aA
Lietuva – maža, nereikšminga, net šnipams neįdomi šalis. Tokie informacinio karo prieš Lietuvą dalyvių skleidžiami teiginiai, regis, neturi nieko bendro su realybe. Priešingai, naujoje grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pabrėžiama, kad šalyje verdantis slaptas šnipų karas tik intensyvėja.

Praėjusią savaitę prabilus apie galimą koordinuotą ES šalių reakciją į Jungtinėje Karalystėje įvykdytą Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimą, Lietuva buvo viena pirmųjų, kuri leido suprasti, kad ne tik palaikys Londoną, bet ir paseks jo pavyzdžiu – iš šalies išvarys Rusijos diplomatais apsimetančius šnipus.

Kad tokių Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojų ar jų samdomų bei kitomis priemonėmis panaudojamų asmenų Lietuvoje netrūksta, rodo bendras grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, kurį kaip ir kasmet pateikia Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD).

Darius Jauniškis, Remigijus Baltrėnas
Darius Jauniškis, Remigijus Baltrėnas
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, paskelbta tik viešoji, visuomenei skirta dalis – daugybė slaptų ir specifinių detalių jau prieš tai atskirai pristatytos Seimo Nacionalinio ir saugumo komiteto nariams.

Bet net ir viešoje VSD ir AOTD ataskaitoje, kurią nuo ankstyvo pirmadienio ryto gali perskaityti kiekvienas, netrūksta sunerimti verčiančių detalių. Ataskaitoje užsiminta kas, ką, kokiomis priemonėmis verbuoja, kokia informacija labiausiai domina ir netgi svarstoma, ko tokiais veiksmais siekiama.

Be to, skaitant apimtimi didesnį nei pernai 57 puslapių dokumentą, gali net tik susidaryti įspūdis, kad kai kurių „diplomatų“ išsiuntimui dėl jų veiklos įrodymų išties netrūksta, bet ir numanyti, kokios grėsmės, kam labiausiai ir kada gali kilti jau artimiausioje ateityje.

Dabarties ir ateities grėsmė

Tai, kad Rusija įvardijama kaip didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelianti valstybė, vargu ar ką itin nustebins – panašūs vertinimai skambėjo ir pernai ar dar ankstesnių metų ataskaitose. Rusija, kurios pavadinimas ataskaitoje paminėtas net 434 kartus, be užuolankų įvardijama kaip pagrindinis prieš Lietuvą nukreiptų žvalgybinių, kibernetinių, informacinių ir kitokių operacijų šaltinis.

„Nors 2017 metais Rusija bandė santykiams su Vakarų valstybėmis suteikti pozityvios dinamikos, tai nepakeitė jos strateginių tikslų – pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą ir dominuoti sau priskirtoje interesų zonoje, įskaitant Baltijos regioną“, – rašoma ataskaitos įžangoje.

O išvadose konstatuojama, kad „Rusijos veiksmai siekiant politinėmis, ekonominėmis, informacinėmis, kibernetinėmis ir karinėmis priemonėmis, žvalgybos metodais bei įtakos operacijomis išlaikyti ir įtvirtinti įtaką bei dominavimą regione, įskaitant Lietuvą, išliks pagrindinis išorės veiksnys, keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

Dokumente konstatuojama, kad pernai Vladimiro Putino režimas didelį dėmesį skyrė Rusijos prezidento rinkimams, dėl kurių savo poziciją kai kuriais klausimais Maskva stengėsi švelninti. Bet net ir tokios retos pozityvios iniciatyvos nesugebėjo užgožti karingo, priešiško Kremliaus tono.

Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Reuters / Scanpix

Tiesa, ateityje esą galima laukti tik dar agresyvesnės pozicijos, mat „trūkstant lėšų socialines problemas gesinti didesnėmis biudžeto išlaidomis, gali augti represinių priemonių ratas“, o vidaus politikos problemas gali būti „bandoma maskuoti aktyviais ir agresyviais veiksmais užsienio politikoje“.

„Artimiausiu metu Rusijos laikysena Vakarų atžvilgiu gali tapti agresyvesnė. (…) Rusija ir toliau mėgins paveikti kitų šalių vidaus politikos procesus, ypač daug dėmesio skirdama valstybėms, kuriose artės rinkimai“, – įspėjama ataskaitoje.

Įžvelgia Rusijos vaidmenį rinkimuose

Dokumente nė nemėginama slėpti, kada ir kokio Rusijos dėmesio gali sulaukti Lietuva, mat 2019 m. vyks Lietuvos prezidento rinkimai, kurie, anot ataskaitos autorių „ypatingai domina Rusijos žvalgybos tarnybas“.

Pažymėta, kad Rusija kibernetinėmis ir informacinėmis priemonėmis jau bandė kištis į JAV prezidento rinkimus, tad Lietuva gali nusiteikti blogiausiam scenarijui. Juo labiau, kad Lietuvoje pernai pastebėtas „didelio masto kenkėjiškų ransomware programų paplitimas.

Pavyzdžiui, išskirti ne tik pagrindiniai taikiniai – energetikos sektorius bei valstybės institucijos, bet ir pateikta niūri prognozė dėl Rusijos slaptųjų tarnybų veiklos kitais metais.

„Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, įtakos operacijas ir prieš Lietuvą. Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. (…)

Tikėtina, kad Rusijos programišiai, panaudodami kibernetines priemones, sieks daryti įtaką Lietuvoje vyksiantiems rinkimams“, – teigiama dokumente, kuriame žodžiui „tikėtina“ priskirta 50-75 proc. tikimybė. Kad tokios prognozės gali pasitvirtint, esą rodo ir bandomieji programišių atakų pavyzdžiai.

Primenama, kad šiemet sausį „buvo įsilaužta į žinių portalą ir paskelbta melaginga informacija apie krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį“.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© Youtube stop kadras

Ir nors iš pradžių akcentuota, kad tai buvo informacinė ataka, siekiant paskleisti melagingą informaciją, ataskaitos autorių teigimų, programišiai turėjo svarbesnį tikslą, mat žiniasklaidos atstovams, valstybės institucijoms ir užsienio šalių ambasadoms išplatintas elektroninis laiškas su melaginga informacija buvo užkrėstas kenkėjišku kodu.

„Tam, kad laiškas sukeltų gavėjų susidomėjimą ir būtų užkrėsta kuo daugiau informacinių sistemų, laiške buvo pateikta nuoroda į melagingą straipsnį portale TV3.lt. Už išpuolį atsakinga su Rusijos žvalgybos tarnybomis siejama programišių grupuotė, o jos pagrindinis tikslas buvo ketinimas kenkėjiška programa užkrėsti kuo daugiau valstybės institucijų informacinių sistemų, o ne informacinė ataka“, – teigiama bendroje VSD ir AOTD ataskaitoje.

Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines bei kibernetines atakas, įtakos operacijas ir prieš Lietuvą. Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais.

Ekspertai jau nesyk yra atkreipę dėmesį į tai, kad kibernetinio saugumo suvokimas Lietuvoje vis dar yra itin menkas, o valstybės institucijų tarnautojai dažnai nė nepagalvoja apie grėsmes, susijusias su juos sudominusių elektroninių laiškų turiniu.

Priminta ir tai, kad grėsmė dėl asmeninių ar kitų duomenų nutekinimo gali kilti visiems Lietuvos piliečiams, kurie naudojasi rusiškais socialiniais tinklais ir elektroninio pašto paslaugomis, pvz., odnoklasniki, mail.ru, yandex ir pan. Tai, kad Rusijos žvalgybininkai gerai žino Lietuvos politinę situaciją, seka nuotaikas, anot ataskaitos autorių, rodo ir išaugęs rusų susidomėjimas Lietuvos vidaus, užsienio, ekonomikos, saugumo ir gynybos politikos aktualijomis.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© Shutterstock

Be to, per praėjusius metus Rusija vykdė aktyvią informacinę ir ideologinę politiką, be oficialių Rusijos kanalų itin aktyvią propagandinę veiklą vykdė ir Kremliaus kontroliuojama žiniasklaida, platinanti melagingas naujienas.

Pavyzdžiui, pabrėžiama, kad net jei Kremliaus politiką remiančių organizacijų ir judėjimų veikla pernai nebuvo itin sėkminga, išlaidų gynybai klausimo kvestionavimas – vienas iš neretai pasikartojančių ir aštrių diskusijų, ypač tam tikrose socialinėse grupėse, sukeliančių naratyvų gali būti sėkmingas. Ypač prieš rinkimus.

Todėl jei po 2014-ųjų įvykių Ukrainoje išaugęs lietuvių susidomėjimas bei nerimas saugumo klausimais po truputį slopsta, esą gal atsirasti vis palankesnė terpė Rusijai.

„Tikėtina, kad artėjant 2019 m. Lietuvos prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimams Rusija bandys įgyti didesnės įtakos politiniams ir visuomeniniams procesams Lietuvoje“, – sakoma ataskaitoje.

Kaip elgiasi ir į ką taikosi rusai

Tokia įtaka, kaip rodoma VSD ir AOTD pateiktuose pavyzdžiuose, gali būti įvairialypė. Pavyzdžiui, pernai Lietuvoje veikiantys Rusijos įtakos sklaidai palankūs judėjimai jau bandė konsoliduotis, o kai kurie lyderiai socialiniuose tinkluose taip pat pradėjo kurti vadinamąją alternatyviąją žiniasklaidą ir per ją skleisti Rusijai palankią informaciją. Tiesa, ataskaitoje tokie „lyderiai“ akivaizdžiai neįvardyti.

Kita vertus, ataskaitoje teigiama, kad didžiausiomis žvalgybinėmis grėsmėmis Lietuvai konkrečiai įvardijamos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FST), Lietuvoje pastaruoju metu vykdė itin aktyvią ir agresyvią veiklą.

„Rusijos žvalgybos tarnybos priedangai naudojasi Rusijos diplomatinėmis atstovybėmis Lietuvoje. Šiuo metu su Rusijos žvalgybos tarnybomis susiję asmenys sudaro trečdalį Rusijos diplomatinio personalo Lietuvoje“, – teigiama ataskaitoje bei priduriama, kad rusų šnipai į Lietuvą atvyksta ir naudodamiesi verslo, žiniasklaidos, mokslo, įvairių delegacijų ir nevyriausybinių organizacijų priedanga. Be to, operacijos prieš Lietuvą vykdomos ir trečiosiose šalyse, o ypač – pačioje Rusijoje.

„Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos domisi net ir didesnių žvalgybinių galimybių ar prieigos prie įslaptintos informacijos neturinčiais Lietuvos piliečiais, kurie į Rusiją vyksta asmeniniais tikslais“, – pažymima ataskaitoje.

Tad net jei lietuviai verslininkai ar turistai pašaipiai vertina save kaip Rusijos žvalgybos taikinius, VSD ir AOTD teigimu, tokie žmonės gali būti panaudoti ne tik informacijos rinkimui, bet ir kitai žvalgybos veiklai, pavyzdžiui, ryšiui tarp žvalgybos tarnybų ir jų užverbuotų asmenų palaikyti arba propagandai skleisti.

Informacinė ataka apie tariamą nepilnametės išprievartavimą
Informacinė ataka apie tariamą nepilnametės išprievartavimą
© Stopkadras

Tad vieno ar kito garsaus Lietuvos atlikėjo, režisieriaus, autoriaus ar kito menininko skandalingi, Rusiją aukštinantys, o Lietuvą menkinantys pasisakymai, gali būti vertinami, kaip sėkminga Rusijos spec. tarnybų operacijos dalis – net patiems menininkams to nė nenutuokiant.

Tad vieno ar kito garsaus Lietuvos atlikėjo, režisieriaus, autoriaus ar kito menininko skandalingi, Rusiją aukštinantys, o Lietuvą menkinantys pasisakymai, gali būti vertinami, kaip sėkminga Rusijos spec. tarnybų operacijos dalis – net patiems menininkams to nė nenutuokiant.

Kita vertus, pažymima, kad kai kurie Lietuvos piliečiai labai puikiai nutuokia apie priežastis, dėl kurių jiems tenka bendradarbiauti su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios, verbuodamos lietuvius Rusijoje, „ypač dažnai naudoja šantažą ir provokacijas“.

„Itin pažeidžiami yra į Rusiją keliaujantys ar ten dirbantys Lietuvos piliečiai, kurie nenorėtų viešinti tam tikros informacijos (dėl priklausomybių, kraštutinių polinkių, praeities įvykių) ar yra pažeidę teisės aktus (gabena kontrabandą, naudojasi nelegaliomis paslaugomis, nemoka mokesčių, klastoja dokumentus, palaiko santykius su kriminaliniu pasauliu)“, – įspėjama ataskaitoje.

Be to, čia pat primenama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, „vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje“.

„Rusijos žvalgyba ieško ir bando kompromituoti buvusius Sovietų sąjungos tarnybų slaptuosius bendradarbius, kurie to nėra deklaravę ir šiuo metu dirba Lietuvos valstybės institucijose bei disponuoja Rusijos žvalgybos tarnybas dominančia informacija ar gali paveikti priimamus sprendimus“, – įspėja VSD ir AOTD.

Be to, pažymima, kad ypač klampi padėtis yra susidariusi pasienyje su Rusija, kur FST Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai uoliai ieško „taikinių“ – Lietuvos piliečių. Būtent pasienio miesteliuose kuriamos verbavimo situacijos, mezgamas agentūrinis tinklas, žvalgomi lietuvių pasieniečiai, jų turima įranga. O tai apsunkina pasienio tarnybų bendradarbiavimą, kurio būtinybę nuolat akcentuoja pati Rusija.

„Pavyzdžiui, FSB žvalgybos prieš Lietuvą tikslais bando pasinaudoti ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių Lietuvos piliečių“, – teigiama dokumente.

Menkavertis agentas tapo perversmininku

Agentūrinį tinklą pastaraisiais metais Rusija plečia ir vykdydama Lietuvos karinės infrastruktūros žvalgybą: stebimi ne tik strateginiai, ypač svarbūs objektai, kurių sutrikdymas gali turėti didelės reikšmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, bet ir smulkesni objektai.

Pavyzdžiui, kariniai daliniai, policijos komisariatai, pasienio užkardos. Rusijos agentus domina viskas – tokiuose objektuose esantis personalas, jo sudėtis, apginklavimas, nuotaikos, požiūris į Rusijos vykdomą užsienio politiką. Išanalizavus informaciją vieni asmenys gali patekti į priešų sąrašą, o kiti – priešingai, į potencialiai verbuojamų asmenų sąrašą.

Pateiktas serbo Aleksandro Sindjeličiaus, kuris iki GRU užverbavimo tebuvo paprastas ir mažareikšmes užduotis vykdęs prorusiškų pajėgų Ukrainoje atstovas, o 2016 m. organizavo perversmą Juodkalnijoje, įrodo, kad net ir eiliniai lietuvių pareigūnai gali suteikti daug naudos Rusijos žvalgybai.

Primenama, kad netgi neįslaptintų, bet viešai neskelbiamų duomenų apie Lietuvos piliečius, ginkluotąsias pajėgas ir jėgos institucijas, jų infrastruktūrą rinkimas gali turėti didelės reikšmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tokia informacija „yra būtina Rusijai vykdant karinį planavimą, numatant hibridinio pobūdžio ir konvencinius veiksmus prieš Baltijos valstybes“.

Be to, taikos metu tokio tipo agentai renka informaciją, vykdo tam tikrų objektų stebėjimą, veikia, kaip tarpininkai tarp slaptą informaciją teikiančių užverbuotų agentų ir Rusijos tarnybų, identifikuoja ir apibūdina kitus Rusijos žvalgybos tarnybas dominančius asmenis. Tokiose nedidelėse šalyse, kaip Lietuva, tai yra ypač svarbu, mat tiek pačių objektų, tiek Rusijos žvalgybą dominančių objektų sąrašas nėra ypač ilgas.

Išskiriamas ir kitas svarbus veiksnys, jog „tokio tipo agentų, kurie ypatingais atvejais pasitelkiami vykdyti specialias užduotis, suaktyvėjimas jaučiamas prieš Rusijos planuojamus karinius veiksmus“. Kitais sakant, jei Lietuvoje būtų pastebėtas itin didelis ir staigus susidomėjimas strateginiais objektais, būtų galima įtarti, kad planuojama kažkas rimto.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© Reuters/Scanpix

„Tuomet agentai vykdo ypač svarbias taktinio pobūdžio užduotis, informuodami Rusiją apie vietos gyventojų socialines nuotaikas, vietos ginkluotųjų pajėgų aktyvumą, koreguoja Rusijos netiesioginę ugnį į taikinius arba vykdo kitas Rusijos karinėms operacijoms svarbias užduotis“, – teigiama ataskaitoje. Beje, tai nėra teoriniai svaičiojimai, o realiai invazijų į Ukrainą ir Gruziją metu pastebėta ir pagrįsta Rusijos žvalgybos tarnybų veikla. Be to, pateikti laiku užkardyti pavyzdžiai iš Lietuvos.

Sulaiko vis daugiau lietuvių

Pavyzdžiui, atskleista, kad pernai sulaikyti trys Lietuvos piliečiai, įtariami šnipinėję Rusijai. Pažymima, kad „pirminė informacija apie šiuos šnipus surinkta tiriant 2014 m. Lietuvoje sulaikyto šnipinėjimu įtariamo Lietuvos kariuomenės karininko Sergejaus Pušino ir Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Sergėj Moisejenko atvejį“.

Kitaip sakant, prieš keturis metus sulaikyti šnipai „ėmė čiulbėti“ ir padėjo atskleisti bent dalį Rusijos žvalgybos tarnybų agentūrinio tinklo, kurį, kitaip, nei dažnai šaipomasi Lietuvos kariuomenę išjuokiamuose teiginiuose, ypač domino Lietuvos KOP infrastruktūra.

„2017 m. gruodžio mėn. per slaptą operaciją sulaikyti du Lietuvos piliečiai – Lietuvos KOP Aviacijos bazės civilis tarnautojas ir atsargos karininkas, turintis leidimą gyvent Rusijoje. Sulaikytieji rinko viešai neprieinamą informaciją apie KOP“, – teigiama ataskaitoje ir priduriama, kad vėliau buvo sulaikytas dar vienas Lietuvos pilietis, kuris, kaip įtariama, „rinko informaciją apie strateginės reikšmės objektus Lietuvoje“.

Tokių objektų bei informacijos gali būti išties nemažai, turint omeny, kad Lietuvoje nuo 2004 metų veikia, o nuo 2014-ųjų sustiprinta NATO oro policijos misija, vyksta daugiau tarptautinių pratybų, treniruočių, kurių metu Lietuvoje leidžiasi ar virš jos skraido ir žvalgybiniai bei specialios paskirties NATO šalių orlaiviai.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© DELFI / Orestas Gurevičius

VSD ir AOTD ataskaitoje nedetalizuojama, ar minėtieji sulaikyti asmenys anksčiau buvo stebimi bei kontroliuojami, tačiau pripažįstama, kad jie „buvo užverbuoti Rusijoje, bendradarbiavo ir teikė informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai keletą metų“.

„Šie atvejai rodo, kad užsienio žvalgybos tarnybų taikiniais tampa ne tik disponuojantys įslaptinta informacija ar dirbantys valstybės tarnyboje asmenys, bet ir kiti Lietuvos piliečiai, nesusiję su valstybės paslaptimis“, – pabrėžiama dokumente.

O ypač svarbias žvalgybos užduotis vykdę S. Pušinas ir jį pamažu užverbavęs S. Moisejenko, kuris Lietuvoje įsikūrė dar sovietmečiu, nuo 2012 metų iki 2014 metų pabaigos perdavė informaciją apie Lietuvos kariuomenę bei NATO oro policijos misijų veiklą, karinių pajėgumų dislokacijos vietas, karines operacijas Afganistane, apie nuotoliniu būdu valdomus žvalgybinius orlaivius, šių orlaivių skrydžius ir galimas dislokacijos vietas.

Rusijos žvalgybai perduotos ir KAM dokumentų kopijos, kai kurių KOP Aviacijos bazės karininkų asmens bylų kopijos. Dalis perduotų dokumentų buvo įslaptinti ir sudarė tarnybos paslaptį.

Be to, ataskaitoje pažymima, kad žvalgybos veiklai vykdyti Rusija aprūpino Lietuvos karininką įvairia specialiai Rusijos mokslų institutuose pagaminta technine įranga, skirta rinkti ir perduoti žvalgybinius duomenis. Dar įdomiau tai, kad perdavimai vykdavo Lietuvoje, lyg per filmus apie slaptuosius agentus.

„Susitikimai vykdavo slapta, kartą per porą mėnesių, per medžioklę arba S. Moisejenko priklausančiame garaže Šiauliuose“, – teigiama ataskaitoje.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© VSD

O apie patį S. Moisejenko, kuris iliustruotas įsiamžinęs medžioklėje, rašoma, kad jis Lietuvoje šnipinėjo ilgą laiką ir buvo sukūręs didelį patikimų asmenų ir agentų ratą, kurie, kartais patys to nežinodami, padėjo Rusijai vykdyti žvalgybos veiklą.

Todėl dar rimčiau skamba vertinimas, kad sulaikytas Lietuvos karininkas buvo ne vienintelis užverbuotas agentas – tokių tarnaujančių Lietuvos kariuomenėje, dirbančių kitose institucijose gali būti ir daugiau. Dar apmaudžiau gali skambėti, kaip pigiai parsidavė Lietuvos karininkas, kuris, bylos duomenimis, už surinktą ir perduotą informaciją gaudavo nuo 500 iki 1000 eurų.

Kremlių lydi ir nesėkmės

Vis dėlto pažymima, kad Lietuvoje Kremliui ne viskas sekėsi. Pavyzdžiui, antra grėsme po Rusijos žvalgybos tarnybų nurodoma Baltarusijos KGB, kurią ypač domina Lietuvos pozicija ir veiksmai Astravo AE klausimais, Lietuvoje nors ir veikė aktyviai bei bendradarbiavo su Rusija, juto nuolatinį lietuvių kontržvalgybininkų kvėpavimą. Kaip pavyzdys nurodomas Baltarusijos KGB vadovo Valerijaus Vakulčiko viešai išreikštas nepasitenkinimas Lietuvos tarnybų veikla.

Be Lietuvos kontržvalgybinės veiklos išaiškinant Rusijos agentus, Kremliui sunkiau sekėsi plėsti įtaką ir kituose frontuose. Pavyzdžiui, jei anksčiau Rusija bandė išlaikyti įtaką Lietuvos tautinėms bendruomenėms, ataskaitos autorių teigimu, „Rusijos tėvynainių politika Lietuvoje nėra itin efektyvi“.

Be to, tokios politikos atstovai pernai gavo mažesnę finansinę paramą, tad Rusijos siekis įtraukti rusakalbį jaunimą į savo veiklą pavyksta vis sunkiau.

„Vietos rusakalbis jaunimas taip pat nenoriai dalyvauja Rusijos tėvynainių organizacijų veikloje. Lietuvai skirtos kvotos Rusijoje organizuojamuose propagandiniuose renginiuose paprastai lieka nepanaudotos, mažėja rusakalbio jaunimo susidomėjimas studijomis Rusijos aukštosiose mokyklose. Tai kelia už tėvynainių politikos vykdymą atsakingų Rusijos valdžios atstovų nepasitenkinimą, nes trukdo įgyvendinti Rusijos tėvynainių politikos tikslus ir plėsti įtaką Lietuvoje“, – pažymima ataskaitoje.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Joje taip pat pridurta, kad viena iš Rusijos nesėkmių priežasčių galima laikyti ir išaugusį Lietuvos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos dėmesį tautinių bendruomenių švietimo sistemai, integraciją skatinantiems projektams, pilietiškumo ugdymo renginiams. Kitaip sakant, kuo daugiau, atviriau Lietuvos nuomonių lyderiai, valdininkai ar nevyriausybininkai kalbasi su tautinėmis mažumomis, tuo labiau gali išaugti tarpusavio pasitikėjimas ir mažėti Kremliaus įtaka.

Galiausiai esą pastebimas ir Kremliaus propagandos ruporų neefektyvumas Lietuvoje: prokremliškų portalų lankomumas yra apgailėtinai menkas, tad, pavyzdžiui, pernai dėl mažos auditorijos nuspręsta neberengti Pirmojo Baltijos kanalo Lietuvai skirtų laidų „Litovskoje vremia“.

O Rusijos propagandistai, rengdami Lietuvą juodinančius reportažus, buvo priversti smarkiai išpūsti menkų protestų ar judėjimų mastą, mat susidurdavo su sunkumais, išekodami tinkamų pašnekovų ir tegalėjo remtis tik marginaliais, politikos užribio veikėjais.

Karui ruošiasi ir su kuklesniu biudžetu

Prie Kremliaus nesėkmių Lietuvoje galėjo prisidėti ir vis dar sudėtinga Rusijos ekonominė situacija. Apie pastarąją ataskaitoje pažymima tai, kad pernai Rusija išeikvojo visus rezervo fondo pinigus ir šiemet bus itin priklausoma nuo naftos kainų.

Bet tam tikras pasekmes jau dabar galima įžvelgti: nepaisant ambicingų V. Putino pažadų dėl ginkluotųjų pajėgų modernizavimo, naujos, „analogų pasaulyje neturinčios“ ginkluotės kūrimo, vien pernai oficialus Rusijos gynybos biudžeto finansavimas smuko nuo 4,7 proc. iki 3,3 proc. BVP.

Tiesa, pažymima, kad išlieka papildomo, įslaptinto finansavimo gynybos ir saugumo institucijoms tikimybė, o net ir su kuklesniais ištekliais Rusija tęsia dar 2009 m. pradėtos ir 2014 m. Ukrainoje bei vėliau Sirijoje išmoktomis pamokomis sutvirtintos karinės reformos tęsiamos. Pažymima, kad Rusija „nuosekliai didina naujos ir modernizuotos ginkluotės bei kovos technikos kiekį pajėgose“.

Žvalgyba įspėja apie grėsmes: prieš rinkimus Rusija Lietuvai ruošia keletą siurprizų
© AP/Scanpix

Tad net jei dėl finansinių sunkumų bei NATO veiksmų priešakinėmis pajėgomis sustiprinti Baltijos šalių gynybą Rusija nėra pajėgi mesti tiesioginio iššūkio NATO arba visiškai sukomplektuoti esamų bei kuriamų dalinių, imamasi tam tikrų gudrybių.

Pavyzdžiui, pabrėžiama, kad Rusija karių skaičiaus ar technikos trūkumą manevriniuose daliniuose (brigadose ar pulkuose) kompensuoja „turėdama bataliono taktines grupes (per 700-800 karių), su visa kovos technika ir personalu. Šios grupės formuojamos vien iš profesionalių karių ir geba pradėti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo“.

Pažymima, kad Rusija kasmet vis didina šių bataliono taktinių grupių skaičių: jei 2016 m. jų buvo 96, pernai – 115, tai šiemet planuojama turėti 125 bataliono taktines grupes.

Palyginimui, Lenkijoje ir Baltijos šalyse NATO dislokavo iš viso vos keturias bataliono dydžio grupes. Ir nors karinės intervencijos tikimybė kol kas vertinama, kaip menkai tikėtina, vis dėlto pastebima tendencija, jog karinga Rusijos retorika palydima realiu pasiruošimu karui prieš NATO.

Pavyzdžiui, primenama, kad pernai vykusių pratybų „Zapad“ metu Rusija melavo apie tikrąjį pratybų dalyvių skaičių (jis buvo gerokai didesnis, nei oficialiai nurodomas 12,7 tūkst.), geografinę aprėpti (ji buvo platesnė, nes pratybos vyko ir nenumatytuose poligonuose) ir scenarijų (tai buvo ne antiteroristinės, o puolamosios pratybos, treniruojantis prieš konvencinį priešininką).

Pavyzdžiui, užsimenama, kad Lietuvos pašonėje esančiame Dobrovolskio poligone pirmą kartą po Šaltojo karo pabaigos „Rusijos strateginiai bombonešiai atliko realias antžeminių taikinių atakas“.

Galiausiai pripažįstama, kad Rusija savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą ir perginklavimą pastaruoju metu įžūliai maskuoja melaginga propagandine žinute, jog visa tai, pavyzdžiui, puolamųjų balistinių raketų „Iskander-M“ dislokavimas Kaliningrade, esą tėra atsakas į NATO veiksmus Baltijos šalyse.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Politologas Girnius: manau, kad Skvernelis nekandidatuos (425)

Politologas Kęstutis Girnius , vertindamas dvejus praėjusius šio Seimo kadencijos metus juokavo,...

Dėl laisvės kovojančio Tibeto ypatumai: du broliai dalijasi viena žmona, o šildosi kūrendami mėšlą (57)

Lietuviui pavyko nuvykti į griežtai kontroliuojamą Tibetą, nors ten laisvai keliauti draudžiama....

Britanijos vyriausybė pritarė „Brexit“ susitarimo projektui  paskelbė 585 puslapių „Brexit“ sutarties projektą, papildyta 23.22 (57)

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May trečiadienį vakare paskelbė, kad jos...

Orai: ypač šals Rytų Lietuva

Ketvirtadienio dieną šalyje bus dar ganėtinai šilta, tačiau artėjanti žiema apie save mums...

Aistros dėl vaikų paėmimų nerimsta: tėvų forumas reikalauja atšaukti įstatymą (646)

Seime ir toliau narstoma vaiko teisių apsaugos reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija...

„Mirusios“ trenerių draugystės fone Valančiūnas pažvelgė į skaudžiąją NBA realybės pusę (5)

Kyle‘as Lowry ir Jonas Valančiūnas kartu sudėjus praleido net dvylika metų tobulėdami savo...

Cukriniu diabetu suserga ne tik nutukę ir pasyvūs žmonės: Aistė papasakojo, kaip 18 metų gyvena su šia liga (31)

Kas antras pasaulyje diabetu sergančiųjų žmonių nežino, kad turi šią ligą. Lietuvoje...

Kunigas savo parapijiečius šiurpino „Porsche“ automobiliu, kurį traukė įkinkyti mažamečiai vaikai (62)

Maltos Gozo salos kunigas, sukėlęs nemenką skandalą savo sprendimu po parapiją pasivažinėti...

Psichologė išskyrė 7 mąstymo įpročius, kurie nėra teisingi, bet daro įtaką mūsų savijautai (10)

Nepaisant patirčių, amžiaus ar statuso, visus žmones retkarčiais aplanko mintys, kurios ne visada...

Skandalingasis rusų milijonierius už dyką atiduoda Kurtinaičio treniruoto klubo akcijas Rusijoje paskelbtas bankrotas (3)

Skandalingais pareiškimais ir elgesiu pagarsėjęs rusų milijonierius Dmitrijus Gerasimenka...