„Šiandien, ar yra tas poreikis? Greičiausiai, nėra. (…) Gerų pavyzdžių yra iš Ukrainos, kaip reikia organizuoti tą pačią civilinę saugą, perspėjimo sistemas statyti, bet jie taip pat sako, kad nemažai tas pirmas ginklų dalinimas pirmosiomis dienomis Kyjive pareikalavo aukų. Būtent dėl to, kad žmonės nežinojo, kaip naudotis, daug kas vaikščiojo su ginklais, šaudė savi į savus, tikrai buvo nemažai aukų“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Kondratovičius.
„Tai tikrai yra pavojus saugumui. Šiuo atveju, iš pradžių galvosime apie žmonių saugą, o po to apie pasiruošimą“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad trečiadienį opozicinių TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Lietuvos gynybos planą. Plane siūloma, suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus, o KASP kariai savo tarnybinius ginklus galėtų laikyti namuose.
„Tai suvienodintų galimybes šauliams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams bei visiems karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, įsigyti ir turėti tam tikrus A kategorijos ginklus“, – rašoma konservatorių siūlymuose.
Sako, kad VRM yra pasiruošusi prisidėti spartinant ginklų gamybos pramonę
Vladislavas Kondratovičius sako, jog jo vadovaujama institucija kartu su Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra pasirengusi tobulinti teisės aktus, siekiant spartinti ginklų gamybos pramonę.
„Mes šiuo atveju pasiruošę bendradarbiauti. Sutarėme su Krašto apsaugos ministerija – jeigu jie indikuoja ginklų, kurie yra svarbūs Lietuvai, gamybos klasterį ir mato, kad to reikia, mes įsijungsime nuo procesų pradžios, padėsime parengti visą dokumentaciją, sutvarkyti, kad kuo greičiau procesas pajudėtų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Kondratovičius.
„Mes susitinkame su Krašto apsaugos ministerija šią savaitę, penktadienį, irgi tą klausimą svarstysime, žiūrėsime, kas ten yra per problema“, – dėstė jis.
Visgi, ministras pabrėžė, jog šiuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) nėra sulaukusi skundų, esą dėl teisinio reguliavimo tam tikros įmonės negalėjo pradėti ginklų gamybos. Anot V. Kondratovičiaus, apie tai jis kalbėjosi ir su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku.
„Galbūt tie, kurie ateina pirmą kartą į tą pramonę, į ginklų gamybą, susidūrė su reikalavimais, kurie, aišku, yra didesni nei įprastam verslui ar gamybai“, – samprotavo jis.
ELTA primena, kad trečiadienį konservatoriai pristatė siūlymus, kaip būtų galima stiprinti šalies saugumą ir paspartinti gynybos pramonės procesus. Tarp siūlymų – raginimai supaprastinti licencijavimo ir A kategorijos ginklų, sprogmenų gamybos Lietuvoje tvarką.
Rusijai pradėjus plataus masto invaziją Ukrainoje, Lietuva ėmėsi didinti išlaidas gynybai ir nuo kitų metų iki 2030-ųjų krašto apsaugai planuoja skirti 5–6 proc. BVP – tokį sprendimą dar sausį patvirtino Valstybės gynimo taryba (VGT).
Policijos komisariatų reforma nebus vykdoma
Vidaus reikalų ministras teigia, kad galutinai nuspręsta nesiimti anksčiau planuotos policijos komisariatų stambinimo reformos.
„Galima sakyti, kad viskas, taškas. (...) Jeigu kažkas turi nerimo, tai neiname mes į tą reformą“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.
Jis priminė, kad jau anksčiau Vidaus reikalų ministerija (VRM) nutarė nutraukti 2020 metais pradėtą eksperimentą, kurio metu buvo siekiama Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sujungti su Šiauliais. V. Kondratovičius akcentavo, jog šis bandymas parodė, kad policijos reforma, siekiant, kad komisariatai veiktų apygardų principu, nebūtų sėkminga.
„Per tiek laiko ten susidarė situacija, kai (kilo – ELTA) įtampa (komisariatų – ELTA) viduje. Kažkuriose vietose yra gerai, tarkime, bendras reagavimas ar stebėsena veikė efektyviau, bet kitose vietose matome, kad buvo nustekentas vienas mažesnis komisariatas ir šiandien, kad jį atstatytume, reikia nemažai laiko“, – apie Telšių ir Šiaulių policijos jungimo eksperimentą kalbėjo ministras.
Anot V. Kondratovičiaus, policijos generaliniam komisarui Arūnui Paulauskui jau yra pavesta nutraukti Telšių ir Šiaulių policijos apjungimo eksperimentą ir grįžti į įprastą komisariatų darbo režimą. Tiesa, ministro teigimu, akivaizdu, kad sustabdžius minėtą eksperimentą, iš karto surasti tiek pareigūnų, kiek jų dabar trūksta komisariatuose, nepavyks.
„Sutarėme, kad nuo balandžio 1 dienos baigėsi eksperimentas ir mes pradedame normaliai funkcionuoti. Šiandien pavesta generaliniam komisarui organizuoti tą funkciją, tą veiklą komisariatų, kad nesustotų ji. Aišku, pereinamuoju laikotarpiu gali atsirasti (funkcijų – ELTA) dubliavimas arba pajėgų perėjimas iš vieno komisariato į kitą, nes neįmanoma iš karto rasti 30 ar net 50 specialistų aukštos kvalifikacijos kriminalinės žvalgybos, ekonominių nusikaltimų tyrimui, kitoms funkcijos atlikti“, – komentavo V. Kondratovičius.
ELTA primena, kad VRM vasarį paskelbė, jog atšaukia 2020 metais pradėtą reformą – Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą sujungti su Šiauliais. Ši pertvarka susilaukė kritikos tiek iš vietos valdžios, tiek iš ir dabartinių valdančiųjų parlamente.
Buvusi VRM vadovybė kartu su policija buvo inicijavusi kelias su policijos sistema susijusias reformas.
Ministerijos teiktais įstatymo projektais siūlyta reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūlyta Viešojo saugumo tarnybą (VST) integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras, VST išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Įstatymo projektams, kuriais numatyta VST pertvarka, praėjusios kadencijos Seime buvo pritarta po pateikimo, tačiau toliau balsavimui šie teisės aktų projektai pateikti nebuvo.
Naujoji valdančioji koalicija, kurią sudaro socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir partija „Nemuno aušra“, ne kartą kritikavo minėtus planus dėl policijos sistemos pertvarkos. Galiausiai naujoji valdžia nutarė nesiimti minėtų pertvarkų.
Regionų ministerija įsikurs sostinėje
Kitąmet veiklą pradėsianti Regionų ministerija įsikurs Vilniuje, teigia vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Pasak jo, ankstesni bandymai iškeldinti ministerijas į kitus Lietuvos miestus nepavyko, todėl, anot politiko, tokios klaidos kartoti negalima.
„Tikrai pradžioje Regionų ministerija būtų sostinėje“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė V. Kondratovičius.
„Turėjome jau istoriją, kai buvo bandoma į kitą miestą perkelti ministeriją. Nelabai pavyko. Nesinori pradėti nuo nesėkmės. Svarbu pradėti sėkmingai, nes artėja finansavimo laikotarpis, o jo metu klysti negalime“, – kalbėjo jis.
Ministras pažymėjo – nors pati ministerija veiktų Vilniuje, jai pavaldžios agentūros ar kitos institucijos galėtų būti įkurtos kituose miestuose ar regionų centruose.
„Gal atsiras kažkokios organizacijos, pavaldžios ministerijai, kurios galimai galėtų būti kitose Lietuvos vietose“, – teigė ministras.
ELTA primena, kad steigti Regionų ministeriją praėjusių metų rugsėjį pasiūlė šalies vadovas Gitanas Nausėda. Pasak jo, naujai įsteigta institucija perimtų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) regionų politikos formavimo atsakomybę ir prisidėtų prie tarybų ir savivaldos savarankiškumo didinimo.
Ši ministerija taip pat galėtų perimti funkcijas ir iš kitų ministerijų, kurios leistų jai vykdyti regionų lūkesčius atitinkančią nacionalinę politiką.
Apie tai, kad pastaroji institucija sustiprintų regionus, yra teigęs ir vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. Interviu Eltai jis yra nurodęs, kad nauja Regionų ministerija Lietuvoje galėtų pradėti veikti jau 2026 metais.
Įstatymų paketą dėl Regionų ministerijos steigimo numatoma parengti ir pateikti Seimui dar šiais metais.