Dar rugpjūčio 30-ąją Rusijos ambasadoje vykusios iškilmingos ceremonijos metu ambasadorius Aleksandras Udalcovas R. Muksinovui bei dar dviem menininkams įteikė V. Putino paskirtus Puškino medalius bei tai pažyminčius raštus.

„Didesnę dalį gyvenimo pragyvenę už Rusijos ribų mes save laikome Rusijos pasaulio dalimi, jaučiamės, galvojame ir kalbame rusiškai. Už istorinės tėvynės ribų gyvenantiems tautiečiams svarbu likti rusiškų simbolių ir vertybių nešėjais“, – teigė pats R. Muksinovas.

Rafaelis Muksinovas

Ryšiai su A. Paleckiu ir Lenkų rinkimų akcija

„Rusiškojo pasaulio“ bei „rusiškų vertybių“ populiarinimo R. Muksinovo veikloje išties netrūksta. Pernai jis buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą. R. Muksinovas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateiktoje anketoje nurodė dirbantis žurnalistu įmonėje „REJSPA“, kuri leidžia lenkišką savaitraštį „Tygodnik Wilenszczyzny“.

R. Muksinovas vienur prisistato sociologijos mokslų daktaru, psichologu, sertifikuotu neurolingvistinio programavimo meistru, kitur – karo vertėju.

Politikas ir žurnalistas anksčiau priklausė Lietuvos socialistų partijai, vėliau – su Algirdo Paleckio vardu siejamam Socialistiniam liaudies frontui ir net mėgino kandidatuoti į Europos parlamentą – R. Muksinovas buvo 5-asis sąraše.

Tiesa į savivaldybę buvo išrinktas pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso sąrašą. Dabar R. Musinovas jau kandidatuoja į Seimą LLR-KŠS Fabijoniškių rinkimų apygardoje ir yra 5-asis sąraše. LLR-KŠS rinkimuose tikisi laimėti 10 vietų Seime.

Tėvynainių gynimas ar naujas Novorosijos projektas?

Tačiau Lietuvos žvalgybininkams nerimo yra sukėlusi ne politinė, o būtent visuomeninė R. Muksinovo veikla, už kurią jis ir buvo apdovanotas.

„REJSPA“, kurioje dirba R. Muksinovas, priklauso keturiems asmenims: Jelenai Vasilkovai, Vandai Kravčionok, Česlavai Počkovskai ir Michalui Mackevičiui. Kaip Lietuvos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas R. Muksinovas natūraliai atstovauja vadinamiesiems Lietuvos tėvynainiams tarptautiniuose forumuose ir konferencijose.

V. Putino įsakymas apdovanoti R. Muksinovą

Pavyzdžiui, pernai balandį Varšuvoje vyko regioninė Šiaurės ir Baltijos šalių tėvynainių konferencija, kurioje buvo svarstomi tokie klausimai kaip socialinės ir psichologinės vadinamųjų tėvynainių problemos gyvenamose šalyse, pasirengimas švęsti gegužės 9-ąją, pasiruošimas Pasauliniam tėvynainių kongresui, buvo renkami atstovai į regiono ir pasaulio tėvynainių koordinacines tarybas.

Rusijos naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad Pasaulinės Rusijos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas Aleksejus Lobanovas Varšuvoje pareiškė, kad visos tėvynainių problemos šiose šalyse susijusios su bloga atmosfera, kuri susiformavo dėl žiniasklaidos, politinio elito požiūrio į Rusiją ir rusakalbius.

„Baltijos valstybėse situaciją apsunkina žvalgybos ir valstybinės institucijos, kurios yra skirtos riboti mūsų organizacijų veiklą tiek žmogaus teisių, tiek kultūros srityje. Mus vadina vos ne penktąja kolona, valstybės priešais“, – teigė A. Lobanovas.

Toks forumas, jungiantis visas Baltijos jūros valstybes, yra naujas: jis apima Lietuvą, Latviją, Estiją, Švediją, Suomiją, Norvegiją, Islandiją, Daniją, Vokietiją ir Lenkiją.

Kaip DELFI tuomet aiškino pats R. Muksinovas, šis forumas pakeis iki šiol egzistavusias Baltijos šalių tėvynainių tarybas, rengdavusias mažesnius susitikimus. Nenoriai su žiniasklaida bendraujantis Lietuvos tėvynainių koordinacinės tarybos pirmininkas pabrėžė, kad šias pareigas jis eina iki šių metų lapkričio mėnesio, kai Maskvoje vyks Pasaulinis tėvynainių kongresas. Jo teigimu, tuo pat metu baigsis jo įgaliojimai ir Pasaulinėje tėvynainių koordinacinėje taryboje.

Tačiau Lietuvos Valstybės saugumo departamentas savo ataskaitoje pabrėžė, kad tėvynainių tarybas konkrečiose šalyse koordinuoja Rusijos ambasados, jas finansuoja Rusijos užsienio reikalų ministerija ir jai pavaldžios įstaigos „Rossotrudničestvo“ įsteigtas Užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondas.

VSD vertinimu, per vadinamuosius tėvynainius Rusija didina savo įtaką Lietuvoje, naudoja tai kaip „minkštosios galios“ įrankį. Tarp šių įrankių įvardijamos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“.

Remiantis ataskaita, tėvynainių politikos tikslus atitinka ir kai kurių Vilniaus krašto lenkų bendruomenės atstovų veikla. Kaip pabrėžia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, vadinamųjų tėvynainių organizacijos yra formalus Rusijos užsienio politikos įgyvendinimo įrankis, kuris šiek tiek primena sovietų finansuotą komunistų internacionalą.

Politologas sako net nevadinantis tėvynainių organizacijų koordinavimo „minkštąja galia“, nes taip suplakamos vakarietiškos sąvokos su rusiškomis, nors jos apibūdina skirtingas veiklas. N. Maliukevičius teigia, kad tėvynainių veiklos koordinavimas išties gali būti vertinamas kaip Rusijos užsienio politikos tąsa ir įrankis: kuo toliau, tuo šis formatas labiau formalizuojamas.

„Formalių tėvynainių susitikimų ar konferencijų tradiciją įvedė Vladimiras Putinas. Jis iš esmės formalizavo dar 1990 m. iškeltą tėvynainių, kaip geopolitinio įrankio, instrumentą.

Apie tai šnekėjo Sergejus Karaganovas, kiti politikos ekspertai, bet tai nebuvo formalizuota ir neturėjo reguliarių formatų. Nuo V. Putino atėjimo tai įgavo formatą, biudžetus, vyksta reguliarios metinės konferencijos. Tarp tų pasaulinių kongresų būna regioniniai arba teminiai kongresai“, – pasakojo N. Maliukevičius.

Prorusiški separatistai

Politologo teigimu, įdomu tai, kad Baltijos valstybių tėvynainių susitikimus šįkart keičia Baltijos jūros valstybių tėvynainių formatas.

„Kodėl tai kelia nemalonias asociacijas? Dėl to, kad nuo pat pradžių Rusijos politikos technologai deklaravo, kad tėvynainių idėja yra savotiškas geopolitinis įrankis Kremliaus politikai regione.

Deja, šių formatų tikslas niekada nebuvo parama rusų bendruomenių integracijai į visuomenes, tikslas visada buvo išlaikyti skirtis, išlaikyti lojalumą Kremliui ir jo politikai“, – sakė N. Maliukevičius.

Mokslininkas priminė, kad panašiuose formatuose, kurie apėmė Eurazijos valstybes, gimė Novorosijos idėja. Kaip žinoma, Novorosija yra specifinis Kremliaus sukonstruotas terminas, turintis pagrįsti Donbaso atskirumą nuo Ukrainos.

Tiesa, VSD įspėjus apie Rusijos koordinuojamų vadinamųjų tėvynainių siekį kurstyti tautinę nesantaiką, R. Muksinovas tai pavadino „politinėmis spekuliacijomis“.

„Žinoma, iš karto atsiras kritikai, kurie apkaltins mane tarnavimui kitai valstybei ir dar tūkstančiu kitų nuodėmių, nors nė vienos neturiu. Bet man kritikos strėlės nėra netikėtos. Aš Lietuvoje gyvenu nuo vaikystės, – sakė Kazachstane gimęs totorių tautybės politikas. – ir drįsčiau tvirtinti, kad lietuviai yra labai skirtingi. Laimei, jūsų šalyje yra pakankamai žmonių, kurie supranta, kad žmogus tik tuomet kažko vertas, kai turi principus ir įsitikinimus. Tad jeigu tas žmogus myli savo tėvynę, tai jis nusipelno pagarbos“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (401)