Antroji iš trijų žiniasklaidai bei stebėtojams skirtų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad 2017“ diena, kaip ir buvo galima numanyti, buvo parodomoji, nors apie „gynybinį“ pratybų pobūdį pabrėžti nuolat mėgstantys baltarusių kariškiai aiškino, jog čia esą nėra jokio šou.

Žinoma, prieš užsienio stebėtojų ir žurnalistų akis surengtas spektaklis baigėsi visišku tariamo priešininko sutriuškinimu. Tai neturėtų stebinti – daugelio šalių, tarp jų ir NATO valstybių pratybose dažnai būna parodomoji „šou“ dalis su laiminga pabaiga, kuri rodoma svečiams.

Tiesa, uoliai gausiam stebėtojų būriui savo versiją siūlę baltarusių kariškiai vis tiek bando įtikinti, kad tai esą yra visai ne parodomasis spektaklis, o kuo tikriausios pratybos. „Juk šaudo koviniais šaudmenimis!“ – stebėjosi žurnalistų klausimais vienas baltarusių kariškis.

Akivaizdu, jog prie didelio būrio laisvų šalių žurnalistų ir beprecedentinio atvirumo baltarusiai dar kiek nepratę: vieną akimirką karininkų išreikštą atvirumą, nuoširdumą akimirksniu keičia įtarumas, pašaipa ir sumišimas, nežinant kaip atsakyti į „nepatogius klausimus“. Iš tikrųjų realybės krislai „Zapad“ slypi ne taktiniuose šarvuotųjų ir oro pajėgų dalinių manevruose, o mažose detalėse.

Tariamas priešininkas – lengvai atpažįstamas

Paradoksalu, kad daugiau realybės pratyboms suteikė organizatorių sprendimas lošti kone atviromis kortomis. Kitaip nei prieš pat „Zapad 2017“, abiejų šalių gynybos viceministrų pristatytoje pratybų legendoje lakoniškus pristatymus rengiantys rusų ir baltarusių kariškiai jau nekalba apie Lubeniją, Veišnoriją ar Vesbariją – išgalvotas šalis, kurios įtartinai sutampa su kaimyninių šalių teritorijomis.

Dabar tankų, šarvuočių, artilerijos ir aviacijos taikikliuose – tik „tariamas priešininkas“ ir jo pajėgos, „kurios įsiveržė į Baltarusiją ir pradėjo karą prieš sąjunginę valstybę“. Šios pajėgos – visai nepanašios į lengvai ginkluotų Veišnorijos separatistų „gaujas“ ar Vesbarijos „smogikus“.

ZAPAD

Jei ankstesnė pratybų dalyse kalbėta apie „priešininko diversines žvalgybines grupes ir neteisėtas karines grupuotes“, tai pirmadienį dar sykį buvo pamėtyta akivaizdžių užuominų, kad priešininkas – konvencines pajėgas turinti neįvardinta šalis.

Dar savaitgalį rusų ir baltarusių kariškiai tobulino bendrus veiksmus: „priešininko aviacijos ir raketinių smūgių atrėmimą, įsiveržusio priešininko sunaikinimą kontratakomis“.

Detalesniuose paaiškinimuose teigta, jog priešininkas smogė sparnuotomis raketomis, bepiločiais orlaiviais. Jei pratybų organizatoriai iki šiol laikytųsi originalaus scenarijaus, vargu ar ką nors įtikintų tokia prieštaravimų virtinė.

Juk nereikia nė būti specialistu, norint įžvelgti logikos skyles: separatistai, diversinės grupės ar juo labiau „neteisėtos ginkluotos grupuotės“ vargu ar gali savo arsenale turėti tokius dalykus, kaip sparnuotosios raketos, aviacija, povandeniniai laivai ar sunkioji technika.

Tuo metu NATO, su kuria pastaraisiais metais Rusijos santykiai itin įtempti, kaip tik ir turi tokias ginkluotės ir technikos sistemas. Juo labiau, kad būtent NATO šalys, ypač JAV karo atveju priešininkams pirmiausiai suduoda aviacijos ir sparnuotųjų raketų antskrydžius, daugelį užduočių patiki aviacijai ir laivynui, dar prieš prasidedant sausumos operacijai.

Rodė tik tai, ką norėjo, kad pamatytų

Tačiau Osipovičių poligone pagal pratybų scenarijų jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos jau buvo atrėmusios priešininko aviacijos smūgius – laukė sausumos mūšis. Tokią parodomąją dalį Baltarusijos kariškiai nusprendė parodyti kelioms dešimtims žurnalistų ir 14 tarptautinių stebėtojų. Minske žurnalistus užregistravę ir į du nedidelius senutėlius autobusus susodinę du Baltarusijos kariuomenės pulkininkai žadėjo: pamatysite sausumos operaciją, kurią rems oro pajėgos.

Baltarusijos kariškių išnuomotos autobusas

Vienas žurnalistus prižiūrėjusių pulkininkų Viačeslavas Safronovičius DELFI žurnalistą kaip mat ėmė auklėti gerai „iškaltų“ tiesų. Esą Baltarusija neturi ko slėpti, yra visiškai atvira, kitaip nei NATO šalys, pavyzdžiui, Lietuva, kuri neva neįsileido baltarusių žurnalistų į savo pratybas. Vienas Baltarusijos valstybinio leidinio žurnalistas kaip mat ėmė linkčioti galva ir bandė patvirtinti šiuos teiginius – lietuviai esą nepakvietė ar neįsileido nė vieno baltarusių žurnalistų.

„Na tai jūs man pasakykite – kas čia atviresni?“, – retoriškai klausė Baltarusijos kariuomenės pulkininkas. Kelionės metu paaiškėjo, kad jam įprasta į klausimą reaguoti kaip į įžeidimą. Ko nors paklausęs sulauksi agresyvaus klausimo atgal.

Be to, pulkininkas neigė, jog šiemet pratybos „Zapad“ išsiskiria ir beprecedentiniu atvirumu žurnalistams – esą ir 2009 ir 2013 metais Baltarusija į pratybas be vargo akreditavo būrius žurnalistų. Tuo sunku patikėti, žiūrint, kokiais būdais baltarusių kariškiai bando suvaldyti smalsius, jiems, galbūt, pernelyg įkyrius ar naivius užsienio žurnalistus, nors beveik visi kalba ir supranta rusiškai.

Vis dėlto baltarusių kariškių niekas negalėjo apkaltinti, kad jie – nenuoširdūs, nesąžiningi ar nesistengia. Po dviejų valandų kelionės iš lėto, 70 km/h greičiu dardančiais autobusais pasiekus už maždaug 100km nuo Minsko esantį Osipovičių poligoną baltarusių karininkai stengėsi kaip įmanoma labiau padėti užsieniečiams.

Ir nors norint patekti į poligono teritoriją reikia pravažiuoti tris kontrolės patikros postus (KPP), kuriuose tikrina vairuotojų dokumentus, žurnalistus lydinčių pulkininkų žodis čia lemiamas: prieš juos pagarbiai išsitempia budintys ginkluoti kariškiai ir eismą reguliuojantys milicininkai.

Atidavę pagarbą jie praleidžia autobusus, kurie žurnalistus priveža prie apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria 5,5 tūkst. hektarų užimančio poligono vaizdas. Lauke siautėjo 14m/s vėjas, tad žurnalistams informaciją draugiškai dalijantis plk. Nikolajus Okuličius galantiškai sutinka paskolinti savo karinę striukę vienai sužvarbusiai žurnalistei iš Ukrainos.

Plk. Nikolajus Okuličius

„Tankai privažiuos iš ten, artilerija šaudys iš čia, o štai, žiūrėkit, ten matyti sraigtasparniai“, – kameromis ir fotoaparatais apsiginklavusiems, bet vėjuotoje aikštelėje sustirusiems žurnalistams paslaugiai diriguoja baltarusių pulkininkai.

Aikštelės pakyloje įrengtas stebėjimo postas, bet jis skirtas tik užsienio kariniams stebėtojams, tarp jų – ir dviems Lietuvos karininkams, bei aukšto rango Baltarusijos ir Rusijos kariškiams.

Rusų kariai Baltarusijoje jaučiasi drąsiai

Kaip mat į akis krenta keli oficialiai nepripažįstami dėsningumai. Nors Baltarusijos kariškiai pabrėžia vadovaujantys pratyboms savo šalies teritorijoje, rusų kariškių įtaka yra akivaizdžiai juntama ir matoma.

Pavyzdžiui, viename iš KPP žurnalistus praleidžia jau ne baltarusių, o rusų kariškiai – gerai ginkluoti karo policininkai. Jie patruliuoja ir šalia stebėjimo aikštelės – nebylūs, keli po kaukėmis veidus slepiantys „žalieji žmogeliukai“ dėvi karo policijos ženklelius ir antsiuvus.

Panašu, kad jie kelia pagarbią baimę baltarusių kariškiams, tiesa, išdidumas ne visiems leidžia tai parodyti. Pavyzdžiui, aukštus karininkus saugo aikštelę apsupę Baltarusijos kariuomenės žvalgai – išsiskiriantys savo senovinėmis uniformomis bei senutėliais automatais AKM jie akylai stebi tiek žurnalistus, tiek rusų karo policininkus.

Oficialiai tarp Rusijos ir Baltarusijos kariškių jokio nepasitikėjimo nėra, tačiau plika akimi matyti, kas čia yra „vyresnysis brolis“. Ir ne tik iš Rusijos kar policininkų pozų.

Pavyzdžiui, ant pakylos, be aukšto rango baltarusių kariškių, dalis kurių atrodo atsipalaidavę, susikišę rankas į kišenes ir traukiančių vieną cigaretę po kitos, vaikšto pilna Rusijos kario ekipuote vilkintis vyras. Radijo ryšio priemonės iš rankų nepaleidžiantis karininkas kažkur matytas, o per garsiakalbį nuolat skamba pratyboms vadovaujančio karininko šaukinys „Panzer 10“.

Rusijos 4-osios tankų divizijos vadas plk. A. Kolesnikovas (viduryje su racija)

Išvertus iš vokiečių kalbos „panzer“ reiškia tanką, o „Panzer 10“ savo veiksmus pratybų metu raportuoja visi daliniai. Galiausiai vienas pratybas stebėjęs Lietuvos karininkas atskleidžia viešą paslaptį – minėtas rusas su radijo ryšio priemone yra pulkininkas Andrejus Kolesnikovas, elitinės Rusijos 4-osios tankų divizijos vadas, kuris atvyko ne šiaip stebėti pratybų „Zapad“, bet ir duoti nurodymus pajėgoms.

Priešininką sustabdė ir sunaikino

Šios Osipovičių poligone išsidėsčiusios strategiškai patobiai: iš dešinės pamiškėje slepiasi Baltarusijos 120-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai su tankais senutėliais T-72 ir pėstininkų kovos mašinomis BMP-2 ir netgi atgyvenusiomis BMP-1, iš kairės, patogiai pasislėpę už kalvos ir nematomi žurnalistams – Rusijos 423-ojo motošaulių pulko kariai.

Šarvuotis BMP-1

Kitaip nei žiniasklaidai nepasiekiamame Borisovo poligone, rusai nedemonstruoja savo naujausių T-72B3 modifikacijos rankų. Tiek rusai, tiek baltarusiai savo šarvuotąją techniką kruopščiai maskuoja eglišakiais ir kitomis priemonėmis, o gynybinėse pozicijose apkasuose paslėptų tankų ir šarvuočių gali ir nepastebėti.

Tiesa, tariamas priešininkas žino apie rusų ir baltarusių išsidėstymą – pastarieji kažkodėl turėjo laiko užimti ir paruošti gynybines pozicijas, nors pagal pratybų legendą priešininko pajėgos ryžtingai įsiveržė į Baltarusiją ir pasistūmėjo per 30 km. į šalies gilumą. Pratybų pradžią skelbia netikėtas trimitininko pasirodymas bei keistas vaizdas priekyje: tolumoje, poligono viduryje, tiesiog kelyje pasirodo grupelė tariamai sužeistų ir baltomis vėliavomis mojuojančių karių.

„Ko gero, priešai pasiduoda prieš nenugalimąją Rusijos ir Baltarusijos armiją, nors mūšis dar neprasidėjo“, – ironiškai pastebi kolega žurnalistas iš Nyderlandų, mat per garsiakalbį keistą vaizdą apibūdinti mėginantį moterišką balsą užgožia stūgaujantis vėjas.

„Pasiduodančius priešininko karius“ greitai „susemia atvykęs šarvuotis su mikroautobusu. Kol žurnalistai bandė suvokti, kas įvyko, prasideda tariamas mūšis: priešininkai apšaudo Rusijos ir Baltarusijos pajėgas iš artilerijos pabūklų, o juos remia keturi sraigtasparniai Mi-8.

Sraigtasparniai Mi-8 apšaudo taikinius nevaldomomis raketomis

Staiga atgijęs pratybų pranešėjas per garsiakalbį imasi gelbėti padėtį ir aiškinti suglumusiems žurnalistams, kas gi po velnių čia vyksta: pasirodo, jog priešininko pajėgų spaudimo neatlaikusios pirmosios rusų ir baltarusių gretos atsitraukia „į patogesnes gynybines pozicijas“.

Tuo metu priešininką talžo artilerija – už žurnalistų nugarų esančiame miškelyje pasirodo, o tada ir pasigirsta salvinių reaktyvinių sistemų „Grad“ bei „Smerč“ raketos.

Sugriaudi Rusijos ir Baltarusijos artileristų 152 mm pabūklai, o tolumoje matosi artilerijos dundesio pasekmės – prieš žurnalistų ir stebėtojų akis užverda pragaras. Kalvą, ant kurios išsidėsčiusios priešininko pajėgos, talžo sviediniai ir raketos. Bet priešininkas įnirtingai puola toliau ir baltarusiai priversti darsyk atsitraukti – šį kartą susprogdinamas tariamas tiltas.

Įdomu tai, kad pratybose „Zapad“ baltarusių ir ypač rusų kariškiai neslėpė, jog didelis dėmesys bus skirtas kontrolės ir valdymo mechanizmams – kariai mokomi valdyti mūšio erdvę ne iš toli esančių stacionarių ir saugių pozicijų, o judėdami.

Tai patvirtina su rusų pajėgomis judančio šarvuočio BTR mobilios vadavietės modelis. Be to, nuo žiniasklaidos ir stebėtojų akių paslėptas ir kitas svarbus pratybų metu tobulintas elementas – negailėdami sprogmenų tariamiems tiltams abiejų šalių kariškiai ypač didelį dėmesį skyrė vandens telkinių įveikimui. O pontoninių tiltų dalinius, kuro atsargas gabenančius sunkvežimius nuolat lydi mobilios priešlėktuvinės gynybos sistemos.

Galiausiai priešininko puolimą sustabdo ne tik artilerijos ugnis, bet ir pasirodę atakos sraigtasparniai Mi-28. Šie realiomis kovinėmis sąlygomis Sirijoje išbandyti Rusijos sraigtasparniai priešininką „pavaišina“ keliomis nevaldomų raketų salvėmis.

„Baisūs ginklai“, – pastebi olandų žurnalistas, vis žvilgčiodamas į balatrusių kariškius. Pastarieji tik šypteli ir pakomentuoja, kad visi ginklai, tarp jų ir akmenys gali būti baisūs.

Susidaro įspūdis, jog į rimtus klausimus klausimais atsakinėti linkusiems baltarusių kariškiams į pastebėjimus patarta verčiau arba iš viso nereaguoti, arba komentuoti pašaipiu juokeliu. Tiesa, visus gerokai prajuokina įsijautusio pranešėjo skelbimas, kad priešininko kariai esą išbarstė pasiduoti raginančius propagandinius lapelius.

Baltarusijos ir Rusijos kariškiai

„Mūsų kariai lapelius sunaikino ir jų moralė tvirta“, – išdidžiai skelbia pranešėjas, kurio žodžius palydi kone visuotinės šypsenos. Juokai nesibaigia, o pranešėjas jau skelbia ir apie sulaikytą žurnalistą-provokatorių – tokia subtili užuomina visiems žiniasklaidos atstovams, kurie norėjo patekti pas karinius stebėtojus ant kalvos.

Galiausiai priešininkų puolimas įstringa ir paskelbiama trumpa pertrauka – pajėgos pergrupuojamos prieš lemiamą kontrataką. Tuo metu į stebėtojų kalvelę sraigtasparniu atvyksta vienas Baltarusijos generolų, o po keliolikos minučių šaltos ir vėjuotos pauzės karas atsinaujina visa jėga: iš kairės puolantys rusų, o iš dešinės – baltarusių tankai ir šarvuočiai išsirikiuoja į liniją ir remiami galingos artilerijos ugnies ir pliekia iš visko, kas šaudo. Ir taip aktyviai bombarduojamą priešininkų kalvą sminga trasuojantys sviediniai ir kulkos, kurių trajektorijos atrodo kraupiai žaviai.

Tokio spaudimo priešininkai neatlaiko ir pasileidžia bėgti, o jiems pavymui metami rusų ir baltarusių desantininkai – dalis jų skuodžia blokuoti priešininkų atsitraukimo kelių, kita dalis atskraidinama sraigtasparniais Mi-8 – tais pačiais, kurie prieš pusvalandį imitavo priešininko aviaciją.

Pratybos, žinoma, baigiasi rusų ir baltarusių pergale, o kariniai stebėtojai sodinami į autobusus. Lietuvių karininkai tikina, kad Osipovičiuose buvo matyti pažanga – jei sekmadienį Ružanų poligone baltarusiai ir rusai šykštėjo informacijos ir trūko skaidrumo, tai šį kartą, anot Lietuvos karininkų, gauta daugiau informacijos.

„Bet tik tiek, kiek jie mums nori oficialiai parodyti“, – skėstelėjo rankomis lietuvis pulkininkas.

Sąmyšis dėl lyderių vizitų

Tiesa, to, ko baltarusiai ir rusai nenorėjo parodyti, nuslėpti vis dėlto nepavyko. DELFI šaltinis Baltarusijoje tikino, jog verta atkreipti dėmesį į tai, jog bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų šį kartą, kitaip, nei ankstesniais, kartu nežiūrėjo abiejų šalių lyderiai.

Vladimiras Putinas „Zapad“ stebėjo Rusijoje, Lugos poligone, o Aliaksandras Lukašenka pratybas ketina stebėti trečiadienį Borisovo poligone. Tai itin keista, mat dar rugsėjo pradžioje abiejų šalių lyderių spaudos tarnybos tvirtino, jog Baltarusijos ir Rusijos vadovai pratybas stebės drauge – arba Rusijos, arba Baltarusijos teritorijoje.

Baltarusijos aukšto rango karininkų vizitas

Tačiau tuomet nutiko netikėtas įvykis – Rusijos gynybos ministerija oficialiai rugsėjo 15-ąją, jau prasidėjus pratyboms, pranešė, kad ant kojų sukelti 1-osios tankų armijos ir desantininkų daliniai, kurie judės į Baltarusijoje esančius poligonus ir prisijungs prie ten esančių ir pratybose „Zapad“ dalyvaujančių karių.

Tai Minskui tapo nemaloniu šoku, mat visi pratybose dalyvauti turintys keli tūkstančiai rusų kariškių jau buvo atvykę į Baltarusiją, o nauji desantininkų dislokavimai buvo ne tik nesuderinti, bet ir iš viso tapo staigmena.

Po šios Baltarusijos prezidentas viešai paskelbė nevyksiąs pratybų stebėti į Rusiją. Apžvalgininkų ir stebėtojų manymu, toks oficialus Rusijos gestas gali būti laikomas informacine ataka prieš Minską ir patį A. Lukašenkos režimą. Nesyk tarpusavio ginčų neslėpę abiejų šalių lyderiai vis laviruoja tarp draugiškų santykių ir įtampos ribos.

„Nepriklausomą“ žaidėją vaidinantis A. Lukašenka nesyk aikštingais pareiškimais reiškė nepasitenkinimą Maskva, o pastaroji, savo ruožtu, įvairiomis priemonėmis priminė, kas sąjunginių šalių santykiuose yra dominuojantis partneris. Osipovičiuose baltarusių karinę vadovybę saugantys ir akylai prižiūrintys rusų karo policininkai bei pratyboms vadovaujantis rusų tankų divizijos pulkininkas – tik vieni tokių keistų santykių simbolių.