Koalicijos formavimo matematika sukasi aplink šias partijas: Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP), kuri naujame Seime turi 52 mandatus, demokratus „Vardan Lietuvos“, kuri turės 14 narių, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungą (LVŽS) pelniusią 8 vietas, „Nemuno aušrą“, kuri turės 20 atstovų Seime ir liberalus, kurių bus 12.
Galimos valdančiosios koalicijos variantų yra bent keturi: LSDP plius demokratai plius „valstiečiai“ arba LSDP plius demokratai plius liberalai, arba LSDP plius demokratai plius „Nemuno aušra“, arba LSDP su demokratais ir kitais pavieniais Seimo nariais, tarp kurių yra trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentarai, Artūras Zuokas, Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas.
Ne visi patenkinti, kaip viskas pasisuko
Patyręs politikos vilkas, liberalas Eugenijus Gentvilas mano, kad tam išsispręsti nepadeda ir problemos pačių socialdemokratų viduje.
„Nežinau, nieko nesu girdėjęs, bet jūs man nepasakokite, kad po tokių sukrėtimų nebūna kažkokių skirčių. Gintautas Paluckas pas juos nėra nekvestionuojamas lyderis. Visi prisimena, kad jis nieko nelaimėjo, kad, jam esant partijos pirmininku, įvyko partijos skilimas. Netikiu, kad pas juos pačius nėra skirtingų vektorių“, – sakė E. Gentvilas.
Politikas mato, kad dalis socialdemokratų nepritarė „tam žaidimui“ su V. Blinkevičiūte.
„Tylos įžadus, kaip V. Andriukaitis sako, buvo davę keli kažkurie režisieriai, bet ne visa partija. O visa partija tapo statistais, kuriems reikia važiuoti į savo rajonus. Manau, kad ten yra didelio nepasitenkinimo. Sutinku, kad pirmą kartą išrinktieji yra dar klusnūs ir dėkingi V. Blinkevičiūtei, tačiau senoji gvardija, kuri būriuojasi aplink J. Oleką, jie yra nepatenkinti šita apgaule, ir turbūt yra nelabai patenkinti, kad J. Olekas taip nustumiamas“, – svarstė E. Gentvilas.
Jis yra girdėjęs, kad J. Olekui kaip kompensacija siūloma „J. Razmos vieta Seime“. Tai yra Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo pozicija.
„Bet, jei Vilija imtų premjero postą, J. Olekas važiuotų į Briuselį. Vilija neima premjero posto, tai pačiam J. Olekui kvepėtų premjero postas. „Ne – sako, – tu čia eisi Seime į Razmos vietą“. Aš netikiu, kad pas juos nebūtų įtampų“, – kalbėjo E. Gentvilas.
Neturi iliuzijų, kad yra labai mylimi
Patyręs liberalas neturi iliuzijų, kad jie kažkam iš besiformuojančios naujos daugumos iš tikrųjų labai patinka, nors viešai apie tai nuolat užuominas laido „demokratai“.
„O kodėl mes labai patinkame „demokratams“? Todėl, kad jiems labai nepatinka „valstiečiai“. Mes jiems esame išsigelbėjimo ratas. Su „valstiečiais“ jie negali susišnekėti. „Valstiečių“ yra tik aštuoni, o mūsų dvylika, neva galima pasakyti, kad čia solidžiau, stipriau. Jie sprendžia savo problemas, kalbėdami apie mus“, – sakė E. Gentvilas.
Kalbant apie liberalų dalyvavimą koalicijoje, politikas mato „daug šnekėjimo dėl akių iš socialdemokratų pusės, kad užganėdintų (padarytų patenkintais - red.past.) „demokratus“.
„Bet antradienis bus lemiamoji diena, ar pavyks demokratams išėsti „valstiečius? Nes tai yra jų strateginis tikslas – išėsti „valstiečius“, ir vietoje jų įsikabinti į mus, ir mes esame tampomi lyg kokia antklodė“, – teigė E. Gentvilas.
Postų dalybų matematika
Pirmasis klausimas – dėl koalicijos sudėties yra tiesiogiai susijęs ir su antruoju – valdančiųjų pozicijų pasidalinimu 14 ministerijų ir 16 komitetų. Šitoje vietoje dar ant stalo gula Seimo pirmininko, vicepirmininkų pozicijos.
Pagal tradiciją, premjeras atitenka didžiausiai frakcijai, Seimo pirmininkas – antrai pagal dydį, o paskui jau skaičiuojant kiekvienai pozicijai skiriamas balas. Yra buvę, kai tarkime buvo vienas balas už ministrą, 0,75 balo už komiteto pirmininką, Seimo vicepirmininką. Šitoje kadencijoje Seimo pirmininko ir premjero pozicijos buvo įvertintos dviem balais, ministrai – po vieną. Dėl koeficientų susitaria tie, kas derasi.
Kiek ministrų tenka kuriai politinei jėgai, irgi priklauso nuo frakcijos dydžio. Tarkime, jei frakcija sudaro trečdalį valdančiosios daugumos, tai yra buvę, kad jai ir priklausė trečdalis ministrų.
Pozicijos komitetuose dalinamos pagal kvotas. Šitoje vietoje, dalinantis pozicijas, yra galimybė lanksčiai tartis koalicijos viduje. Šioje kadencijoje valdantieji buvo sutarę, kad ministrai nepriklauso komitetams, kurie kuruoja tą pačią sritį, kad negalėtų „vairuoti“ komiteto. Bet tai yra politinio sutarimo dalykas, ir nebūtinai ši nuostata galios ir būsimoje koalicijoje.
Prognozuoti valdžios paveikslą sudėtingas
Buvęs konservatorių politinis strategas Andrius Vyšniauskas sakė, kad šiuo metu atsakyti, kas užims, kokias pozicijas, yra labai sudėtinga, nes dar nežinome, kaip atrodys valdančioji koalicija.
„Žinome, kad bus LSDP ir „demokratai“, tai yra branduolys – 66 mandatai, tačiau nuo to, kas bus papildomas, priklausys tolimesnė dėlionė. Jeigu bus „valstiečiai“, tai jie yra ganėtinai maži, realiai pagal savo dydį valstiečiai galėtų pretenduoti į dvi ministerijas, du komiteto pirmininkus ir vieną Seimo vicepirmininką
Jeigu ateina Liberalų sąjūdis – panaši dėlionė, bet galbūt galima kalbėti apie kažkokią vieną didesnę poziciją arba vieną papildomą ministrą – trys, galbūt net keturi ministrai, priklausomai nuo derybų ir komitetuose.
Jeigu ateina „Nemuno aušra“, tai atitinkamai svoris didėja. Reikia suprasti, kad kuo didesnis koalicijos partneris, tuo mažėja ministrų pozicijų kiekis ne kitų koalicijos partnerių, bet pagrindinės partijos sąskaita. Kitaip tariant, jeigu ateina „Nemuno aušra“, mažėja socialdemokratų dalis“, – politinę pozicijų dalinimosi logiką aiškino A. Vyšniauskas.
Įvairios rizikos dėl partnerių
Valdančiosios koalicijos variante, kuriame būtų ir „valstiečiai“, konservatorius mato problemą, kad yra didelė tikimybė, kad gali net nesusiformuoti frakcija.
„Seimo salėje atvirai kalbama, kad I. Vėgėlė ieško erdvės išeiti, ir kurti naują darinį. Tą padaryti gali būti sudėtinga, bet, turint mintyje, kad frakcija gali skilti, tai tokios partijos niekas nenori, nes niekada nežinai, kada subyrėsi.
O kadangi jie yra mažiukai, jei pasitraukia du nariai, tada nebeturi palaikymo. Ir reikia suprasti, kad maždaug po pusės metų privilioti ką nors į koaliciją bus dar sunkiau. Todėl, kad visi bus užėmę savo pozicijas, komfortiškai jausis opozicijoje, galbūt reitingai bus pradėję kilti tos pačios „Nemuno aušros“, ir niekas nenorės rizikuoti“, – sakė A. Vyšniauskas.
Kalbant apie Liberalų sąjūdį, pašnekovo nuomone, didžiausia problema yra vertybiniai, ideologiniai skirtumai, ir tam tikra grėsmė patiems liberalams, kad po ketverių metų kairiojoje koalicijoje į valdžią jų sąskaita su trenksmu gali sugrįžti „Laisvės partija“.
„R. Žemaitaičio atveju viena problema yra radikalumas, prezidento nuostatos, bet kita problema yra matematinė kompozicija. Jeigu ateini kaip trečias partneris, o tavo svoris yra kaip antro partnerio, tai būtų logiška, kad tu, pavyzdžiui, pretenduotum į Seimo pirmininko poziciją. O, jeigu negauti, pagal kvotas, Seimo pirmininko pozicijos, tada reiškia, kad turi gauti daugiau ministerijų atsakomybės, bet tada ta atsakomybės dalis turi iš socdemų pusės atkeliauti, ir čia prasideda įtampos“, – svarstė A. Vyšniauskas.
Jo manymu, realiausias scenarijus būtų LSDP ir Demokratų sąjungos bei pavienių asmenų koalicija.
„Būtų tokia pati koalicija kaip ir šiuos ketverius metus. Tik tiek, kad pas mus buvo trys partijos, kurios viduje savo problemas sprendžia, o čia yra pavieniai asmenys, ir tu kiekvieną Zuoką turi traktuoti kaip atskirą partiją. Jie turi savo minčių, idėjų, lūkesčių, interesų, ir turi juos atliepti, dėl to tie pavieniai yra labai sudėtingas dalykas“, – sakė A. Vyšniauskas.
Prezidento galimybės
Prezidento erdvė formuojant koaliciją, pasak konservatoriaus, yra pakankamai menka.
„Prezidentas turi galios dėl ministrų dėlionės. Prezidentai dažniausiai bando porą žmonių atmesti. Šiuo atveju gali būti užkulisinis derinimas, kad nereikėtų atmesti“, – teigė A. Vyšniauskas.
Politikas neabejojo, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė jau seniai yra kandidatė į užsienio reikalų ministrės poziciją. Tačiau, ar ji ir taps ministre, pasak jo, priklauso nuo koalicijos derybų.
„Jeigu tu nori, kad Skaisgirytė būtų ministre, reiškia, kad ji turi ateiti iš socdemų kvotos. Nei vienas koalicijos partneris, juo labiau žinant S. Skvernelio kritišką požiūrį į prezidentą, nenusileis, jeigu jiems priklauso Užsienio reikalų ministerija, kad „mes čia savo kvotoje atiduosime“. Juo labiau, kad jie turi kandidatą – Virginijų Sinkevičių. Jeigu socdemai šitą pasiima į savo kvotą, šitas klausimas galimas, bet tai būtų socdemų auka“, – sakė A. Vyšniauskas.
Tas pats, pasak jo, yra su krašto apsaugos ministro pozicija.
„Kalbama apie D. Šakalienę, bet tai yra tiesioginis prezidento valdymas net nuo galinės, o nuo priekinės sėdynės“, – įvertino A. Vyšniauskas.
Vaizdas, kad trūksta žmonių
Konservatorius socialdemokratų silpnąja vieta vadino patyrusių politikų, galinčių užimti pozicijas, trūkumą.
„Kai mes 2020 m. ėjome į Vyriausybę, mes daugiau mažiau žinojome ir matėme, kurie žmonės galėtų užimti kažkokias pozicijas. Tarkime, kad G. Skaistė galėtų būti finansų ministrė. Socialdemokratai ateina į Vyriausybę, nežinodami, kas bus ministrais? Pavyzdžiui, kas bus švietimo ministru? Pas mus buvo aišku, kad tai yra J. Šiugždinienė. Dabar aiškumo nėra“, – sakė A. Vyšniauskas.
Pasak jo, šitos problemos neturi „demokratai“, kurių komandoje yra trys buvę premjerai, buvusių ministrų, net „valstiečiai“, pasiūlę du kandidatus į ministrus, ir liberalai.
„Su „Nemuno aušra“ – kita dėlionė, ten irgi niekas neaišku“, – sakė A. Vyšniauskas.
Pirmas iššūkis – iškart po priesaikos
Pirmieji iššūkiai naują valdžią pasitiks vos pradėjus dirbti.
„Pirma bomba visada yra Seimo pirmininko rinkimas. A. Valinsko atveju pirma bomba sprogo. Tai yra A. Valinskas nebuvo išrinktas. Tada visi susigriebė už galvų, vėl nulėkė derėtis, ir antras bandymas pavyko, bet tai buvo tik trumpalaikis triumfas. Tada konservatorių buvo keturiasdešimt keli, o A. Valinsko partijos – aštuoniolika, ir vis tiek po dešimties mėnesių A. Valinską nuėmė, konservatoriai pastatė Ireną Degutienę“, – priminė E. Gentvilas.
Politikas atkreipė dėmesį, kad šį kartą disproporcija yra gerokai didesnė nei tada – 52 socialdemokratai ir keturiolika demokratų.
„Pavyzdžiui, S. Skverneliui tapus Seimo pirmininku, nėra garantijos, ir nėra ramios ateities visą laiką. Tiesą sakant, mes irgi truputį bijojome, kai V. Čmilytė-Nielsen nuo mūsų santykinai mažo skaičiaus, trylikos žmonių, yra Seimo pirmininkė, o konservatorių – penkiasdešimt, tai aš vis primindavau, kad per didelis konfliktas gali atvesti prie 2009 metų, kai A. Valinską jie nuėmė, ir pasiėmė sau – I. Degutienei“, – sakė E. Gentvilas.
Jo nuomone, socialdemokratai turi potencialo būti dominuojančiu didžiuoju broliu, bet pirmiau turi išsispręsti galimas trintis pas save.
„Pas konservatorius irgi visada buvo trintys ir flangai, bet būdavo kumščiu trinktelėjama ir viskas. Pavyzdžiui, žinau, kaip pas juos metų pradžioje, sausio mėnesį, vyko prezidiumo posėdis. Pirmas klausimas buvo politinės padėties aptarimas, antras – vienmandačių skirstymo tvarka. Pirmu klausimu Gabrielius Landsbergis pašnekėjo, padiskutavo, ir išėjo. Antrą klausimą apie vienmandačių paskirstymo tvarką pristato Jonas Survila, ir niekas nediskutavo, jis pasakė: „bus taip: fiksuojami visi balsavimai nuo kovo 10 d. , birželio pabaigoje mes, atsižvelgdami į tai, dalinsime vienmandates“.
Tie žiopčiojo, kad „būtų gerai jau vasarį žinoti savo vienmandatę“, bet nelemta, turi klusniai kilnoti rankeles, tada gausi vienmandates. O tada paaiškėjo, kad buvo neklusnių, tai vienmandatės negausi, arba gausi kokią nors beviltišką vienmandatę. Šitaip kontrolė yra įvedinėjama“, – pasakojo E. Gentvilas.
Iššūkis su valstybės pinigais
Tuo metu A. Vyšniauskas mato, kad valdančiosios koalicijos laukia sunkus uždavinys po biudžeto priėmimo sutarti dėl mokesčių.
„Kadangi neturi išankstinės nuostatos, tai toks dalykas kaip mokesčių reforma priklausys nuo to, kas turi kokią idėją. Ir vedantis žmogus šitoje vietoje bus pavyzdžiui A. Sysas, kuris turi aiškų matymą, kaip turi atrodyti mokesčiai. Ten nėra nei vieno žmogaus, kuris finansų ministerijos lauką išmanytų“, – kalbėjo A. Vyšniauskas.
Jis pastebėjo, kad dabar kaip pagrindinis papildomų pajamų šaltinis vis įvardinamas RRF planas.
„Man labai gaila, kad žmonės net nesidomi. Prieš dvi savaites Europos reikalų komitete Finansų ministerija atsiskaitė apie europinius pinigus. Gruodžio mėnesį bus užkontraktuota 90 proc. plano. Tai reiškia, kad jau ne tik praėję konkursai, bet ir sudarytos sutartys. Likęs 10 proc. yra ginčas su Europos Komisijos, kuris susijęs su mokesčiais. Realiai nėra galimybės nieko pakeisti“, – sakė A. Vyšniauskas.
