Jau ne vienerius metus Kremlius ir jo rėmėjai per įvairius informacinius kanalus bando įkalti vieną aiškią žinutę: Baltijos šalių neva keliama isterija dėl agresyvių Rusijos kėslų prieš NATO yra nepagrįsta, dvelkia rusofobija, o visi kariniai veiksmai, kurių imasi Kremlius, yra taikūs, skaidrūs ir niekam nekelia jokios grėsmės.
Tačiau vidutinę kelių milijonų skaitytojų auditoriją turintis Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis dviem aukštais Vakarų šalių žvalgybos tarnybų šaltiniais, sumalė tokius Kremliaus teiginius į šipulius. Tai nebuvo „antiteroristinės, gynybinio pobūdžio pratybos“.
„Bild“ skaitančius vokiečius turėjo pašiurpinti garsaus žurnalisto Juliano Ropcke straipsnis „Putino „Zapad 2017“ repetavo didelio masto konvencinį karą prieš NATO“, kuriame teigiama, kad „Zapad 2017“ tebuvo karo su Aljanso šalimis repeticija. Ir tai esą buvo ne šiaip invazijos į Baltijos šalis imitavimas, bet ir smūgiai prieš NATO objektus Vokietijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, o taip pat ir prieš Aljansui nepriklausančias Švediją bei Suomiją.
Anot šaltinių, Rusija pratybose treniravosi surengti „šoko kampaniją“: per savaitę užimti „pažeidžiamiausio NATO regiono – Baltijos šalių“ svarbiausius objektus – uostus, oro uostus, atkirsti vadinamąjį Suvalkų koridorių tarp Lietuvos ir Lenkijos.
„Norint įgyvendinti šiuos tikslus – atkirsti Lietuvą nuo Lenkijos ir NATO pastiprinimų, reikia greitai įvykdyti Suvalkų koridoriaus užėmimo operaciją. Būtent tai Rusija ir darė, sukurdama dirbtinę Veišnorijos valstybę tame 40 km ruože tarp Lenkijos ir Lietuvos – šią teritoriją imitavo Baltarusija.
Tuo pat metu Rusija treniravosi perimti Baltijos šalių oro uostų bei uostų kontrolę arba juos neutralizuoti – tokiu būdu šių valstybių nepasiektų NATO pastiprinimai“, – teigė vienas „Bild“ žvalgybinis šaltinis. Jo teigimu, pirmosiomis karo dienomis tai būtų klasikinė karinė operacija, kurios metu net nereikia užimti visų valstybių arba skelbti „Liaudies respublikų“ – užtenka užimti strateginius objektus.
Scenarijus – jau paruoštas
Operacijos pagrindimas esą taip pat tebūtų formalumas, kuriam „Zapad“ metu Kremlius jau pasiruošė. „Bild“ vienas iš kalbintų žvalgybos specialistų teigė, kad Rusijos veiksmus turėtų išprovokuoti tyčinis situacijos aštrinimas.
Pavyzdžiui, viename scenarijuje įvardijamos „spalvotosios revoliucijos“, tokios, kaip įvykiai Gruzijoje, Ukrainoje, kuriuos Kremlius vadina perversmais. Būtent panaši „revoliucija“ Baltarusijoje įvardyta ir „Zapad“ scenarijaus metu, kai ėmė „siautėti separatistų grupuotės“.
„Tokio tipo revoliucija, žinoma, būtų pavadinta CŽA scenarijaus įgyvendinimu, todėl galėtų paskatinti Rusijos įsikišimą. Jei įsitrauktų ir JAV arba kuri nors kita NATO narė, susidariusi situacija laisvai galėtų tapti dingstimi imtis veiksmų, kuriems buvo rengtasi dar rugsėjį“, – aiškino su žvalgybos informacija susipažinęs šaltinis.
Prieš Baltijos šalis nukreiptą karinę operaciją apskritai būtų galima apibūdinti kaip atsakomojo pobūdžio veiksmus, t. y. priemones, kurių V. Putinas imtųsi suvokdamas realią jo paties interesams iškilusią grėsmę. Vadinasi, griebtis išmėginto scenarijaus galėtų paskatinti konfrontacija Rusijos apsibrėžtoje nacionalinių interesų sferoje. Tokių samprotavimų pagrįstumą įrodo Baltarusijos, Ukrainos ir Gruzijos pavyzdžiai.
„2008 metais, kaip žinia, buvo sudarytas nenumatytų atvejų planas, pagal kurį, JAV stojus ginti Gruzijos nuo vykdomo įsiveržimo, taikiniu būtų pasirinktos Baltijos šalys“, – sakė „Bild“ šaltinis.
Be to, toks konvencinis scenarijus taptų paskutiniu žingsniu prieš branduolinį konfliktą – rusai esą tiesiog įspėtų, jog yra pasiruošę panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Tokius juoduosius scenarijus pratybose „Zapad 2017“ įžvelgę „Bild“ kalbinti žvalgybininkai neabejoja, kad Rusija įžūliai melavo tada, o netiesą sako ir dabar.
Melavo dėl tikrųjų skaičių
Pavyzdžiui, „Bild“ žvalgybiniai šaltiniai taip pat tvirtino, kad Vakarai tematė tai, ką pratybose „Zapad“ norėjo parodyti Rusija: parodomąją dalį, kurioje, remiantis oficialiais duomenimis, dalyvavo vos 12, 7 tūkst. karių.
„Šie skaičiai yra teisingi, jei kalbame apie dalyvių skaičių Baltarusijos teritorijoje. Tačiau dar 12 tūkst. Rusijos sausumos pajėgų karių treniravosi Leningrado ir Pskovo srityse, šalia Estijos sienos ir beveik 10 tūkst. Kolos pusiasalyje.
Kartu su laivyno ir oro pajėgų personalu pratybose „Zapad 2017“ dalyvavo daugiau nei 100 tūkst. Rusijos karių“, – teigė šaltinis, patvirtindamas Lietuvos pareigūnų kalbas apie minėtą dalyvių skaičių.
Be to, prie šio skaičiaus, anot „Bild“ šaltinių, dar reikėtų pridėti apie 20 tūkst. Rusijos Nacionalinės gvardijos karių, FST, Nepaprastųjų situacijų ministerijos ir kitų tarnybų pareigūnų, tad tikrasis dalyvių skaičius buvo kur kas didesnis nei oficialus ir pažeidė Vienos dokumentų susitarimus, kuriuose aiškiai nurodyta, jog pratybose, kur dalyvauja daugiau nei 13 tūkst. karių, turi dalyvauti ir tarptautiniai stebėtojai. Rusija ir Baltarusija stebėtojus pakvietė tik į kelis poligonus stebėti parodomųjų pratybų pasirodymų.
Ataka prieš Vokietijos uostus
Tačiau vokiečius turėjo dar labiau pašiurpinti ne tiek nuslėptas pratybų mastas, o žvalgybininkų teiginiai, kas dar be Baltijos šalių buvo tapę Rusijos kariškių taikiniais pratybų scenarijaus metu.
„Rusijos karinių oro pajėgų strateginės aviacijos daliniai dvi dienas imitavo atakas virš Baltijos ir Šiaurės jūrų. Jie treniravosi bombarduoti taikinius Vakarų Europoje – prisiartinus prie Vokietijos ir Nyderlandų krantų iš Šiaurės jūros, o taip pat prie Švedijos, Suomijos ir Lenkijos uostų Baltijos jūrose.
Pratybose kelios bangos strateginių bombonešių Tu-95, remiamų smogiamųjų atakos lėktuvų, naikintuvų ir kuro papildymo ore orlaivių treniravosi paleisti sparnuotąsias raketas į oro uostus, uostus, priešininko energetikos objektus. Taip siekta sukelti šoką tose šalyse, kurių gyventojai pareikalauti nesikišti į konfliktą ir siekti taikos“, – teigė šaltinis.
Tokie teiginiai, anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, yra didelė naujiena. Jei dar vasarą galėjo atrodyti, kad vien Baltijos šalys ir Lenkija kelia aliarmą dėl „Zapad“, tai dabar Vokietijos žiniasklaidoje paviešinti Vakarų šalių žvalgybininkų vertinimai, jog Rusija pratybose imitavo Vakarų Europos valstybių, tokių kaip Vokietija, Nyderlandai ataką, yra itin iškalbinga žinia.
„Toks scenarijaus išskleidimas išties nustebina. Tokių vertinimų iki šiol nebuvo ir šį kartą šnekama ne tik apie pratybų scenarijuje užfiksuotą Baltijos šalių eliminavimą, bet ir kitų NATO šalių atkirtimą nuo pagalbos.
Tad dabar būtų svarbu išgirsti ne tik neoficialių šaltinių vertinimus, bet ir oficialių NATO šalių politikų, kitų pareigūnų analizę, nes tokios kalbos iš esmės keičia saugumo aplinką. O ir mūsų regionui tai yra proga tęsti diskusiją dėl „Zapad“ scenarijaus, naudojantis kontekstu atitinkamai reaguoti", – sakė N. Maliukevičius.
Išties, Vokietija ir Nyderlandai taikiniais pasirinkti neatsitiktinai. Būtent čia yra įrengti keli svarbūs komunikacijos štabai, kitos vadavietės, pavyzdžiui NATO jungtinių pajėgų vadavietė Brunsume, o į šių šalių uostus, tokius, kaip Brėmenshafenas, iš JAV gabenami amerikiečių pastiprinimai. Kelių uostų blokavimas ar tiesioginė ataka prieš juos gali sukelti laikiną sąmyšį, kuriuo pasinaudotų Rusija.
„Bild“ šaltinių teigimu, tokie strateginiai reidai būtų remiami didelio masto raketų atakomis, naudojant balistines raketas „Iskander“ iš Kaliningrado srities prieš NATO taikinius Baltijos šalyse. Nėra iki galo aišku, tačiau tikėtina, kad tokioms atakoms ruoštasi per „Zapad 2017“.
Be to, rizikingi Rusijos aviacijos manevrai virš Šiaurės jūros esą gali rodyti, kad Rusija planavo parodyti savo galią, kaip rusų aviacija sugeba netikėtai prasiveržti pro Vakarų oro erdvę.
Pavyzdžiui, jau anksčiau skelbta, kad Norvegija buvo sunerimusi dėl „Zapad“ metu Rusijos laivyno ir aviacijos pratybų, kurių metu imituota Norvegijai priklausančio Svalbardo bombardavimo ir užėmimo kampanija.
Galiausiai, Rusijos laivynas ir oro pajėgos ypač aktyviai dalyvavo pratybose, skirtose kovai su NATO povandeniniais laivais, ypač seklioje Baltijos jūroje, kur Rusijos aviacija taip pat uoliai treniravosi priešlėktuvinės, priešlaivinės kovos pratybose ir tobulino įgūdžius, stengiantis atremti „NATO diversantų“ atakas.
Anot žvalgybinių šaltinių, atakų neišvengtų ir Švedija su Suomija, kurios nėra NATO narės, nors ir bendradarbiauja su Aljansu ir karo atveju greičiausiai leistų NATO naudotis savo teritorija.
„Daugelis Švedijos ir pietinės Suomijos dalies oro uostų taptų „Iskander“ taikiniais“, – teigė šaltiniai.
Be to, šiaurinei Suomijai pratybų „Zapad“ metu taip pat buvo parengta staigmenų, tačiau „Bild“ šaltiniai atsisakė detalizuoti, tik pabrėžė, kad į Kolos pusiasalį Rusija sutelkė pajėgas iš kitų regionų – tai esą rodo, kad Kremlius siekė išbandyti savo karius kuo realistiškesnėmis sąlygomis tose vietovėse, kuriose jiems tektų gintis nuo NATO arba Suomijos aviacijos kontratakų.
Tiesa, šaltiniai nedetalizavo, kokiu būdu Rusijos strateginei aviacijai pavyktų netikėtai smogti objektams Vakarų Europoje, kuriuos saugo tiek nacionalinės pajėgos, tiek JAV. Pavyzdžiui, tiek Vokietijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje dislokuoti amerikiečių naikintuvai, o vienu metu neutralizuoti minėtose šalyse esančias radarų, priešlėktuvinės gynybos sistemas ir tuo pat metu smogti taikiniams Skandinavijos šalyse Rusija neturi pakankamai pajėgumų.
Lauks oficialios reakcijos
Vis dėlto N. Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad informacijos platinimui pasirinktas „Bild“. Nors tai ir yra bulvarinis leidinys, bet jis yra didelis, įtakingas, turi plačią auditoriją, o straipsnį rašė patikimas autorius, kuris detaliai išdėstė informaciją.
„Be to, kalbant apie neįvardytų žvalgybinių šaltinių citavimą, galima svarstyti, kad tokiu būdu institucijos nori neoficialiai paskleisti informaciją, tad dabar kamuolys jau oficialių pareigūnų pusėje“, – sakė N. Maliukevičius, pažymėjęs, kad žvalgybininkų vertinimui neatsitiktinai pasirinkta ir įtakingiausia Europos šalis – Vokietija, kurios kariai yra dislokuoti Lietuvoje.
„Tai svarbus klausimas dėl savo pasekmių. Akivaizdu, kad tokio scenarijaus patvirtinimas patvirtintų mūsų nuogąstavimus, pajėgumų stiprinimą, o ir Vokietijos, kur dar jaučiamos nuolaidžiavimo Rusijai nuotaikos, elito reakcija į tokį scenarijų yra svarbi. Pamatysime, kaip reaguos Berlynas“, – Vokietijos reakcijų prognozuoti nesiryžo analitikas.
Po milžiniško susidomėjimo sulaukusių pratybų „Zapad“ Lietuvoje buvo pasirodę vertinimų, kad Lietuva pernelyg jautriai reagavo, per daug triukšmingai skambino varpais. Tačiau dabar „Bild“ atskleistas žvalgybininkų vertinimas, kai kurių analitikų vertinimu, gali padėti keisti bendrą informacinį foną ir pačioje Vokietijoje.