„Esame unikali ES valstybė neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – taip sausio pradžioje interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ sakė S. Skvernelis.
Vėliau jis pasiūlė atnaujinti tarpvyriausybinės Rusijos ir Lietuvos komisijos darbą, kuris nutrauktas prieš kelerius metus, Maskvai demonstratyviai iškėlus neįgyvendinamas sąlygas.
Ir nors S. Skvernelis dar bandė paaiškinti, kad jo pozicija yra nuosekli, mat jis neketina išsižadėti Lietuvos užsienio politikos principų, o tai esą sutampa ir su prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, nuo pastarosios neakivaizdų pamokslą gavęs premjeras sulaukė ir opozicijos kritikos.
Be to, Lietuvos premjero pasisakymai neliko neišgirsti ir užsienyje: S. Skvernelio žodžius uoliai atraportavo Rusijos propagandiniai kanalai, o nuostaba dėl keisto premjero pareiškimo kilo ir Vakaruose.
Palygino su G. Schroederiu
„Manau, būtų paradoksas, kad tuo metu, kai Europa pradeda suprasti Lietuvos požiūrį į problemas, susijusias su Rusija, Lietuva mestų savo politiką ir pradėtų elgtis kaip Gerhardas Schroederis“, – S. Skverneliui dūrė garsus „Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas, primindamas prorusiškąjį buvusį Vokietijos kanclerį, kuris vėliau ėmė dirbti Rusijos valstybinėje bendrovėje „Gazprom“.
E. Lucaso nuomone, per pastaruosius 10-15 metų Lietuva padarė labai gerą darbą budindama Europos žmones ir įspėdama apie Rusijos grėsmes – ar jos būtų karinės, ar informacinės. Be to, Lietuva ryžtingai ėmėsi energetinės nepriklausomybės projektų, tokių, kaip suskystintų dujų terminalo statyba.
„Turėtumėte tuo didžiuotis. Briuselyje, Londone, Berlyne ir kitose sostinėse žmonės labai žavisi Lietuva ir sako, kad ši šalis tapo politikos superžaidėja, lietuviai puikiai dirba savo darbą, tad nėra priežasčių daryti nuolaidas, keisti kursą.
Jei rusai nori investuoti ir jei tai nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui – puiku, bet nematau priežasčių, kodėl jūs turėtumėte žengti pirmą žingsnį“, – pabrėžė E. Lucasas, kuris į Lietuvą atvyko dalyvauti kasmetinėje ekspertų konferencijoje „Sniego susitikimas“.
Trumparegiškas ir pavojingas žaidimas
E. Lucasui antrinęs Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad S. Skvernelio elgesys tarsi ir neturėtų stebinti, mat visos Lietuvos vyriausybės, net dešiniųjų, svarstydavo atversti naują santykių su Rusija puslapį.
„Nes visada galvojome, kad jei sušvelninsime toną, patylėsime, kažko neišsakysime, tai Rusija apdovanos. Taip įstatome save į rėmus, kad tai mūsų kaltė, neva nuo mūsų priklauso tie santykiai. Bet taip nėra, nes kamuoliukas yra Rusijos pusėje“, – sakė L. Kasčiūnas.
Vienas pagrindinių S. Skvernelio argumentų, kad Lietuva – kone vienintelė Europos šalis, kuri neturi normalių santykių su Rusija, anot L. Kasčiūno, nėra reikšmingas, mat, pavyzdžiui, vien pernai prekybos apimtys su Rusija išaugo 25 proc.
„O ko mums daugiau reikia? Daugiau investicijų strateginiuose sektoriuose iš Rusijos? Abejoju. Norisi įeiti į rinkas? Gerai, bet tik ne ten, kur rinkos nėra politizuojamos, kaip Rusijoje, kur reikia kažką patepti, gauti leidimą atitinkamais būdais, nes paskui importuoja tą politinę kultūrą pas save. Tave pririš prie tų kleptokratinių režimo žaidimo taisyklių“, – svarstė parlamentaras. Jo nuomone, Lietuva atlieka ledlaužio, moralinio autoriteto funkciją ir tokia turėtų lietuvius tenkinti.
Tuo tarpu kitas Seimo narys Žygimantas Pavilionis pabrėžė, jog S. Skvernelio politiniai žaidimai netgi gali būti pavojingi.
„Šiuo metu Vašingtonas, Berlynas, Londonas, Varšuva žiūri į mus palankiai, mes galime tai protingai išnaudoti ir gauti naudos regione, nes mūsų lyderystės, patirties, regiono žinojimo ir gebėjimo griauti sienas norima. Tačiau tai, ką siūlo S. Skvernelis, gali tik sugriauti tiltus ir pagilinti atsiskyrimą, kuris jau dabar didėja tarp Vokietijos ir Vidurio Europos, kuri orbanizuojasi.
Juk toks ir yra V. Putino tikslas – palaužti demokratiją, kai daugėja korupcijos, mažėja laisvių, pasirinkimo, auga prisirišimo prie monopolio pavojus.
Jei tik mes žaisime S. Skvernelio trumparegišką žaidimą, siekiant laimėti rinkimus, pralošime Lietuvą, nes tapsime nebeįdomūs Vakarams. O juk mes gerai žinome ir patys, kad žaidžiantys žaidimus su Rusija baigia liūdnai“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Lietuvos minkštoji galia
Jam pridūrusio E. Lucaso teigimu, vėl gręžiojantis į Maskvą dėl tariamos ekonominės naudos rizikuojama sumokėti pernelyg didelę kainą, o tai yra prasta politika.
„Jei norite pagerinti santykius, tai aš visada užduodu klausimą „kodėl?“. Koks to tikslas? Dialogo metu turi kažką pasakyti. Mes, pavyzdžiui, galime sakyti, kad NATO, ES yra stiprios, mes esame jų nariai ir nenorime žaisti jūsų kvailų propagandos žaidimų.
Taip pat galime sakyti demokratiškai nusiteikusiems rusams: atvykite čia, aplankykite šalį, ji yra draugiška, o ne kokia fašistinė.
Tegu čia rusai iš Kaliningrado važiuoja studijuoti, taip padėtume kurti europietiškų rusų identitetą. Taip pat galima skatinti rusų turizmą į Lietuvą ir kiekviename viešbutyje tegu būna leidinys rusų kalba apie Lietuvos istoriją – tai būtų lietuvių minkštosios galios pavyzdžiai.
O dėl verslo skatinimo, tai manau, kad požiūris, jog valstybė turėtų skatinti užsienio prekybą yra pasenęs – ne tarpvyriausybinės komisijos prekiauja, klientai ir tiekėjai vienas kitą patys gali surasti“, – sakė E. Lucasas.
Jo manymu, lietuviai kartais pamiršta netgi savo istoriją, kad nors iš pradžių Vakaruose į juos žiūrima kreivai, kaip į užsispyrėlius, kartais liekančius vienumoje su savo pozicija, bet vėliau paaiškėja, kad Lietuva būna teisi.
„1990-siais jūs buvote teisūs, reikalaudami nepriklausomybės, buvote teisūs ir dėl narystės ES, NATO, galiausiai teisūs dėl Rusijos grėsmės. Laikėtės nuoseklios pozicijos, tad kodėl ją keisti? Europa pagaliau iš lėto suvokia jūsų požiūrį, netgi tokios šalys kaip Danija ar Ispanija, kurios neturėjo supratimo apie Rusijos grėsmę, dabar labai sunerimusios dėl to, ką išdarinėja V. Putinas. Tai irgi reiškia, kad buvote teisūs“, – pabrėžė apžvalgininkas.
Jo manymu, S. Skvernelio žodžius galima vertinti nebent kaip priešrinkiminį triuką, stengiantis įtikti tiems, kurie dėl visų problemų – ar mažų atlyginimų, ar emigracijos – kaltintų santykius su Rusija, arba tiesiog nostalgiškai ilgėtųsi sovietinių laikų.
„Toks požiūris kartojasi, ypač centro kairėje ir dažniausiai nieko gero iš to nesigauna, o kartais gaunasi ir labai blogai, kaip buvo su Rolandu Paksu. Tad tokia santykių su Rusija gerinimo politika dažniausiai nebūna sėkminga, priešingai – tik atneša žalos“, – pabrėžė E. Lucasas.
Jo nuomone, Lietuva šiuo požiūriu nėra išskirtinė, mat, pavyzdžiui, JAV pastaruosius dešimtmečius po kiekvienų prezidento rinkimų taip pat stengtasi gerinti santykius su Maskva. Bet kas kartą viskas baigdavosi blogai. Pavyzdžiui, E. Lucaso nuomone, klasikiniu pavyzdžiu galima laikyti Baracko Obamos administracijos bandymą „perkrauti santykius iš naujo“.
D. Trumpo ir V. Putino nauda Lietuvai
Tačiau esą paradoksu galima laikyti pastaruosius metus, kai priešrinkimine retorika bauginęs ir Baltijos šalyse nemažai nerimo sukėlęs Donaldas Trumpas regione katastrofos nesukėlė. Priešingai. Pastarieji metai santykių su Rusija kontekste, anot E. Lucaso, yra prieštaringi.
„Viena vertus, D. Trumpo temperamentas, jo įpročiai, nesugebėjimas įvertinti informaciją, kalbėjimas nepagalvojus labai kelia nerimą. Tačiau praktiniai dalykai atrodo gerai: Europoje yra daugiau JAV karių nei B. Obamos laikais, Ukrainos atžvilgiu Vašingtono politika stipresnė. Tad galima sakyti, kad D. Trumpo administracija jūsų regionui yra geriausia, kokia tik yra buvusi.
Žinoma, tikroji kaina yra ilgalaikė. Amerika neteko moralinės lyderystės, kurią turėjo anksčiau, kai JAV rūpėjo teisės viršenybė, demokratija. Dabar prezidentu tapo žmogus, kuriam šios vertybės nerūpi. Mes norime vieningos Amerikos, prie D. trumpo ji – susiskaldžiusi, jis sukuria nestabilumo aurą ir bičiuliaujasi su stipriais lyderiais, tad žala Vakarų moraliniam patikimumui yra pakankama.
Kita vertus, JAV sistema išlieka stipri. Pavyzdžiui JAV Kongresas yra ypač draugiškas Europos saugumo idėjai ir skyrė daugiau pinigų nei mes žinome kaip juos išleisti. Baltijos šalių politikai Kongrese kviečiami ten, kur prie B. Obamos administracijos, norint patekti, reikėjo kovoti“, – D. Trumpo išrinkimo naudos fenomeną aiškino E. Lucasas.
Anot pašnekovo, galima pripažinti, jog ne tik be D. Trumpo, bet ir be paties V. Putino veiksmų Lietuvos saugumui nebūtų skiriamas toks dėmesys.
„Putinas toliau yra geriausias sąjungininkas, kai kalbame apie žmones, kuriems rūpi Europos saugumas, nes jo veiksmai stiprina mūsų argumentus“, – teigė apžvalgininkas.
„Žinoma, norėčiau gyventi pasaulyje, kur nebūtų D. Trumpo ar V. Putino, tačiau jie į regioną atnešė paslėptos naudos – V. Putinas sukuria grėsmės įvaizdį, o D. Trumpas skatina imtis klaidas taisančių priemonių“, – sakė E. Lucasas.
Tiesa, jis nesileido išprovokuojamas Lietuvoje nuoširdžiai ar pašaipiai skambančiam teiginiui, jog D. Trumpas yra geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai.
„Žinoma, filosofijoje „geriausia“ yra sudėtingas apibrėžimas – geriausia gali būti ir tai, iš ko galima rinktis, ir tai, kas geriausia būtų teoriškai, tad atleiskite, bet antraštės jums nepadėsiu sukurti“, – šyptelėjo ilgametis „Economist“ žurnalistas.