Renginyje „Politika konkrečiai“ dalyvavusiems Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD), Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos socialdemokratų partijos politikams buvo užduotas tas pats klausimas: „Lietuvos Respublikos valdžios išlaidų santykis su šalies Bendruoju vidaus produktu (BVP) nuo 35 proc. 2019 m. išaugo iki 38 proc. 2023 metais. Šis rodiklis smarkiai mažesnis nei ES vidurkis – 49 proc. Kokio valdžios išlaidų santykio Lietuva turėtų siekti? Ir kokiais būdais jį būtų galima pasiekti?“.
TS-LKD atstovė, finansų ministrė Gintarė Skaistė kalbėjo apie tai, kad perskirstymo lygis yra ir vertybinis, politinių pažiūrų klausimas, ir valstybės evoliucijos etapo dalis.
„Kuo labiau pažengusi valstybė esame, tuo daugiau ir geresnių paslaugų norime“, – kalbėjo G. Skaistė.
TS-LKD atstovė apžvelgė, kad Lietuvoje gynyba, švietimas, kultūra yra finansuojami daugiau nuo BVP negu vidutiniškai ES, tačiau atsiliekame tokiose srityse kaip socialinė apsauga, sveikata ir ekonomika.
„Tai yra tos sritys, kur mums norisi naujo kokybinio šuolio“, – teigė G. Skaistė, išskirdama norą, kad gerėtų skurdo rodikliai, užimtumo programų būtų daugiau ir geresnių, ilgalaikės priežiūros senoliams, geresnių sveikatos paslaugų.
Pasak ministrės, pareigas šiuo metu užimančios politikės, Lietuva pribrendo prie etapo, kai norisi šiek tiek geriau ir daugiau.
„Man atrodo tas perskirstymo lygio artėjimas europinio vidurkio link turi būti. Atviras klausimas – kokiu tempu? Man atrodo, kad šoko mūsų ekonomikai nereikia, bet nuoseklus augimas turėtų būti“, – teigė G. Skaistė.
Kalbėdama apie tai, kaip tą padaryti, politikė siūlė įsiklausyti į tarptautinių organizacijų rekomendacijas didinti pajamas iš tokių šaltinių, kurie yra mažiau žalingi ekonomikai.
„Tai yra turto, žalieji mokesčiai, atsisakymas tam tikrų lengvatų, kurios yra įvestos tam tikro lobizmo šešėlyje, bet nekuria pridėtinės vertės. Tokią higieną pasidarius, šiek tiek padidinus pajamas iš ekonomikai žalingų mokesčių, galėtume palaipsniui artėti prie europinio vidurkio. Esame atlikę analizes, jeigu artėtume prie europinio išlaidų lygio neartėdami prie europinio pajamų lygio, tai mes tą 60 proc. Mastrichto kriterijų peržengtume ypatingai sparčiai“, – perspėjo G. Skaistė.
Į pastabą, kad tikslai artimi socialdemokratiškiems, politikė atsakė, kad Lietuvai dar šviesmečiais nutolusi nuo socialdemokratinio mokesčių modelio.
„Todėl sakyti, kad tai, ką siūlome, kalbėdami apie geresnę paslaugų kokybę ir geresnes sveikatos paslaugas, yra kažkas socialdemokratinio, man tiesiog neleidžia savigarba. Perskirstymo modelis, kuris yra Skandinavijoje, tiesiog yra dešimtimis procentų toliau nuo mūsų tų papildomų 3-4 proc. , apie kuriuos kalba TS-LKD savo rinkimų programoje“, – sakė G. Skaistė.
Liberalai mato galimybių „šešėlyje“
Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas kalbėjo apie tai, kad apskritai tai, kad Lietuvoje rinkimuose nedominuoja ekonominė tema rodo, kad Lietuvoje yra gerai. Viena iš sričių, kurią liberalas įvardijo kaip problemišką yra nesavarankiškumas savivaldos lygmeniu.
„Mokestinė sistema yra toli nuo mūsų. Turime turėti daugiau savivaldos mokesčių, daugiau perskirstymo, daugiau funkcijų. Jeigu kaimynystėje reikia susimesti tarkime ant plytelių, renovacijos, tada žmogus daugiau matys, nes piniginė yra jo“, – teigė S. Gentvilas.
Pasak diskusijos dalyvio, liberalai pasisako, visų pirma, ne už naujus mokesčius, o už mokesčių lengvatų naikinimą. Antras dalykas, kurį jie išskiria – „šešėlis“.
„Šešėlis“ vis dar yra chroniškas – ypatingai statybų sektoriuje, mašinų prekyboje, kitą kartą šešta, septinta darbo valanda neapskaitomos, pagal PVM atotrūkį dar nepasivijome Estijos. Ten turime resursų“, – teigė S. Gentvilas.
Politikas taip pat kalbėjo apie tai, kad Lietuvoje per daug žmonių išlaikoma iš biudžeto.
„28 proc. dirbančiųjų išlaikomi iš biudžeto. Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių vidurkis yra 19 proc. Tai reiškia, kad mums reikia atleisti trečdalį, arba įtraukti privačias organizacijas – privatų švietimą, privačias sveikatos įstaigas, privatų slaugos sektorių. Ir čia mes matome, kad konservatorių iniciatyva tarkime steigiamas valstybinis bankas, čia nėra liberalu“, – kritikavo S. Gentvilas.
Paluckas papasakojo socialdemokratų viziją
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Gintautas Paluckas pristatė siekiamybę jo partijos akimis.
„Šiandien poreikiai, jeigu matytume, ir struktūriškai pasiskirstytume: viešųjų paslaugų bado dietai finansuoti – papildomai vienas procentas, gynybai finansuoti – papildomai vienas procentas, ūkio arba ekonomikos transformacijai – vienas procentas nuo BVP“, – vardijo G. Paluckas.
Kalbėdamas apie šaltinius, politikas paminėjo geresnį PVM administravimą, kur atsiliekame nuo Latvijos, Estijos.
„Tačiau kalbėdami apie konkrečius dalykus, čia, matyt, niekas vis tiek nesužinos: juridinių asmenų pelno mokestis – vienu procentu padidintas, reikėjo didinti iki trijų procentų. Gyventojų pajamų mokestį reikėjo taikyti sumuojant visas pajamas, ir atitinkamai taikant metinį laiptinį apmokestinimą.
Papildomas prabangaus turto apmokestinimas turėjo atsirasti ir atsiras. Jeigu išeisite į gatvę, pamatysite „Bentley“ ir kitus, kiekvienas iš jų nuo 450 tūkst. eurų už standartinį vienetą, 10 proc. mokestis nuo to tikrai nieko nesudegintų“, – vardijo G. Paluckas.
Kalbant apie „žaliuosius mokesčius“, pasak socialdemokrato, juos viena ranka reikės įvesti, kita ranka mokesčius (akcizus, kelių infrastruktūros mokesčius) sumažinti, kad atsirastų paklausa žaliosioms inovacijoms, ir kad transformuotųsi tie sektoriai, kurie šiandien išgyvena krizę.
„Priminsiu, vežėjai, jeigu kažkada sudarė 12 proc. BVP, šiandien sudaro 9 proc. ir traukiasi“, – vieną iš pavyzdžių paminėjo G. Paluckas.
Jis, priešingai negu liberalai, pagyrė konservatorius už Valstybinį plėtros banką.
„Tai yra vienintelis instrumentas, kuriuo galėsime jūsų draugams verslininkams finansuoti didžiulius projektus (…). Dabar galime to taip vadinamo banko veiklą skirti į dvi dalis: pirma dalis – žaliajai transformacijai, tai yra verslams reikia prisitaikyti prie energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių išteklių. Kita dalis turi būti nukreipta į mūsų ekonomikos transformaciją, inovatyvumo didinimą. Turime pasiruošti naujai „Horizonto“ programai, ten yra koncentruoti virš 150 mlrd. eurų , dalį turime pasiimti, bet kofinansavimui taip pat reikės nemažiau milijardo“, – teigė G. Paluckas.
VU TSPMI dėstytojas Minijas Tilindis atkreipė dėmesį, kad socialdemokratai savo programoje kalba apie PVM lengvatą maistui, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimą, spartesnį pensijų indeksavimą ir apie socialinės paramos didinimą, kas nedidina pajamų bazės.
Socialdemokratas G. Paluckas neneigė, kad, siekiant tikslų, trumpuoju laikotarpiu valstybės skola augs.
„Vien mokestine našta užkrovus ant mūsų ekonomikos struktūros, kuri pasižymi dar ir krentančiu našumu, tai bus nepakeliama našta. Tačiau žiūrint į uždavinį labai siaurai, te, matyt, trūksta keleto dedamųjų – laiko ir tvarumo. (…) Tačiau trumpuoju laikotarpiu valstybės skola augs dėl elementarių priežasčių – gynybai reikės“, – kalbėjo G. Paluckas.