Kaliningrado gyventojas – triskart turtingesnis už lietuvį. Gyvenimo lygis Rusijai priklausančiame militarizuotame eksklave – aukštesnis nei Lietuvoje. Tokiais teiginiais surašytais Vilniuje pašto dėžutėse išmėtytuose lankstinukuose Lietuvos rusus vilioja Rusijos ambasada, bandydama prikelti nepasiteisinusią tėvynainių susigrąžinimo į istorinę tėvynę programą.
Belomorskas
© Artūras Morozovas

Praėjusią savaitę vilniečiai ėmė stebėtis į pašto dėžutes sulaukę oficialiai atrodančių lankstinukų su iš tolo ryškiai šviečiančiu rusišku užrašu „Rusija“ ir šios šalies vėliavomis.

Keisčiausia ne tik tai, kad popieriniuose (!!!) lankstinukuose pateiktos internetinių tinklapių nuorodos, Rusijos ambasados kontaktinė informacija, bet ir intriguojančios lentelės. Jose – keli kainų palyginimai Lietuvoje bei Kaliningrado srityje.

Pavyzdžiui, teigiama, kad elektros kilovatvalandė Lietuvoje – 0,12 eur, Rusijoje – 0,04 eur. Lyginamos benzino kainos už litrą: Lietuvoje rašoma, jog apie eurą, o Rusijoje – 0,5 eur. Be to, Kaliningrade mažesni komunaliniai mokesčiai – 70 eurų šalčiausią mėnesį prieš 280 eurų Lietuvoje.

Teigiama, kad būtiniausių produktų kainos Lietuvoje – du kartus didesnės, o net jei statistinio lietuvio vidutinis atlyginimas į rankas esą yra didesnis – 500 eurų prieš Rusijos 430 eurų, Lietuvoje perkamoji galia esą yra žemesnė.

Vilniečių pašto dėžutėse - Rusijos kvietimas ten, kur „pragyvenimo lygis aukštesnis tris kartus“
© Skaitytojo nuotr.

Tad galiausiai konstatuojama, jog Rusijoje 4 asmenų šeimos, gyvenančios 3 kambarių bute išlaikymui, kai vertinamas šeimos galva, lieka net 310 eurų, tuo tarpu Lietuvoje – vos 120 eurų. Pagal tai skaičiuojamas turtingumas – kaliningradiečiai esą gyvena turtingiau, nes jų pragyvenimo lygis – tris kartus aukštesnis.

Be to, kitame lape lyginami jau ne Lietuvos ir Kaliningrado, o abiejų šalių statistiniai duomenys, tiesa kažkodėl skirtingų metų. Skaitytojams darsyk pažeriama naudingų nuorodų - Rusijos propagandos įrankiais vadinami informacinių kanalų, tokių, kaip "Sputnik", RT ir kitų.

Vilniečių pašto dėžutėse - Rusijos kvietimas ten, kur „pragyvenimo lygis aukštesnis tris kartus“
© Skaitytojo nuotr.

Rusija iškraipė duomenis

Tuo tarpu ekonomistams tokie rusiški paskaičiavimai sukėlė šypseną. Pavyzdžiui, „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis lentelėse pateiktus duomenis pavadino selektyvia statistika, kuri kai kur yra labai netiksli.

„Čia vadinasi „kaip meluoti su statistika“. Kainų lyginimas labai selektyvus – elektra ir kuras Rusijoje pigesni, nes valstybė subsidijuoja (neapmokestina).

Dar galėjo pridurti, kad cigaretės ir alkoholis daug pigesni. Bet ar tame laimė? Dabar dėl atpigusio rublio daugelis rusų nebegali nusipirkti beveik jokių importuojamų prekių, turi tenkintis daug skurdesniu vietinės kilmės prekių asortimentu ir prastesne kokybe“, – teigė N. Mačiulis.

Jis pabrėžė, kad lentelėje taip pat selektyviai iškraipyta ir atlyginimų statistika, mat Lietuvoje vidutinis atlyginimas į rankas yra ne 500, o 600 eurų.

Tuo tarpu „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad nors bendrai lyginama Lietuva su Kaliningrado sritimi, lentelėje pateikti visos Rusijos vidurkio duomenys.

Žygimantas Mauricas
Žygimantas Mauricas
© Bendrovės archyvas

Ir jie yra netikslūs, mat Rusijoje vidutinis atlyginimas nurodytas ne į rankas, be to, šalia eurų pateikiamas skaičius (30 tūkst. rublių) realybėje siekia 26 tūkst., o Kaliningrado srityje – jis dar mažesnis. Tuo tarpu N. Mačiulis pastebėjo, jog nutylėtas ir minimalaus užmokesčio dydis, kuris Lietuvoje nors ir nėra įspūdingas – siekia 380 eurų, Rusijoje jis siekia vos 100 eurų.

„Tai nėra išsami analizė,pasirinkti tik tie rodikliai, pagal kuriuos Rusija pirmauja, bet tai nėra objektyvūs palyginimai. Jie manipuliuoja duomenimis, nenurodo jų metų, šaltinio. Tarsi lygintume obuolius ir apelsinus.

O teiginiai, kad Kaliningrade pragyvenimo lygis yra tris kartus aukštesnis iš viso nėra teisybė. Juk lietuviai irgi galėtų palyginti tam tikrus rodiklius ir jais, pavyzdžiui, pagal išlaidas mažame miestelyje lenkti net skandinavus.

Bet mes juk taip nelyginame, o ir rusai tokių palyginimų su, pavyzdžiui, Suomija, taip pat nedaro“, – sakė Ž. Mauricas. Tiesa, jis pridūrė, kad bet kokiu atveju net ir prieš tokią absurdišką rusų analizę, Lietuvai vis tiek reikėtų pasistengti ir tvarkytis su esamais socialinės, ekonominės sričių iššūkiais.

Be to, anot N. Mačiulio, nors Kremlius iš tiesų pritraukė daugiau imigrantų iš neturtingesnių kaimyninių NVS šalių, ta pati Rusija kenčia nuo protų nutekėjimo – protingiausi ir gabiausi ieško galimybių užsienyje.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis
© Asm. arch. nuotr.

Tėvynainių raginimai nevilioja

Rusijos ambasada patvirtino atsakomybę už tokių lankstinukų platinimą. Jie esą yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino dar nuo 2006 metų asmeniškai globojamos tėvynainių susigrąžinimo į istorinę tėvynę programos Lietuvoje dalis.

Rusija gyrėsi, kad vien 2014 metais į Rusiją iš įvairių šalių persikėlė 106 tūkst. žmonių, atsiliepę į kvietimą tėvynainiams. Nuo programos pradžios į Rusiją esą persikėlė 255 tūkst. žmonių. O vien į Kaliningrado sritį nuo programos pradžios esą persikėlė per 36 tūkst. tėvynainių, iš jų - apie šešis tūkst. šiais metais.

Rusijos ambasados darbuotoja tikino, jog programa toliau vyksta sėkmingai ir tokie raginimai Lietuvos rusams persikelti į istorinę tėvynę esą sulaukia daug dėmesio. Tiesa, statistika Lietuvoje Rusijos ambasadai nėra palanki, mat dar prieš kelerius metus buvo aišku, jog minėtoji tėvynainių susigrąžinimo į istorinę tėvynę programa patyrė fiasko.

Dar 2014 metais Lietuvoje veikianti Rusijos tėvynainių asociacija po atnaujintų raginimų rusams keltis į istorinę tėvynę net kelis mėnesius nesulaukė nė vienos užklausos. Prieš tai per kelerius metus buvo sulaukta vos kelių šeimų prašymų.

Iš viso į Rusiją persikelti panoro apie 180 žmonių pateikė prašymus dalyvauti programoje, iš kurių tik pusė galiausiai persikėlė į Rusiją. Be to, vien tais pačiais metais politinio prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė dešimtys asmenų iš Rusijos, o aštuoni rusai sulaukė teigiamo atsakymo.

Problema buvo ta, jog rusams siūlė savanoriškai keltis ne į ekonoimiškai turtingesnius regionus, o į Rytų Siribo stepes. Labiausiai Rusijos tėvynainius iš Lietuvos patraukė artimesnė Kaliningrado sritis, domėtasi ir Kalugos, Tverės, Lipecko apskritimis. Atsirado ir norinčiųjų persikelti į Irkutsko, Novosibirsko, Tiumenės, Omsko, Kursko ir Voronežo sritis, Krasnojarsko, Primorės, Chabarovsko bei netgi Kamčiatkos kraštus.

Tiesa, ekspertų manymu, fiasko Lietuvoje patyrusi programa atgaivinta ne šiaip sau, mat Rusijai ne tiek reikia sugrįžtančių tautiečių, kurie apgyvendinami toli nuo didžiųjų miestų – Tolimuosiuose Rytuose, Sibire ar Pavolgyje, kiek menamo rūpesčio jais ir galimybės apginti juos nuo diskriminacijos, kaip tai buvo padaryta Kryme, o dabar tęsiasi Rytų Ukrainoje.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius taip pat buvo įsitikinęs, jog programa yra tik simbolinė. Esą reikia prisiminti vadinamąją „Karaganovo doktriną“, joje teigiama, kad užsienyje gyvenantys rusai yra gerokai naudingesni nei grįžę į Rusiją.

„Savotiška chameleoniška politika, tarsi, iš vienos pusės turi tas tokias popierines formalias programas, iš kitos pusės – giluminiai tau nereikia, kad rusai sugrįžtų, nes Putinui, Kremliui reikia, kad jie pasiliktų toje teritorijoje ir atliktų tam tikrus geopolitinius uždavinius. Pasižiūrėkime į Krymo situaciją, kai buvo argumentuojama, kad viskas yra daroma rusakalbių labui, ginant juos, grąžinat juos į tą pačią Rusijos tėvynę“, – dar prieš dvejus metus kalbėjo VU TSPMI dėstytojas.

Tuo tarpu dabar ambasados platinamus lankstinukus jis vadina nauju bandymu atgaivinti nepasiteisinusią programą, šį kartą manipuliuojant statistiniais duomenimis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažos valstybės „stebuklingas berniukas“ A. Merkel gali pridaryti rimtų bėdų (136)

Briuselis ir Berlynas tikrai nenorėjo tokio akivaizdaus Austrijos posūkio į dešinę. O austrai...

Situacija dėl Gedimino kalno vis blogėja: įspėja jau ir praeivius (656)

Panašu, kad Gedimino pilies kalnas tampa nauja mūsų šalies gėda. Jame vėl formuojasi nuoplovos...

Orai: geros naujienos – visą savaitę (3)

Po ypač malonaus pirmadienio šiluma bus mažesnė, tačiau artimiausiomis dienomis didesnių...

G. Paluckas: nesu nei autokratas, nei piktas žmogus (71)

„Visada siekiu demokratinių sprendimų. Partija galės spręsti priimti atgal išėjusius narius....

Lietuvos pilietybę turintį amerikietį viliojęs L. Kleiza vėl atsigręš į M. Gecevičių? (7)

Vienintelis klubo vis dar neturintis praėjusį mėnesį Europos čempionate rungtyniavusios Lietuvos...

Pirkėjai jaučiasi apgaudinėjami, prekybininkai bėdos neįžvelgia (359)

Atidesni pirkėjai prekybos centruose jau seniai pastebėjo, kuomet už tą pačią, ar kiek didesnę...

Po sezono pavadinimą keisiantis „Lietuvos rytas“ tikisi uždirbti klubo piniginėje – skaičių kebeknė (132)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubui šis sezonas bus paskutinis dabartiniu pavadinimu. Tai pirmadienį...

Uraganas Ofelija pasiekė Airiją: skelbiama apie pirmąsias aukas, galingi vėjai drasko stogus, rauna medžius žuvo 3 žmonės; atnaujinta 22.20 (137)

Britų salas užklupus uragano Ofelija liekanoms, tūkstančiai namų pietinėje Airijoje liko be...

K. Kardashian ruošiasi Kalėdoms: filmuoja sveikinimus ir džiaugiasi dirbtiniu sniegu kieme (9)

Ne veltui Lietuvoje juokaujama, kad pasiruošimas žiemoms šventėms prasideda iš karto po...

Kiek uždirbantis žmogus perka butą (95)

Būstas paprastai vienas brangiausių pirkinių žmogaus gyvenime. Apie tai, kiek reikia uždirbti,...