Iš pradžių kalbėta apie sankcijas, JAV pajėgų dislokavimą Europoje, galbūt net kibernetines atakas. Kol kas tenkinamasi diplomatinėmis priemonėmis.

Ketvirtadienį Vašingtonas pranešė apie iš šalies išsiunčiamus 35 rusų diplomatus, uždaromas dvi Rusijos atstovybes JAV ir poveikio priemones, nukreiptas prieš kelis konkrečius asmenis bei įmones.

Panašiam atsakui bent jau kol kas viešai nepritaria išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, bet jo pasirinktas užsienio politikos kelias Vladimirui Putinui gali patikti dar mažiau.

Atsakomosios priemonės Kremliui

Jau mažiausiai kelis mėnesius kalbama apie Vašingtono atsaką Rusijai dėl šios vaidmens per JAV prezidento rinkimų kampaniją.

B. Obama dar gruodžio 16 dieną pareiškė, kad jo šalis atsakys į Rusijos vykdomas kibernetines atakas, kai Baltieji rūmai apkaltino Vladimirą Putiną tiesiogiai prisidėjus prie kompiuterinių įsilaužimų, turėjusių paveikti prezidento rinkimus Amerikoje.

Vladimiras Putinas, Barackas Obama

Viena realiausių atsako priemonių vadinamos sankcijos prieš Rusiją. Be to, galimai bus įvardyti kai kurie asmenys, siejami su Rusijos dezinformacijos kampanija, kurie, kaip teigia JAV saugumo pareigūnai, naudojo iš Demokratijos partijos serverių ištrauktą informaciją puolimui prieš Hillary Clinton prezidentinės kampanijos laikotarpiu.

JAV pareigūnų teigimu, federalinė vyriausybė gali sugėdinti Maskvą ir paskelbti prezidento V. Putino bei jo draugų oligarchų nešvarius finansinius sandorius.

Be to, viešai netgi svarstyta galimybė pasitelkti modernias kibernetines atakas ir pasiųsti Kremliui dozę kenkėjiškų programų. Tiesa, Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Johnas Brennanas perspėjo, kad tokios priemonės yra netinkamos Amerikai.

Be to, ekspertai perspėja, kad įsivėlusi į kibernetinį karą JAV greitai prarastų kontrolę, o tokio virtualaus konflikto eskalacija gali sukelti neprognozuojamas pasekmes, pavyzdžiui karą. Tad neabejojama, kad iki D. Trumpo inauguracijos JAV imsis švelnesnių priemonių. Tačiau pastarosios gali būti tik pradžia to, ko imsis D. Trumpas.

Moderniausi naikintuvai – į Lietuvą?

Pavyzdžiui, dar vieną žinutę Rusijai šią savaitę pasiuntė JAV Oro pajėgų sekretorės Deborah Lee James pareiškimas. Vasarą Lietuvoje viešėjusi D. L. James pareiškė, kad Europoje jau kitų metų vasarą gali būti dislokuoti naujausi JAV naikintuvai F-35.

„Dabar, kai naikintuvai F-35 jau paskelbti tinkamais kovai, mes juos artimiausioje ateityje dislokuosime Europoje. Jei man reikėtų lažintis, aš nenustebčiau, jei kitą vasarą F-35 pasirodys Europoje“, – pabrėžė JAV oro pajėgų sekretorė, kalbėdama „Atlantic council“ renginyje.

Ji taip pat pabrėžė, kad į Europą bus permetami papildomi naikintuvai F-15, kurie dalyvaus pratybose su JAV sąjungininkais. Pernai JAV į Europą permetė iki tol moderniausius ginkluotėje esančius naikintuvus „F-22 Raptor“ – du tokie slapūs naikintuvai buvo užsukę ir į Lietuvą. Neatmetama, kad čia užsuks ir F-35.

„F-35 Lightning II“ – yra dar naujesnis, penktosios kartos slapus naikintuvas, turintis tapti pagrindiniu moderniausiu karinių JAV oro pajėgų, laivyno, jūrų pėstininkų ir beveik 10 JAV sąjungininkų, įskaitant Jungtinę Karalystę, Izraelį, Italiją, lėktuvu. Pastarosios dvi šalys praėjusią savaitę jau sulaukė savųjų pirmųjų F-35 modelių.

Tiesa, F-35 pastaruoju metu buvo patekęs į ypač intensyvią kritikos ugnį. Daugiau nei 10 metų kuriamo ir tobulinamo naikintuvo programa smarkiai vėluoja, susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis ir yra gerokai brangesnė, nei planuota.

Šiuo metu pagaminti 184 naikintuvai F-35, o visai programai jau išleista 379 mrd. dolerių. Tai yra brangiausias naikintuvas per visą JAV istoriją, o jų masinė gamyba dar net neįpusėjo, nors plečiant gamybinius pajėgumus – iki 2019-ųjų kasmet planuojama išplėsti tokių naikintuvų gamybą iki 160 per metus, tikimasi, kad vieno orlaivio kaina sumažės iki 86 mln. dolerių už vienetą.

Kritika – tik dūmų uždanga

Tad nenuostabu, kad F-35 tapo vienu išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo taikiniu socialiniame tinkle „Twitter“. Savo paskyroje gruodžio 12-ąją D. Trumpas pareiškė, kad „Lockheed Martin“ bendrovės gaminamų F-35 naikintuvų programos kaina „tapo nekontroliuojama“, o po jo inauguracijos sausio 20-ąją galima tikėtis permainų.

Po tokio prezidentu išrinkto verslininko pareiškimo minėtosios bendrovės akcijos smuko 2 proc. ir nuo „Lockheed Martin“ akcijų rinkos vertės akimirksniu nubraukė daugiau nei 2 mlrd. dolerių.

Vis dėlto D. Trumpo pareiškimai „Twitter“ nevertinami rimtai. Tai gali būti tik pigus populistinis triukas pasirinkus lengvą taikinį. Uždaryti F-35 programą Amerikai kainuotų dar daugiau ir tai paliktų JAV oro pajėgas, laivyną bei jūrų pėstininkus be modernaus penktos kartos naikintuvo.

Be to, D. Trumpui būtų sunku sustabdyti F-35 gamybą ir dar dėl vienos priežasties. Iš viso šių naikintuvų gamyba išmėtyta 18-oje JAV valstijų ir sukuria 146 tūkst. darbo vietų.

Anot Amerikos universiteto profesoriaus Gordono Adamso, sustabdyti F-35 programą būtų labai sunku, mat ja rūpinasi ir įtakingi Kongreso nariai, kurių rinkimų apylinkėse sukurtos darbo vietos, susijusios su naikintuvų bei jų komponentų gamyba.

Tai tik vienas pavyzdžių, kaip išrinktojo JAV prezidento dalis retorikos gali skirtis nuo realių darbų. Ir nors D. Trumpas atmetė besitvenkiančią audrą dėl Rusijos kibernetinio kišimosi į JAV rinkimus ir „absurdiškais“ pavadino JAV žvalgybos pranešimus, kad Maskva bandė padėti jam laimėti, o pats D. Trumpas kritikuojamas dėl pernelyg palankaus požiūrio į V. Putino Rusiją, tikrasis būsimojo JAV vadovo požiūris ir užmojai Kremliui gali būti itin nepalankūs.

Be imtais signalais laikomų paskyrimų, tokių kaip Rusiją grėsme vadinančio generolo Jameso Mattiso pasirinkimas tapti JAV Gynybos sekretoriumi, verta įsiklausyti į D. Trumpo pažadus dėl JAV ginkluotųjų pajėgų.

Paradoksalu, jog dėl itin brangios F-35 programos besiskundžiantis D. Trumpas pažadėjo itin reikšmingai stiprinti JAV galios simboliu laikomą laivyną. Vietoje šiuo metu esančių 272 laivų D. Trumpas iškėlė ambicingą tikslą – turėti 350 laivų. Tokio laivyno didinimo programos JAV nematė nuo prezidento Ronaldo Reagano laikų.

Tiesa, vien papildomi laivai kainuotų ne mažiau, nei reikia užbaigti F-35 programą – 126,4 mlrd. dolerių. Bet kurio atveju savo karines jūrų pajėgas stiprinančiai Rusijai jau dabar nepavyktų prilygti JAV laivyno galiai.

„Tebūnie ginklavimosi varžybos“

Dar daugiau – D. Trumpas nesenai sau būdingu stiliumi „Twitter“ pareiškė, jog Amerika privalo smarkiai padidinti savo branduolinius pajėgumus, kol „pasaulis ateis į protą“.

Žurnalistei Mikai Brzezinski pasidomėjus, ar išrinktasis prezidentas neketina pradėti naujų ginklavimosi varžybų, D. Trumpas atsakė: „tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur, tiek kiekybine, tiek kokybine prasmėmis“.

Ir nors D. Trumpo atstovas vėliau stengėsi užglaistyti pareiškimą, teigdamas, jog prezidentas kalbėjo apie būtinybę pažaboti branduolinių ginklų plėtrą pasaulyje, pirmiausiai Šiaurės Korėjos bei Irano atvejus, įdomiausias buvo D. Trumpo pasirinktas pranešimo laikas.

Ir nors jis nedetalizavo, kas tie „jie“, kuriuos pranoks Amerika, pranešimai buvo paskelbti kelios valandos po panašaus Rusijos prezidento pareiškimo, kuriame jis nurodė stiprinti strategines branduolines pajėgas. JAV turi apie 7100 branduolinių galvučių, iš kurių 1367 paruoštos naudoti bet kurią akimirką. Rusija turi 7300 galvučių, iš kurių apie 1800 yra paruoštos panaudojimui.

Šaltojo karo laikus primenančios atviros kalbos apie branduolinių pajėgumų stiprinimą ne šiaip žymi akivaizdų atsitraukimą nuo prezidento B. Obamos ir pastarųjų kelių dešimtmečių JAV politikos mažinti branduolinius arsenalus.

Maskvoje turėtų būti puikiai prisimenama, ką reiškia ginklavimosi varžybos su Amerika – paskutinį kartą, kai tai bandė padaryti nostalgiškai V. Putino prisimenama Sovietų sąjunga, šios ekonomika ėmė smarkiai atsilikti, kol galiausiai neištvėrė JAV kokybinio bei kiekybinio pranašumo ir subyrėjo.

D. Trumpo kalbos apie naujas ginklavimosi varžybas nuskambėjo išrinktajam prezidentui sulaukus laiško nuo V. Putino. Laiške Kremliaus šeimininkas vylėsi, jog Rusija ir JAV atkurs bendradarbiavimą tarptautinėje erdvėje.

Tikrąjį veidą parodė 1987 metais

Ir nors daugelis D. Trumpo kritikų pabrėžia, kad abipusės išrinktojo JAV prezidento ir V. Putino liaupsės kelia nerimą dėl Amerikos bei Rusijos suartėjimo, o gal net Vašingtono sąjungininkų išdavystės, liko beveik nepastebėtas kitas D. Trumpo pareiškimas.

„Tikiuosi, kad abi pusės išpildys lūkesčius ir mums nereikės rinktis alternatyvaus kelio“, – kone atvirai Rusijai pagrasino D. Trumpas.

Vieša V. Putino reakcija į tokius D. Trumpo pareiškimus apie naujas ginklavimosi varžybas buvo lakoniška ir pabrėžtinai atsaini. Rusijos lyderis dar praėjusį penktadienį spaudos konferencijos tikino, jog dėl D. Trumpo pareiškimuose neįžvelgia nieko naujo, ko jis nebūtų žadėjęs rinkimų kampanijos metu.

Tačiau po tokio V. Putino atsako Amerikoje buvo prisimintas senas D. Trumpo interviu, kuriame itin gerai atskleidžiamas būsimojo JAV prezidento požiūris į pasaulio reikalus. Šaltojo karo įkarščio metu, 1987-siais darytame interviu Ronui Rosenbaumui D. Trumpas iš pradžių taip pat nustebino pareiškimu, kad JAV derėtų suvienyti pajėgas su tuometine Sovietų sąjunga.

Donaldas Trumpas ir Ivana Trump 1987 metais

„Daugelis tų nebranduolinių valstybių vienaip ar kitaip priklausomos nuo JAV ir Sovietų sąjungos. Šios dvi šalys dominuoja likusiose“, – pareiškė D. Trumpas ir kaip pavyzdį pasirinko Pakistaną, kuris tuo metu dar neturėjo branduolinių ginklų.

Anot D. Trumpo, JAV kartu su Sovietų sąjunga galėjo užkirsti kelią Pakistanui, kuris siekė pasigaminti branduolinius ginklus, tiesiog grasinimo būdu. Paklaustas ar jo manymu Pakistanas būtų paklusęs, D. Trumpas pasakė galbūt pranašiškus savo būsimosios kadencijos žodžius.

„Mes jiems turėtumėme kažką pasiūlyti. Aš sakau, kad derybas pradedi, kaip galėdamas švelniau. O tada spaudi, kaip galėdamas labiau, kol galiausiai pasieki savo tikslą. Pradedi sakydamas „atsikratome tų ginklų“. Jei tai neveikia – kerpi jiems finansinę pagalbą. Vėliau kerpi dar daugiau. Darai viską, kas būtina, kad tie žmonės patirtų riaušių galią gatvėse“, – sakė D. Trumpas.

Jei Rusijos ambicijos siekia Artimuosius Rytus, kuriuose Maskva norėtų dominuot, tai JAV po truputi traukiasi iš šio regiono ar bent jau rodo nenorą pasilikti ten, kur JAV paaukojo tiek daug gyvybių, o nieko reikšmingo, išskyrus Izraelio ir Kuveito nepriklausomybių įtvirtinimą nepasiekė.

D. Trumpo siekis pasidalinti pasaulį su V. Putinu ir leisti JAV bei Rusijai dominuoti gali atrodyti gąsdinantis.

Tačiau išrinktasis Amerikos lyderis jau yra viešai išdėstęs savo kriterijus toms šalims, kurias vadovaudamas JAV jis gintų: jei jos pačios skiria deramą dėmesį gynybai ir prisideda prie JAV iniciatyvų. O pačios ginklavimosi varžybos gali būti labiau naudingos ekonomiškai stipresnėms JAV, o ne Rusijai.

Galiausiai, realybėje, o ne „Twitter“ sutarti su Rusija D. Trumpui gali būti sudėtingiau. O bet kokie tolesni Kremliaus bandymai gadinti JAV įvaizdį arba kištis į JAV sąjungininkų, kur amerikiečiai jau įkėlė koją ir pažadėjo juos ginti, reikalus, gali labai greitai priversti D. Trumpą pakeisti retoriką Rusijos atžvilgiu.

Revamped Trump-Putin graffiti in Vilnius sends new message on cannabis

Ir ne tik retoriką, ypač jei laimėti įpratęs D. Trumpas įgyvendins savo pažadus dėl karinių pajėgų stiprinimo. Kitaip sakant, šiuo metu ekscentriško ir „draugiško Rusijai“ D. Trumpo taktika derybas pradėti švelniu tonu, o vėliau spausti ir net grasinti oponentui tarsi siunčia žinią Rusijos prezidentui: „Vladai, drauguži, nedaryk to. Tau nepatiks, kaip viskas baigsis“.