Dar 2006 metais Lietuvos karinės oro pajėgos neslėpė džiaugsmo: vis dažniau gendant seniems sovietinės gamybos transporto orlaiviams An-26, po ilgų vertinimų iš dviejų konkurso dalyvių pasirinktas, regis, optimalus variantas – Italijoje, netoli Turino miesto gaminami taktiniai transporto lėktuvai C-27J „Spartan“.
Pirmą lėktuvą Lietuva gavo tų pačių metų pabaigoje, antrą – 2008-aisiais, trečią – 2009-aisiais. Tuomet šių orlaivių įsigijimas buvo vadinamas brangiausiu Lietuvos kariuomenėje – už tris lėktuvus, VIP kapsulę, pilotų apmokymus, atsargines dalis sumokėta 75 mln. eurų.
„Pagal tuo metu turimą biudžetą, tiekimo laikus, skrydžio nuotolį, krovinių gabenimo galimybę ir kokybę tai buvo geriausias pasirinkimas. Tikrai, nuo dūšios galiu pasakyti, kad tai buvo pats geriausias pasirinkimas“, – DELFI sakė tuometinis KOP vadas, brigados generolas Artūras Leika.
Panašiai kalbėjo ir tuometinis Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, kuris tikino, kad iš pradžių su lėktuvais bėdų esą nebuvo – smulkūs gedimai būdavo šalinami greitai ir vietoje.
Dabartinis krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pažymėjo, kad ir dabar lėktuvo gedimai atitinka egzistuojančias technines normas.
„Tikrai tie „Spartanai“ yra darbiniai arkliukai, kurie dirba kiekvieną dieną, ir jų užimtumas tikrai didelis. Jei pažiūrėti gedimus, kurių pasitaiko, tai atitinka egzistuojančias technines normas“, – antradienį interviu Žinių radijui telefonu iš Briuselio sakė R. Karoblis.
Darbinis ir politikų arkliukas
Įprastai 11 tonų krovinį arba būrį karių dideliu kelių tūkst. km atstumu nuskraidinti galintys „Spartanai“ ne veltui tapo kariuomenės darbiniais arkliukais. Anot šiuo metu privačiai orlaivių mokyklai vadovaujančio A. Leitos, lėktuvai buvo naudojami intensyviai, mat reikėjo gabenti ne tik karius ir krovinius į tarptautinių operacijų regionus, pavyzdžiui į Afganistaną.
Ten tekdavo leistis sudėtingomis oro sąlygomis, tačiau dviejų turbosraigtinių variklių „Spartan“, kaip ir jo „vyresnysis brolis“ – keturis variklius turintis C-130 „Hercules“ gali leistis ant grunto ar kito nelygaus paviršiaus. Vis dėlto į Afganistaną, kitus misijos rajonus vis dažniau tekdavo skraidinti ir ypač svarbių asmenų delegacijas.
Tiesa, jau po pirmojo skrydžio „Spartan“, kurio salonas buvo įrengtas ypač svarbiems asmenims skraidinti, tuometinis prezidentas Valdas Adamkus neslėpė nusivylimo – esą vienintelis lėktuvo privalumas tas, kad į jį galima patekti ne pro galą, o pro šoną, bet dėl didelio garso neįmanoma susišnekėti, valstybės vadovai pamėgo skraidyti šiuo orlaiviu ir į tarptautinius renginius.
Lietuva nebeturi vyriausybinio lėktuvo, o apie tokią galimybę buvo svarstyta dar 2005-2008 metais. Nenuostabu, kad po naujų incidentų su „Spartan“ tokios kalbos vėl atsinaujino.
„Reikia daugiafunkcinio lėktuvo, kuriuo galėtų skraidyti ir prezidentas, ir vyriausybinės delegacijos, Seimo delegacijos, lygiai taip pat ir kariškiai, kuriems transportinis, toks keleivinis lėktuvas reikalingas“, – BNS sakė premjeras.
„Turėti tokį lėktuvą yra būtinybė. Net ir vakar būnant Briuselyje, kur vyko gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimas, mes matėme lėktuvus, kurie yra Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Slovėnijos, Makedonijos ir visų kitų valstybių, išskyrus Lietuvos“, – pridūrė jis.
Tačiau panašios kalbos skambėjo ir prieš gerą dešimtmetį – tada nei Seimas, nei prezidentūra, nei vyriausybė nenorėjo prisiimti atsakomybės dėl sprendimo, kuris kainuotų ne vieną milijoną eurų.
Kalboms nurimus vėl grįžta prie karinio transporto lėktuvo, nors pagrindinė „Spartan“ paskirtis nėra ypač svarbių asmenų gabenimas. Tai pripažįsta ir R. Karoblis.
„Jų užimtumas tikrai yra didelis, skraidome ne tik ten, kur žiniasklaida labiausiai mato, t. y. kas susiję su aukštų pareigūnų pervežimu, bet jie vykdo nuolatinius pervežimus tiek Europoje, tiek už jos ribų pagal savo tiesioginę paskirtį, tai karių ir karinių krovinių pervežimas. (...)
„Spartanas“ – tai karinis transporto lėktuvas, būtent pritaikytas kariams ir kroviniams vežti, tikrai mažiau (pritaikytas – BNS) aukštiesiems pareigūnams, tai tikrai nėra verslo klasės laineris ar orlaiviai, kurie skraido tarptautinėmis linijomis ir jo pagrindinis tikslas yra keleiviai“, – kalbėjo ministras.
Incidentų – vis daugiau
Intensyvus „Spartan“ naudojimas savaime nerodo ryšio su nesklandumais. Tačiau pastaruoju metu gali susidaryti įspūdis, kad „Spartan“ lydi nesėkmių virtinė, o turimi lėktuvai nuolat genda: į Rygą turėjęs skristi „Spartan“ negalėjo tęsti skrydžio dėl sugedusios aukščio valdymo sistemos, o pirmadienį tas pats lėktuvas patyrė generatoriaus gedimą.
„Ačiū dievui, kad ant žemės sugedo, o ne ore“, – pabrėžė A. Leita. Šiuo metu KOP vadovaujantis pulkininkas Dainius Guzas pridūrė, kad lėktuvas po aukščio valdymo gedimo tampa nevaldomas.
Ką reikštų tokia situacija, kai aukščiausius valstybės vadovus gabenantis orlaivis tampa nevaldomas, jau žino makedonai ir lenkai – pastarųjų šalių vadovai žuvo būtent per aviakatastrofas.
Lietuvių turimi „Spartan“ kol kas išvengė rimtesnių incidentų, tačiau jų dažnumas tapo ne tik galvos skausmu, bet ir savotišku ženklu, kad su šiais orlaiviais KOP turi rimtų bėdų. „Nepavydžiu KOP vadui“, – pripažino A. Leita.
Pavyzdžiui, šių metų gegužę Krašto apsaugos ministrą ir NSGK pirmininką gabenęs lėktuvas turėjo tūpti Sicilijoje. Apžiūrėjus orlaivį prie kairiojo rato aptikta atšokusi lėktuvo korpuso plokštė ir išplėštos kniedės.
Dar vienas „Spartan“ patyrė incidentą – vėjo gūsiui pakreipus orlaivį buvo sugadintas lėktuvo propeleris, o remontas kainavo apie 700 tūkst. eurų. Galiausiai vienu metu į orą pakilti negalėjo nė vienas iš turimų „Spartan“. Jei staiga tektų permesti karius, šalies vadovus arba evakuoti Lietuvos piliečius, net menkiausias gedimas šiuos planus gali sutrikdyti.
Pamiršta apie skaičių ir išlaikymo kaštus
Viena akivaizdžių ydų – tėra trys lėktuvai. Pavyzdžiui, Australija, kurios C-27J „Spartan“ patyrė incidentą, kai sprogo viena lėktuvo padanga, turi kuo pakeisti tokius orlaivius. Lietuva – ne. Nors tokio skaičiaus tokiai šaliai, kaip Lietuva, gali pasirodyti daugiau, nei pakankamai, iš tikrųjų tai yra minimumas, kuris ne visada užtikrina sklandų darbą.
DELFI kalbinti A. Leita ir J. Olekas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva ne veltui pasirinko tris lėktuvus – teoriškai vienas visada turi būti paruoštas skrydžiui, kitam atliekami priežiūros darbai, o trečiam – kapitalinis remontas. Realybė tokia, kad vienas lėktuvas faktiškai kanibalizuotas – jo dalys naudojamos kaip atsarginės kitiems dviems. Tačiau vienas gedimas arba neplanuotas remontas bei sertifikavimo darbai ir kitus du gali laikinai išvesti iš rikiuotės.
„Pats lėktuvas yra geras, bet niekada nežinai, kada gali sugesti. Kaip ir automobilis – pažiūrėkite, kiek automobilių servisuose remontuojama.
Arba keleivinis „Boeing“ – jie juk irgi genda, tiesiog į žiniasklaidą šie gedimai nepatenka, nebent tais atvejais, kai sugenda vienas „Small Planet airlines“ lėktuvas. Viskas priklauso nuo aptarnavimo, atsarginių detalių, finansavimo. Mano vadovavimo laikais aviacijai buvo skiriami centai“, – pažymėjo A. Leita. Šiuo metu padėtis, anot KAM ministro, yra geresnė – visi trys „Spartanai“ per metus gali praskristi iki 850 val.
„Visa naudojama technika genda, svarbu, kad mūsų profesionalūs kariai laiku pastebi tos gedimus ir juos sėkmingai geba šalinti“, – teigė R. Karoblis.
Tiesa, A. Leita atkreipė dėmesį, kad iš pat pradžių dar 2006 metais buvo pasirinktas sprendimas įsigyti lėktuvus be logistinio palaikymo paketo. Tad kol lėktuvams galiojo garantija, visos detalės būdavo pakeičiamos greitai, tačiau vėliau teko pasirašyti atskiras sutartis su gamintoju – „Alenia Aeronautica S.p.A.“
2011 metais pasirašyta sutartis buvo atnaujinta 2014 m. Šiemet, R. Karoblio teigimu, sutartis pratęsta už 16,9 mln. eurų dar trims metams.
Bendrovė įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti visų trijų „Spartan“ ir lėktuvų eksploatacijai reikalingos antžeminės įrangos techninę priežiūrą, per nustatytą maksimaliai trumpą laiką tiekti atsargines detales, šalinti gedimus, teikti inžinerinės pagalbos paslaugas, mokyti ir kelti lėktuvų pilotų ir aptarnaujančio personalo kvalifikaciją, padėti operatyviai spręsti kitas galimas su lėktuvų eksploatacija susijusias technines problemas.
Pagal sutartį, gedimas turės būti pašalintas daugiausia per 18 dienų. Dėl to Italijos bendrovė įsipareigojo sukaupti detalių atsargas logistikos padalinyje Italijoje, nuolat išlaikyti bazėje vieną technikos inžinierių, kuris padėtų operatyviai spręsti iškilusias lėktuvų eksploatacijos problemas.
Tad net jei visi lėktuvai būtų sutvarkyti idealiai, nuo gedimų, anot A. Leitos, niekas nėra apsaugotas, o jų šalinimas užtrunka. Be to, tokia pati taisyklė galiotų ir jei būtų priimtas sprendimas įsigyti naują vyriausybinį lėktuvą.
Tai pripažino ir J. Olekas, kuris priminė, kad vieną orlaivį gali tekti tvarkyti, tad greičiausiai tektų pirkti arba nuomoti kelis. O šias išlaidas turėtų padengti tie, kas norėtų naudotis orlaiviais – prezidentūra ir vyriausybė, kariuomenei, anot J. Oleko būtų galima patikėti tik priežiūros darbus bei išlaidas.
Būtent išlaikymo išlaidas dažniausiai ir pamiršta politikai, kalbantys apie naujus lėktuvus. Pasirinkus pigiausią paketą ir taip sutaupius lėšų vėliau gali turėti rimtesnių bėdų, o kaltinimai iš kailio besineriantiems kariškiams ar jų neva niekam tikusiai technikai bus visiškai nepagrįsti.
Pavyzdžiui, kaip ir Lietuva tris lėktuvus įsigijusi Bulgarija irgi vargsta su savais „Spartan“ – dėl biudžeto karpymo ir lėšų stygiaus neįstengusi pratęsti sutarties su lėktuvus prižiūrinčia bendrove Bulgarija šiemet tegalėjo į orą pakelti vos vieną savo „Spartaną“ – juo į Briuselį skrido prezidentas Rumenas Radevas – buvęs šalies KOP vadas. Kiek vėliau ir šis lėktuvas patyrė gedimą.
JAV karinės oro pajėgos buvo užsimojusios įsigyti per 70 tokių orlaivių, tačiau išleidusi 1,6 mlrd. dolerių 2013 metais šių lėktuvų tiesiog atsisakė, argumentuojant biudžeto karpymais. Tiesa, dalis šių lėktuvų buvo perduota Pakrančių apsaugos tarnybai ir specialiosioms pajėgoms, tačiau JAV KOP manymu, „Spartan“ eksploatacija – beveik tokia pati, o tai reiškia – pernelyg brangi, lyginant su „Hercules“, kuris gali gabenti didesnius krovinius.