulti Lietuvą, „yra visiškai realus“. Tad, pasak G. Nausėdos, nacionalinę diviziją siekiama sukurti „ne popieriuje, ne galvose, o realiai“.

„<...> 2023 metais priėmėme sprendimą dėl nacionalinės divizijos kūrimo. Įvertinę visus pridėtinius kaštus, kurie yra susiję su šiuo ambicingu tikslu, mes iš tikrųjų paskaičiavome ir nustatėme sumą – 12, 13 mlrd. eurų – per kelerius metus iki 2030 metų. Perkėlus šiuos absoliučius dydžius į procentinę kalbą, tai reiškia, kad per šį laikotarpį turėtume pasiekti maždaug 5,5 proc. BVP gynybos išlaidų finansavimo lygį“, – naujienų agentūrai „BNS“ komentavo VGT vadovaujantis prezidentas.

Gitanas Nausėda

Dar prieš metus Krašto apsaugos ministerija skaičiavo, kad, steigiant nacionalinę diviziją, ją sunkinant ir įgalinant, iki 2034 metų papildomai prie tuometinio gynybos finansavimo reikėtų pridėti apie 5 mlrd. 300 mln. eurų, iš jų 2 mlrd. eurų tektų sunkinančiam elementui (tankams) su amunicija, įranga ir infrastruktūra.

Skaičiuota, kad papildomų milijardų reikėtų ir vėliau ilguoju laikotarpiu siekiant išlaikyti diviziją.

O bendrai skaičiuota, kad norint Lietuvoje turėti vokiečių brigadą, diviziją su tankais ir visuotinį šaukimą, investicijoms į visa tai iki 2034 metų imtinai prie tuometinio gynybos finansavimo dar reikėtų pridėti apie 6 mlrd. 600 mln. eurų ar 6 mlrd. 800 mln. eurų. Pajėgumų išlaikymas atsieitų papildomai.

Planuota, kad šitaip stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus, išlaidos krašto apsaugai viršytų 3 proc. BVP, o 2027-aisiais turėtų pasiekti 3,53 proc. BVP.

Dabar, kaip žinia, skaičiai – kitokie, o jie pasikeitė nes tą patį pajėgumą ruošiamasi išvystyti per trumpesnį laiką.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (61)