Žiedai gali nustebinti ir gruodžio mėnesį

Pastarosiomis dienomis prieš laukinių gyvūnų ir gamtos fotografo Vaido Karpavičiaus objektyvą skleidžiasi žliūgių ir plukių žiedai. Rodos, augalams visai nesvarbu, jog žiema – čia pat.

Nors dažną tokiu metu prasiskleidę žiedai gali stebinti, V. Karpavičius pastebi, kad tokios gamtos išdaigos prieš pat žiemą ar net žiemos metu – natūralus reiškinys, jei tik tai leidžia aukštėlesnė nei įprastai temperatūra.
Žliūgė

„Daug augalų taip suklysta – sužydi rudenį, kai po pirmų šalnų šiek tiek atšyla ir oras tampa labai panašus į ankstyvo pavasario. Taip ir žibutės, triskiautė žibuoklė, pražysta jau ir gruodžio mėnesį. Taip suklydę per atodrėkius žiemą kartais pražysta ir lazdynai. Baltažiedė plukė taip pat pavasarinis augalas, tačiau pavienių žiedų galima surasti beveik ištisus metus“, – aiškina laukinių gyvūnų ir gamtos fotografas.

Nors žliūgės įprastai žydi pavasario antroje pusėje ir vasaros pirmoje pusėje, pasirodo, pasitaiko ir išimčių. Keletą jų lapkričio pradžioje užtiko ir V. Karpavičius, tačiau jų gausa neprilygo neseniai aptiktam plukių pulkui.

„Sekmadienį vaikščiojome po Buktos mišką. Su žmona radome net kelias dešimtis žydinčių plukių“, – džiaugiasi V. Karpavičius.

Gamta žiedais džiugins vis ilgiau

Ateityje vėlyvi rudenys ir žiemos žiedais gali stebinti dažniau, mat šie metų laikai Lietuvoje – vis šiltesni.

Kaip neseniai DELFI aiškino Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros docentas Gintautas Stankūnavičius, šiltėjantys rudenys stebimi dar nuo XX a. 7 dešimtmečio pabaigos. Nuo to laiko ir Lietuvoje, ir visoje Rytų Europoje vidutinė sinoptinio rudens temperatūra pakilo apie 1,1–1,4 °C.

Pernai metų lapkritį prasiskleidusiais žiedais taip pat stebėjosi GRYNAS.lt skaitytojai, dalinęsi netikėtai pražydusių augalų nuotraukomis.