„Į žodžius privalome kreipti dėmesį, nes tie žodžiai užgauna daug mūsų partnerių ir kelia sunkumų mūsų valstybei“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
„(„Nemuno aušros“ – ELTA) darbų nėra. Galime dar palaukti, bet jų nėra. Yra daug žodžių, bet nieko nepadaryta (...) Girdime tik išorinį triukšmą, kuris pridengia neveiksnumą“, – pabrėžė jis.
Kaip skelbta anksčiau, Vyriausybės vadovas interviu Eltai teigė, kad koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlęs šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių vis dar neturi.
Kalbėjimas apie švelnėjančią Žemaitaičio retoriką buvo klaida
Savo ruožtu F. Jansonas pripažįsta padaręs klaidą, kai po pirmojo Seimo rinkimų turo sakė, jog R. Žemaitaičio retorika pradėjo keistis.
„Buvo tikimasi, kad jis pradės elgtis kaip politikas, kuris šiaip jau yra valdančiosios koalicijos dalis ir turėtų ne tik pliurpti, bet ir dirbti. Tai neįvyko“, – aiškino prezidento patarėjas.
Į žodžius privalome kreipti dėmesį, nes tie žodžiai užgauna daug mūsų partnerių ir kelia sunkumų mūsų valstybei.
„Šiuo atveju visada kalbėdamas apie žmogų tikiesi, kad jis kažkiek bus protingas, kažkiek bus sukalbamas. Bus toks, su kuriuo galėsi kalbėtis. Šiuo atveju buvo tam tikra klaida, nes laikas eina, o kalbėjimas darosi vis bjauresnis ir bjauresnis“, – akcentavo jis.
Vieši aštrinimai naudingi Lietuvai nedraugiškoms valstybėms
Kalbėdamas apie viešojoje erdvėje matomus koalicijos partnerių nesutarimus, prezidento patarėjas akcentuoja, kad toks tariamas susiskaldymas naudingas Lietuvai nedraugiškoms valstybėms.
„Ar turime aštrinti, ar ne – čia yra valdančiosios koalicijos atsakomybė. Kiekvienas viešas aštrinimas yra galimybė priešiškoms valstybėms parodyti, kad Lietuva yra nesusivienijusi. (...) Tas daužymasis viešumoje duoda naudą tik Lietuvos valstybės nemėgėjams“, – kalbėjo F. Jansonas.
Visgi, patarėjas pripažįsta, kad dėl R. Žemaitaičio pareiškimų apie Ukrainą tenka aiškintis užsienio partneriams.
„Tie pareiškimai, kurie įžeidžia Lietuvai draugiškas valstybes – dėl jų tenka aiškintis ir tai yra gėdinga ir skaudu. (...) Tai, kas buvo kalbama apie Ukrainą – yra melas, tai, kas buvo kalbama apie Lietuvos gynybos finansavimą – yra melas ir į tą melą buvo reaguojama“, – dėstė jis.
Ragina šaukti koalicinę tarybą
F. Jansonas ragina valdančiuosius šaukti koalicinę tarybą, kurioje būtų aptarti kritikos viešoje erdvėje pastaruoju metu susilaukiantys „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio pareiškimai. Pasak jo, koalicijai galiausiai reikia apsispręsti, kiek „purvo ant savęs gali nešti“.
„Kadangi tai (koalicinė taryba – ELTA) turbūt yra vienintelis būdas, kaip jiems susirinkti kartu, ir jis labai retai išnaudojamas, tai būtų miela malonu, jeigu susitiktų ir pasikalbėtų bent jau pradžiai“, – „Žinių radijui“ teigė F. Jansonas.
Prezidento patarėjas leidžia suprasti, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais juodina ne tik savo, bet ir koalicijos reputaciją.
„Tai pirmiausiai koalicijos sprendimai ir koalicijos požiūris į tai, kaip viskas vyksta. Bet aš sakau, jeigu eina trys vyrai susikabinę rankomis ir tas, kuris per vidurį, taškosi balose purvais, tai visi kiti lieka purvuose“, – sakė F. Jansonas.
„Tai arba jie turi nuraminti tą, kuris mėgsta vartytis purvyne, arba apsispręsti, kiek purvo gali ant savęs nešti“, – pridūrė jis.
Visgi, anot F. Jansono, koalicijos likimas labiausiai priklausys nuo premjero Gintauto Palucko.
„Čia yra premjero pozicija – ar jis norės juos sutaikyti, ar norės, kad jie susidaužtų kaktom. Tai jo sprendimai. Bet kokiu atveju prezidentas ir prezidento institucija – mes kalbame apie Lietuvą“, – sakė F. Jansonas.
„Čia nėra kalbos apie tai, ar ponas Skvernelis, ponas Paluckas ir ponas Žemaitaitis mylės vienas kitą. Esmė, kad jie darytų tai, kam juos išrinko Lietuvos žmonės ir kad jie dirbtų Lietuvai“, – akcentavo jis.

Prezidento atsakomybės nemato
Tačiau šalies vadovo patarėjas taip pat pabrėžia nemanąs, kad dėl dabartinės koalicijos atsakomybę neša ir prezidentas Gitanas Nausėdas, palaiminęs šią valdančiąją daugumą.
„Lietuvos Konstitucija yra tokia, kokia yra, koalicija susidaro prezidentui to norint ar nenorint. Buvo daugybė koalicijų, kurių nenorėjo nė vienas prezidentas, bet jos buvo sudarytos. Tai šiuo atveju – ką prezidentas galėjo padaryti dėl Vyriausybės formavimo, jis padarė, o kaip trys vyrai susitarė, tai čia jau jų asmenins reikalas“, – akcentavo F. Jansonas.
ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje taip pat surezonavo „Nemuno aušros“ pirmininko R. Žemaitaičio pareiškimai apie Ukrainą bei Lietuvos saugumą. Politikas nepritarė Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimams reikšmingai didinti gynybos finansavimą, o Seimo pirmininkui paraginus abejojančius politikus nuvykti į Ukrainą, R. Žemaitaitis tikino nematąs prasmės to daryti.
Tuo metu LNK žinios trečiadienį pranešė, jog susitikimų su rinkėjais metu R. Žemaitaitis metė kaltinimus prezidentui Gitanui Nausėdai, neva šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius ir panaudoti juos gynybai. Taip pat politikas tikina, jog norint gauti papildomų lėšų krašto apsaugai, reikėtų atšaukti sankcijas Baltarusijos trąšų tranzitui.
Savo ruožtu šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad dėl R. Žemaitaičio pareiškimų pokyčiai valdančiojoje daugumoje gali būti neišvengiami. Vertindamas pastarųjų savaičių „aušriečio“ pasisakymus, šalies vadovas pažymėjo, kad R. Žemaitaitis tampa panašus į prorusiškomis pažiūromis pasižymėjusį Eduardą Vaitkų.
Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas nelinkęs sureikšminti R. Žemaitaičio pasisakymų. Vyriausybės vadovo įsitikinimu, koalicijos partnerio pareiškimai apie Ukrainą bei Rusijos grėsmę ar Prezidentūros pasipiktinimą sukėlę šalies vadovo pasiūlymų iškraipymas jokių realių neigiamų pasekmių vis dar neturi.
Visgi, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis nesutinka su tokia ministro pirmininko pozicija. Anot jo, tolesnės „Nemuno aušros“ perspektyvos valdančiojoje daugumoje turėtų būti aptartos koalicinėje taryboje. Todėl politikas neatmeta, kad, socialdemokratams ir toliau nesiimant iniciatyvos šiuo klausimu, koalicinės tarybos posėdį šauks jo vadovaujami demokratai „Vardan Lietuvos“.
Prezidento patarėjas apie iniciatyvą švelninti bausmes „čekiukų“ bylose: tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis
F. Jansonas sako, jog galima diskutuoti apie Seime bręstančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams. Visgi, šalies vadovo patarėjas pažymi, jog pastaroji iniciatyva yra neišdiskutuota ir neturėtų „atrodyti kaip gelbėjimasis“ nuo šiuo metu vykstančių ikiteisminių tyrimų.
„Tikrai tą iniciatyvą dar reikėtų labai aiškiai aptarti ir apibrėžti, apie ką mes kalbame, dėl kokių priežasčių kalbame. Tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis nuo šiuo metu vykstančio tyrimo ar dar kažko. Bet jeigu yra bendras sutarimas, kad nusikaltimas ir bausmė yra pernelyg atitolę vienas nuo kito ir bausmės yra per didelės už tam tikrus nusikaltimus – turbūt galima apie tai kalbėti, bet ne taip išsitraukus iš kepurės ir staiga“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
Tai neturi atrodyti kaip gelbėjimasis nuo šiuo metu vykstančio tyrimo ar dar kažko.
„Čia reikalinga aiški diskusija, nes tyrimai vyksta. Ir bandymas įstatymais juos stabdyti nebūtų geras sprendimas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad grupė valdančiojoje koalicijoje ir opozicijoje dirbančių Seimo narių registravo Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma diferencijuoti atsakomybę už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, atsižvelgiant į padarytą žalą. Įstatyminiais pokyčiais taip pat norima siauriau taikyti draudimą eiti pareigas.
Projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį – jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų. Jei žala būtų didesnė, bet neviršytų 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Šiuo metu BK numatyta, kad valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taip pat numatyta, kad į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų renkamas ar skiriamas pareigas.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus tyrimą „Skaidrinam“ ir kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų. „Čekiukų“ bylose kaltiems pripažintiems vietos politikams teismai skyrė baudas bei atėmė teisę dirbti savivaldybėse