Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Baltijos šalių prezidentas teigė, kad regiono šalys priėmė bendrą nutarimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos srityje ir toliau laikysis tvirtos pozicijos stiprinant NATO rytinį flangą. Šią žinutę prezidentas žada skelbti artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje.
„Šiandien priėmėme bendrą pareiškimą dėl glaudesnio bendradarbiavimo gynybos, saugumo ir atsparumo srityse, kad parodytume savo užtikrintą laikyseną mūsų visuomenėms, organizacijoms, verslui bei mūsų NATO sąjungininkams. Saugumo ir gynybos stiprinimas išlieka mūsų svarbiausiu prioritetu Baltijos šalyse“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
„Kartu mes ir toliau pasisakysime už 3 proc. nuo BVP (bendrojo vidaus produkto – ELTA) išlaidų gynybai tikslą artėjančiame NATO viršūnių susitikime Hagoje. Šio tikslo pasiekimas yra būtinas siekiant užtikrinti patikimą NATO rytinio flango, o kartu ir viso aljanso, atgrasymą ir gynybą“, – teigė jis.
Prezidentas priminė, kad kitais metais Lietuvos išlaidos gynybai pasieks 3,5 proc. nuo BVP. Lietuva taip pat skirs 0,25 proc. nuo BVP karinei paramai kariaujančiai Ukrainai, kuri, kaip pabrėžia šalies vadovas, kovoja už mūsų visų laisvę.
„Esame tvirti Ukrainos rėmėjai. Mes ir toliau tvirtai laikysimės užtikrinto tempo, kasmet skirdami 0,25 proc. nuo savo BVP karinei paramai Ukrainai jos kovoje už laisvę. Ukrainos pergalė bus ir mūsų pergalė“, – pažymėjo prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat akcentavo kritinės infrastruktūros apsaugos ir koordinuoto sąjungininkų atsako į Rusijos hibridines atakas svarbą.
„Rusija stiprina savo kinetines operacijas ir sabotažo veiksmus NATO teritorijoje. Tai reikalauja konkrečių, tvirtų ir vieningų atsakymų ES ir NATO lygiu, taip pat didesnių pastangų apsaugoti kritinę infrastruktūrą. Turime pažaboti Rusijos sabotažo kampaniją Europoje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Estijos prezidentas Alaras Karis pabrėžė, kad Rusija išlieka didžiausia tiesiogine grėsme euroatlantiniam saugumui ir pridūrė, jog jos agresija nesiliaus, jei nesulauks tvirto ir vieningo pasipriešinimo. Jis ragina NATO partnerius atkreipti į tai dėmesį ir didinti išlaidas gynybai.
„NATO yra stipri, kai joje stiprios ir Jungtinės Valstijos, ir Europa. Estija ir toliau investuos daugiau nei 3 proc. savo BVP į gynybą ir raginame visus mūsų sąjungininkus daryti tą patį. Tik patikimi pajėgumai atgrasys mūsų priešininkus“, – pabrėžė A. Karis.
Latvijos vadovas Edgaras Rinkevičius džiaugėsi, kad Baltijos šalys ne tik kalba apie didesnius įsipareigojimus gynybai, bet ir rodo pavyzdį NATO aljanso partneriams, kaip tai pasiekti.
„Visi sutinkame, kad dabar 2 proc. nuo BVP nėra lubos, tai tik grindys. Turime kalbėti apie 2,5 proc. ir 3 proc. Labai džiaugiuosi, kad visos trys Baltijos šalys ragina kitas šalis sekti mūsų pavyzdžiu“, – sakė E. Rinkevičius.
Baltijos šalys ragins NATO partnerius daugiau dėmesio skirti gynybai
Baltijos šalių vadovai ragina NATO partnerius toliau įgyvendinti priešakinę gynybą mūsų regione, taip pat rengti plataus masto pratybas. Prezidentai taip pat skatina aljanso nares investuoti daugiau nei 3 proc. nuo BVP į gynybos pajėgumus.
„Reiškiame savo įsipareigojimą investuoti daugiau nei 3 proc. BVP į savo gynybos pajėgumus, kviesdami NATO sąjungininkes ir ES valstybes nares daryti tą patį ir priimti sprendimą nustatyti naują didesnį NATO sąjungininkių išlaidų gynybai tikslą, kad sąjungininkės galėtų patenkinti svarbiausius trūkstamus poreikius, sustiprintų savo gynybos pramonę ir padidintų atsparumą Rusijos ekspansionizmui“, – rašoma prezidentų pareiškime.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai pabrėžia būtinybę sukurti Baltijos šalių gynybos liniją, derinant ją su Lenkijos projektu „Rytų skydas“.
„ES ir NATO prioritetinis dėmesys bei investicijos yra būtini, siekiant sparčiai stiprinti ES ir NATO sienų saugumą bei gynybos architektūrą Baltijos regione. Be to, raginame stiprinti karinį mobilumą tiek į regioną, tiek jo viduje“, – pažymi Baltijos valstybių lyderiai.
Pareiškime valstybių vadovai akcentuoja įsipareigojimą skirti Ukrainos karinei paramai ne mažiau 0,25 proc. nuo BVP kasmet, remti bendras Europos Sąjungos paramos Ukrainai iniciatyvas ir remti ją siekiant narystės NATO. Prezidentai taip pat ragins tarptautinę bendruomenę remti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pergalės planą.
„Raginame tarptautinę bendruomenę tvirtai palaikyti Prezidento V. Zelenskio pasiūlytą Taikos formulę, kuria pabrėžiama Ukrainos suverenitetas ir teritorinis vientisumas bei Rusijai tenkanti atsakomybė. Remiame Prezidento V. Zelenskio pateiktą Pergalės planą, kuriuo siekiama teisingos ir tvarios taikos“, – nurodoma pareiškime.
Būsimosios Lietuvos Vyriausybės programoje nurodoma, kad finansavimas krašto gynybai sieks ne mažiau kaip 3,5 proc. nuo BVP, taip pat žadamas darbų tęstinumas, skiriant ypatingą dėmesį Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje.
Kaip nurodoma programoje, Vokietijos karius planuojama Lietuvoje priimti 2027 metais.
Prezidentūra anksčiau įspėjo, kad remiantis kariuomenės vertinimu, steigiama Lietuvos kariuomenės divizija iki 2030 metų negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo. Jeigu situacija gynybos pramonėje nesikeis, o finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 metais.
Baltijos šalių lyderiais aptarė galimybę dar šį mėnesį vykti į Sakartvelą
Prezidentas G. Nausėda kartu su Latvijos ir Estijos prezidentais aptarė galimybes dar šį mėnesį vykti bendro vizito į Sakartvelą. Toks planas bus aptartas ir su Lenkijos prezidento Andrzejumi Duda. Visgi, konkretaus sprendimo, ar toks šalių vadovų vizitas įvyks, kol kas nėra.
„Taip, aptarėme ir galimybę gruodį vykti į Sakartvelą. Tokia galimybė yra atvira, ją aptarsime su prezidentu Duda“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos vadovais surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, jog trišalio pokalbio metu šalių vadovai aptarė neramumus Tbilisyje ir pasikeitusią Sakartvelo europinę kryptį.
„Pirmiausiai, turiu pabrėžti, kad situacija Sakartvele yra visiškai kitokia, nei 2008 m., kai Rusijos Federacija pradėjo invaziją į šalį ir okupavo jos teritoriją. Sakartvelo visuomenė vieningai stovėjo prieš okupantą ir agresorių. Šį kartą matome kartvelus pasidalijusius į dvi dalis“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Smerkiame pastarąją kai kurių Sakartvelo lyderių retoriką, susijusią su eurointegracijos klausimu. Tai yra įtvirtinta kaip potencialus valstybės strategijos elementas Sakartvelo konstitucijoje. Tad tai prieštarauja konstitucijai ir Sakartvelo žmonių valiai“, – referuodamas į stabdomas derybas su Briuseliu teigė jis.
Baltijos šalių vadovai taip pat pasmerkė ir susidorojimus su valdžios sprendimais nesutinkančiais kartvelų protestuotojais.
„Smerkiame perteklinį jėgos naudojimą prieš protestuotojus. Tai – priežastis, kodėl Baltijos šalys pritaikė sankcijas tam tikriems lyderiams, kurie yra atsakingi už šiuos veiksmus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Svarstytų kelti klausimą dėl sankcijų ir EVT lygiu
Prezidentas pažymėjo, jog itin svarbu ne tik Baltijos regiono, bet ir visos Europos lyderiams išlaikyti vieningą poziciją įvykių Sakartvele atžvilgiu.
„Todėl remiu svarstymus dėl tam tikrų sankcijų, kurias būtų galima pritaikyti Sakartvelui europiniu lygiu. Tačiau iškyla patikimumo klausimas. Jeigu Europos Sąjunga paskelbia tokiu veiksmus ar sankcijas, bet tada negali jų įgyvendinti, vėliau, žinoma, tai reikštų prarastą patikimumą. Reiktų to išvengti“, – dėstė jis, pridurdamas, kad yra pasirengęs kelti klausimą dėl sankcijų artimiausioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
ELTA primena, kad valdančiajai partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė praėjusią savaitę pranešė, kad Tbilisis iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.
Po šio sprendimo Sakartvele kilo protestų banga. Valdančiųjų sprendimams prieštaraujantys kartvelai kaip vieną iš protesto formų naudoja fejerverkus, šaudydami jais į valdžios institucijų pastatus, taip pat į brutalia jėga protestus tramdančius pareigūnus.
Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.