Po to, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paskelbė, kad Lietuva svarsto išsiųsti iš šalies čia dirbančius Rusijos žvalgybos pareigūnus, veikiančius po diplomatine priedanga, DELFI nusprendė pasidomėti ir priminti, kaip Lietuvoje elgiasi įtariami ar netgi išviešinti rusų žvalgybininkai.
© Facebook

Nerimstant skandalui dėl Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo Jungtinėje Karalystėje, Londonas imasi vis ryžtingesnių veiksmų. Buvęs dvigubas šnipas S. Skripalis ir jo dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovo pradžioje. Reaguodama į tai Britanija paskelbė išsiunčianti iš šalies 23 rusų diplomatus.

Atsakomybę dėl nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ panaudojimo Jungtinėje Karalystėje Kremlius iki šiol griežtai neigia. Vis dėlto britų kaltinimus Rusijos specialiosioms tarnyboms palaiko ir kitos šalys – JAV, Prancūzija, Vokietija, o taip pat ir Lietuva. Vakaruose augant spaudimui imtis veiksmų prieš diplomatais savo šalies atstovybėse apsimetančius Rusijos žvalgybininkus, Lietuva oficialiai pripažino svarstanti prisidėti prie tokios iniciatyvos.

Lietuva ruošiasi išsiųsti „diplomatus“

Paklausta apie galimą Vilniaus atsaką į britų buvusio dvigubo šnipo apnuodijimą, prezidentė iš pradžių teigė, kad Lietuva gali išplėsti vadinamąjį nacionalinį Magnitskio sąrašą.

Jame šiuo metu yra 49 Rusijos piliečiai, kuriems dėl korupcijos, pinigų plovimo ir žmogaus teisių pažeidimų uždrausta atvykti į šalį. Tačiau neatmetama, kad galima imtis dar griežtesnių priemonių prieš rusų „diplomatus“.

„Priemonės gali būti įvairios, tame tarpe ir atskirų, ypač žvalgybos pareigūnų mūsų identifikuotų išsiuntimas iš Lietuvos“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Grybauskaitė, atvykusi į ES šalių vadovų susitikimą. Būtent jame Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May siekė ir gavo ES šalių palaikymą Londono pozicijai.

„ES sutinka su Jungtinės Karalystės vertinimu, kad itin tikėtina, jog Rusija atsakinga ir nėra alternatyvaus paaiškinimo“, – teigiama bendrame pareiškime, kurį pasirašė netgi iš pradžių spyriojusios Vengrija, Graikija ir Bulgarija. Lenkija taip pat patvirtino galinti sekti Britanijos ir Lietuvos pavyzdžiu.

Rusų šnipai po diplomatine priedanga Lietuvoje: kaip jie atrodo ir ką veikia?
© AFP / Scanpix

„Aš manau, kad žvalgybinio tinklo išardymas visose Europos šalyse, rusų žvalgybos tinklo ardymas yra bendra užduotis“, – pridūrė D. Grybauskaitė ir sakė, kad sprendimas dėl pareigūnų išsiuntimo bus priimtas artimiausiu metu.

Tai nebūtų pirmas kartas, kai iš Lietuvos už veiklą, nesuderinama su diplomatiniu darbu, išsiunčiami Rusijos pareigūnai. Paprastai tokių veiksmų šalis imasi tada, kai diplomatais apsimetantys žvalgybininkai neklauso įspėjimų, ima elgtis agresyviai arba ima kelti tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pavyzdžiui, 2014 metais iš Lietuvos buvo išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Lietuvos pareigūnai jį identifikavo kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotoją. Vis dėlto neslepiama, kad tokių diplomatais apsimetančių Rusijos žvalgybos darbuotojų Lietuvoje yra daugiau. O kaip jie atrodo, kuo išsiskiria? Pasirodo, jog kai kurie rusų žvalgybininkai kartais išties persistengia.

Atpažino „fotografą“ iš bibliotekos

Lietuvoje dar 2013 metais prieglobstį gavęs politologas, politinis aktyvistas Vsevolodas Černozubas kovo 18-ąją, Rusijos prezidento rinkimų dieną Vilniuje sako pastebėjęs jam jau pažįstamo asmens veidą. Prie Rusijos ambasados vykusios akcijos metu šalia sukiojosi ir jaunuolis, kurį V. Černozubas įtaria esant Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotoją.

„Sutikau operatyvininką, kuris pernai metų pabaigoje mane sekė ir fotografavo bibliotekoje. Šį sykį aš jį atpažinau ir pats ėmiau fotografuoti“, – rašė V. Černozubas. Pastebėtas įtartinas asmuo esą greitai įsiliejo į minią ir pasuko į ambasados teritoriją iš kur vėliau skubiai pasišalino automobiliu.

DELFI V. Černozubas tikino, kad pernai jį slapta, neva vartydamas knygas bibliotekoje fotografavęs asmuo šį kartą iki pat atpažinimo niekuo neišsiskyrė: tylėjo, nieko nekalbino, tik stebėjo protestą.

„Tai jau ne pirmas atvejis, bet paprastai jie taip nesiafišuoja. O kai daro taip, kad žinotų, jog esu sekamas, tai tėra psichologinis spaudimas, kad aš bijočiau. Bet tai yra mūsų gyvenimo dalis.

Tik Lietuvoje mes jaučiamės ginami vietos valdžios – būtent todėl čia žmonės ir prašo prieglobsčio“, – teigė V. Černozubas. Nei jis, nei DELFI negali patvirtinti, kad nuotraukoje užfiksuotas asmuo išties yra Rusijos žvalgybų tarnybų darbuotojas.

Tyčinis sekimas ir smalsūs Vilniaus taksistai

Tai, jog Rusijos žvalgybininkai kartais tyčia naudoja tokią demonstratyvaus sekimo, kaip bauginimo priemonės taktiką patvirtino ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

„Toks pojūtis, kad jiems svarbiau pademonstruoti priežiūrą, labiau grasinti tokiu elgesiu, sukurti nesaugumo jausmą ir čia, Lietuvoje, nei realiai sekti kokias ten knygas bibliotekoje skaito“, – sakė N. Maliukevičius.

V. Černozubas taip pat atskleidė, kad net jei jo prielaidos dėl „operatyvininko“ nepasitvirtintų, tai nebūtų pirmas atvejis, kai kyla įtarimų dėl Rusijos žvalgybos tarnybų gudrybių. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus jis pastebėjo, kad Vilniuje kai kurie taksistai ypač domisi atvykėlių iš Rusijos darbotvarke.

„Sėdi į automobilį, tave veža ir klausinėja iš kur tu, kas tu, į kokį mitingą važiuoji. Labai jau akivaizdžiai viskas vyksta, belieka ambasadai padėkoti, kad tokius nevykėlius atrenka“, – iš žvalgybininkų pastangų gauti informaciją tokiais senais KGB darbo metodais šaipėsi pašnekovas.

Rusų šnipai po diplomatine priedanga Lietuvoje: kaip jie atrodo ir ką veikia?
© DELFI / Tomas Vinickas

Vis dėlto Rusijos žvalgybos veikla Lietuvoje nėra vien tik politinių pabėgėlių pastebėjimai. Kai kurie Rusijos žvalgybininkai net ir pastebėti Lietuvos saugumo tarnybų, išlieka įžūlus ir kurį laiką nenutraukia savo veiklos.

Pavyzdžiui, pernai balandį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) paviešino Rusijos diplomatu apsimetančio žvalgybos karininko nuotrauką.

Ataskaitoje po nuotrauka yra užrašas: „Rusijos diplomatais apsimetantys žvalgybos karininkai dalyvauja mokslinėse konferencijose ir kituose oficialiuose renginiuose, kurių metu siekia užmegzti pažintis ir renka informaciją“.

Oficialios informacijos, kas yra šis Rusijos žvalgybininkas ir kodėl jo pavardė nebuvo paviešinta, nepateikta. VSD direktorius Darius Jauniškis sakė, kad viešinti šio asmens pavardę dar ne laikas, mat, tikimasi, kad šis asmuo susipras ir nutrauks savo veiklą. Jam tai esą turėjo būti signalas pagalvoti apie grįžmą į gimtinę. Tačiau jis tokių mandagių VSD užuominų nepaklausė ir kurį laiką užsispyręs tęsė savo veiklą.

Specialus įspėjimas studentams

Akylesni lietuviai jau balandį atkreipė dėmesį į nuotrauką, kurioje užfiksuotas minėtas žvalgybininkas. Studentai bei dėstytojai galėjo atpažinti Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto patalpas. Jose rengiamos įvairios konferencijos, seminarai, į kuriuos neretai gali ateiti visi norintys be išankstinės registracijos. Net ir užsiregistravusieji dažniausiai netikrinami arba jiems neužkertamas kelias, mat nėra jokios legalios priežasties.

Tai, kad įdėmiai pašnekovų besiklausantis, mandagiai diskutuojantis Rusijos žvalgybos karininkas gali kelti nemažą grėsmę, mat patiklių, idealistiškai nusiteikusių ar tiesiog pilietiškų studentų verbavimas yra sena Kremliaus žvalgybų tarnybų taktika, patvirtina ir ekspertai.

Dar studijų laikais užmegzti ryšiai, pagalba vėliau gali atsiliepti karjerai, panaudoti, kaip šantažo priemonė. Todėl VU TSPMI ėmėsi beprecedentinių priemonių ir išplatino pranešimą savo feisbuko paskyroje.

„VSD Nacionalinių grėsmių vertinimo ataskaitoje teigiama, kad 2016 m. buvo fiksuotas nuolatinis Rusijos žvalgybos tarnybų karininkų lankymasis įvairiuose su tarptautiniais santykiais, politika, gynyba susijusiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose ir kitur.

Pastebėjome, jog instituto renginiuose lankėsi ir VSD ataskaitoje užfiksuotas asmuo. Dalinamės keliomis jo nuotraukomis. Todėl raginame visą VU TSPMI bendruomenę kritiškai vertinti asmenų prašymus dalintis informacija. Paprastas, iš pirmo žvilgsnio įtarimų nekeliantis atsitiktinis kontaktas, gali reikšti Rusijos žvalgo pastangas kuo daugiau sužinoti apie jus, jūsų pažiūras, silpnybes. Asmuo gali pasiteirauti apie studentų rašto ar baigiamuosius darbus, paprašyti pasidalinti turima medžiaga ir pan. Būkime budrūs, saugodami save ir valstybę“, – sakoma pranešime.

TSPMI direktoriaus pavaduotoja studijoms Margarita Šešelgytė DELFI tuomet pasakojo, kad apie minėtą įtartiną asmenį dar prieš gerus metus instituto vadovybės dėmesį atkreipė patys studentai. Nuotraukose matyti, kad Rusijos diplomatu apsimetantis asmuo dalyvavo ne viename, o keliuose TSPMI renginiuose.

Rusijos žvalgybos karininkas TSPMI patalpose
Rusijos žvalgybos karininkas TSPMI patalpose
© Facebook

Sykį rusų žvalgybininkas netgi buvo sukėlęs skandalą, kai vieno dėstytojo seminare ėmė provokuoti jį keistais klausimais apie Lietuvos energetinius projektus. Prisistatęs kaip „verslininkas“, rusas puikiai kalbėjo lietuviškai ir bandė kalbėtis su studentais, prašydamas iš jų darbų apie Lietuvos kariuomenę, šauktinius.

Atkreipiamas dėmesys ir į pasikeitusią to paties, kaip įtariama, žvalgybos karininko išvaizdą. Vienoje nuotraukoje žvalgybininkas matyti sėdintis netoli Vilniaus vicemero, socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko.

M. Šešelgytės teigimu, problema ta, kad „jis visai nieko nebijo“, be to, neoficialiomis žiniomis, jis esą pastebėtas ir jau po garsiosios VSD ataskaitos, kurioje buvo „apšviestas“. Išsiųsti tokį „diplomatą“ iš šalies visuomet gali Užsienio reikalų ministerija, paskelbdama jį nepageidaujamu šalyje.

Tačiau tai reikštų, kad pagal diiplomatinę praktiką analogiškų veiksmų imtųsi ir Rusija, kuri paskelbtų kurį nors pareigūną iš Lietuvos ambasados Maskvoje nepageidaujamu.

Veikia pagal įprastą schemą

Dar pernykščiame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė VSD ir AOTD, teigiama, kad Rusijos šnipinėjimo ir įtakos operacijas prieš Lietuvą vykdė trys Rusijos žvalgybos ir saugumo institucijos: Rusijos užsienio žvalgyba (SVR), Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji žvalgybos valdyba (GRU).

Kaip rašoma dokumente, prieš Lietuvą nukreipta žvalgyba tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje, tiek trečiosiose šalyse. Paprastai Rusijos žvalgybos tarnybų karininkai dirbdami Lietuvoje prisidengia diplomatiniu statusu ir lankosi įvairiuose renginiuose, mokslinėse konferencijose, leidinių pristatymuose, parodose ir kitur.

Anot VSD, įdomu tai, kad kai kurie Lietuvoje dirbantys Rusijos žvalgybos pareigūnai geba bendrauti lietuvių kalba, yra komunikabilūs, lengvai užmezga pokalbį, sumaniai maskuoja tikruosius savo domėjimosi motyvus.

Paprastai Rusijos žvalgas nori kuo daugiau sužinoti apie taikinį, jo pažiūras, silpnybes, galimus motyvus bendradarbiauti. Nepraėjus nė kelioms valandoms po pažinties žvalgas informuoja apie pažintį Maskvoje esančius savo koordinatorius, kurie ir sprendžia, ką toliau daryti su kontaktu.

Grėsmių vertinime teigiama, kad Rusijoje vyrauja labai plona riba tarp diplomatų ir žvalgybininkų, žvalgai mėgsta pasinaudoti jaunais ir naiviais Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojais Lietuvoje. Į renginius Lietuvoje Rusijos slaptųjų tarnybų darbuotojai dažnai vedasi žvalgyboms nepriklausančius, tačiau su jomis bendradarbiaujančius diplomatus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (44)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (14)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (558)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (576)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

„Olympiakos“ strategas skaičiavo aukas: žaidėjams teko leisti vaistų nuo skausmo

Belgradas pavojingai tolsta nuo Pirėjo „Olympiakos“ komandos: Eurolygos ketvirtfinalio serijoje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (78)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Prieš vidurnaktį Telšių turguje užsiliepsnojo prekybos paviljonai (9)

Vėlų antradienio vakarą, 23.35 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu...

Įvertino Jasaičių santykius: ji – plėšrūnė, o jį traukia nuodėmingi malonumai (67)

Šeimos dramą išgyvenančių Simo ir Oksanos Jasaičių santykius nusprendė įvertinti garsus...

Valdžios malonė: suteiks vienkartinę galimybę susimokėti (58)

2019 metais gyventojai ir įmonės turės vienkartinę galimybę susimokėti „pamirštus“...

Salah šou UEFA Čempionų lygos pusfinalyje: „Liverpool“ įvarčių fiestoje pranoko „Romą“ (10)

Antradienio vakarą Liverpulio „Anfield“ stadione sužaistos pirmosios UEFA Čempionų lygos...