Remiantis Rusijos Užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo parengtu siūlymu šalies prezidentui, iš šalies būtina išsiųsti 31 Jungtinių Valstijų ambasados Maskvoje darbuotoją ir keturis diplomatus iš generalinio konsulato Sankt Peterburge.

Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat siūlė Jungtinių Valstijų diplomatams uždrausti naudotis ambasados vasarnamiu ir sandėliu Maskvoje.

Be to, ketvirtadienį skelbta, kad Rusijos pareigūnai nurodė uždaryti Maskvoje veikiančią mokyklą „Anglo-American School of Moscow“, kurioje mokosi ne tik JAV, bet ir Jungtinės Karalystės bei Kanados ambasadų darbuotojų vaikai. Tiesa, Rusija šią informaciją paneigė. O galiausiai viešųjų ryšių spektaklį surengė pats Vladimiras Putinas.

B. Obamai - diplomatinė špyga

Oficialiame Kremliaus pareiškime V. Putinas pranešė, kad kol kas tokių analogiškų žingsnių į JAV veiksmus imtis neketina.

„Nauji nedraugiški JAV prezidento administracijos veiksmai mūsų atžvilgiu yra provokaciniai, skirti pabloginti abiejų šalių santykius. Mes nenusileisime iki virtuvės lygio neatsakingos diplomatijos ir Rusijos bei JAV santykius kursime atsižvelgdami į išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką“, – teigiama V.Putino pranešime.

Tokiu neįprastu diplomatiniu būdu V. Putinas parodė, kad kadenciją baigiančios B. Obamos administracijos Kremlius nebevertina rimtai ir laukia sausio 20-osios, kai prisieks V. Putino išliaupsintas D. Trumpas. B. Obamos sprendimų ignoravimas gali būti vertinamas kaip stipresnis, net įžeidžiantis atsakas, nei analogiški diplomatiniai veiksmai.

Tokie pareiškimai nuskambėjo po to, kai reaguodama į Rusijos surengtas kibernetines atakas JAV paskelbė apie iš anksto pažadėtas atsako priemones: dar ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama, naudodamasis savo išskirtine teise, pasirašė įsakymą, nurodantį 35 Rusijos piliečiams iš Rusijos ambasados Vašingtone ir Rusijos konsulato San Franciske per 72 valandas palikti šalį.

"Diplomatus" dešimtimis išvarydavo ir anksčiau

JAV administracijos sprendimas kai kurių apžvalgininkų jau vadinamas rimčiausia diplomatine krize nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Tačiau tai nėra tiesa, o 35 nepageidaujamais paskelbti Rusijos piliečiai nėra didžiausias skaičius išvarytų asmenų per Vašingtono ir Maskvos santykių istoriją.

Dar 2001 metais, gerokai prieš rugsėjo 11-osios įvykius iš JAV buvo išvaryti net 50 Rusijos pareigūnų. Tai buvo padaryta po buvusio Federalinių tyrimų biuro darbuotojo Roberto Hansseno arešto – šis FTB veteranas pagautas šnipinėjant Rusijos naudai.

Rusijai šnipinėjęs FTB agentas Robertas Hanssenas

2010 metais po ilgo tyrimo JAV sugavo 10 Rusijos agentų, kurie gyveno su svetimomis tapatybėmis ir suklastotais dokumentais bei užsiiminėjo žvalgybine veikla. Garsiausia iš šio dešimtuko buvo Anna Chapman, kuri kartu su bendražygiais vėliau buvo išmainyta į keturis Rusijoje kalinčius asmenis, Maskvos siejamus su amerikiečių žvalgyba.

Anna Chapman

Tiesa, dar vieno žvalgybininko, kaip spėjama, grupuotės vado amerikiečiams pagauti nepavyko – sulaikytas Kipre šis įtariamas šnipas žioplų vietos pareigūnų dėka sugebėjo pasprukti iš šalies.

Didžiausią smūgį Kremliaus žvalgybininkai patyrė JAV prezidento Ronaldo Reagano valdymo metu, 1986-siais. 55 sovietų diplomatai buvo išvaryti už žvalgybinę veiklą, o mainais įsiutusi Maskva įsakė 260 sovietų piliečių, dirbusių JAV ambasadoje, eiti į darbą.

Nepageidaujamieji mėgaujasi poilsiu Rusijoje

Ne visi ketvirtadienį JAV nepageidaujamais paskelbti 35 Rusijos piliečiai yra diplomatai. Be to, realus iš JAV išvaromų rusų skaičius yra mažesnis – dalis iš šių 35 persona non grata ir taip negyvena Amerikoje.

Pavyzdžiui į Ameriką patekti negalės Rusijos Vyriausios žvalgybos valdybos (GRU) vadas, metus pareigas einantis generolas Igoris Korobovas, jo pavaduotojai Vladimiras Aleksejevas, Sergejus Gizunovas ir Igoris Kostiukovas.

GRU vadas Igoris Korobovas

Be to, nepageidaujamų sąraše – Latvijoje gimęs Aleksejus Belanas ir Jevgenijus Bogačiovus. Abu jie yra garsūs programišiai, dar 2013 metais pridarę daug žalos Amerikos bendrovėms. Finansinę informacija vogę programišiai užsidirbo milijonus ir jų jau trejus metus ieško Federalinis tyrimų biuras (FTB). Kaip į ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą patekę programišiai atsidūrė B. Obamos paskelbtame 35 asmenų sąraše – nepaaiškinama.

Tiesa, žinoma, jog, pavyzdžiui J. Bogačiovas jau kelerius metus sau ramiai gyvena prabangiame būste Anapoje – Rusijos kurorte prie Juodosios jūros kranto. Kartu su A. Belanu Rusijoje kaip didvyriai priimti nusikaltėliai nebijo dėl ateities – į JAV prašymus išduoti šiuos asmenis Rusija nereagavo.

FTB ieškomi programišiai Jevgenijus Bogačiovas ir Aleksejus Belanas

JAV taip pat įvedė sankcijas trims kompanijoms: COR Security, savarankiškai nekomercinei organizacijai „Profesionalus informatikos sistemų konstruktorių susivienijimas“ ir „Specialusis technologinis centras“. B. Obamos teigimu, šios kompanijos tiesiogiai susijusios su Rusijos žvalgybos valdybos operacijomis.

Rusams teks pamiršti prabangius apartamentus

Gerokai liūdnesnės žinios – vakarėlius pamėgusiems Rusijos ambasados bei atstovybės prie Jungtinių Tautų darbuotojams. Mat JAV taip pat paskelbė, jog iš Rusijos bus atimti du prabangūs pastatai – rūmai Niujorke ir 12 apartamentų vila, išsidėsčiusi 45 arų teritorijoje su antra tiek keturviečių namelių Merilendo valstijoje. Atostogų dačioje, kaip ją vadino buvęs Rusijos ambasadorius Jurijus Ušakovas, galėdavo apsistoti iki 40 šeimų.

Rusijos diplomatų rezidencija Merilendo valstijoje

Tiesa, JAV pareigūnai tikina, kad šis pastatų kompleksas buvo naudojamas nelegaliai žvalgybinei veiklai, tad buvo sekamas nuo pat 1972, kai jį įsigijo tuometinė sovietinė valdžia. Šioje atostogų rezidencijoje vasaras mėgdavo leisti buvęs Sovietų sąjungos diplomatijos vadovas Anatolijus Dobryninas, palaikęs svarbų ryšį tarp JAV ir Sovietų sąjungos.

Vietos gyventojai iš pradžių priešinosi rusų kaimynystei, tačiau juos papirko ambasados rengiami vakarėliai, į kuriuos pakviesti kaimynai galėjo nevaržomai mėgautis dovanomis, degtine ir ikrais.
Dabar tokiems vakarėliams, regis, atėjo galas, mat JAV pareigūnai nurodė visiems asmenims palikti Rusijos diplomatų pamėgtą dačią.

Taip pat teks apleisti ir prabangius rūmus Niujorke, Gleno Užutėkyje. Dar 1912 metais pastatytuose 49 kambarių rūmuose laiką leisti mėgdavo sovietų, o vėliau ir Rusijos atstovybės prie Jungtinių Tautų darbuotojai. Sykį svečiavosi ir Kubos diktatorius Fidelis Castro.

Rusijos diplomatų rezidencija Niujorke

Tiesa, dar 1982 metais vietos miestelio taryba uždraudė rusams naudotis vietos paplūdimiais ir teniso aikštelėmis. Be to, Gleno Užutėkio tarybai nepatiko faktas, kad prabangius rūmus įsigijusi Maskva buvo atleista nuo nekilnojamo turto mokesčių. Galiausiai visi draudimai buvo atšaukti.

Vis dėlto toks JAV administracijos atsakas įvertintas nevienareikšmiškai. Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris jau kurį laiką kritikų įtarinėjamas ryšiais su Kremliumi, abejingai pakomentavo B. Obamos sprendimą, pareikšdamas, kad amerikiečiams derėtų ne rusu bausti, o tiesiog gyventi savo gyvenimus.

Tuo tarpu JAV Senate įtakingi Demokratų partijos atstovai suskubo įtvirtinti B. Obamos sankcijas Rusijai ir taip apsunkinti būsimajam JAV prezidentui, kuris prisieks sausio 20-ąją, atšaukti sankcijas. Be to, demokratai siekia ir respublikonų paramos, kurie kartu galėtų įstatymiškai įtvirtinti B. Obamos sankcijas Rusijai.

Kol kas respublikonai jaučiasi įvaryti į kampą – tradiciškai kietesnės politikos Rusijos atžvilgiu besilaikanti Respublikonų partija atrodytų apgailėtinai nuolaidžiaudama Rusijai, kita vertus, jei D. Trumpas būtų linkęs atšaukti sankcijas, tektų konfliktuoti su pačių išrinktu lyderiu.

M. Laurinkus: tai buvo politinis sprendimas

Buvusio Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Mečio Laurinkaus nuomone, Maskva kol kas nesieks kelti didelio triukšmo ir lauks D. Trumpo inauguracijos.

„Suprantama, veidrodinis atsakas bus, taip visada būna. Kaip reaguos D. Trumpas man neaišku, bet nemanau, kad šis skandalas išaugs į didelę liepsną“, – sakė M. Laurinkus. Jis teigė, kad svarbu žiūrėti ne tik į išvaromų žmonių skaičių arba formą, o į turinį – kas skelbiami nepageidaujamais.

Mečys Laurinkus

„Ta tokia „tradicija“, kai išsiunčiami žvalgybininkai egzistuoja nuo seno. Dažniausiai tai simboliniai sprendimai. Vis dėlto žvalgyboje svarbu optimalumas, informacijos rinkimas, o ne tokios priemonės, kaip išsiuntimas. Žvalgybiniu požiūriu nėra naudinga, nebent iš to išsiunčiamojo jau nieko nebegalima išspausti – tada daromas demaršas, viešai rodant, kad tarnybos nesnaudžia.

Tai yra politinis sprendimas“, – sakė M. Laurinkus, pabrėžęs, kad šį kartą galėjo būti tiesiog paimta sena informacija apie diplomatais apsimetančius Rusijos žvalgybininkus ir panaudota, išvarant žinomus veikėjus.