aA
Kai gegužės pabaigoje Lietuvos muitininkai pasienyje sulaikė ir nepraleido sunkvežimių, kuriais iš Baltarusijos į Klaipėdą mėginta pravežti parodai balistinių raketų modelius, ši žinia greitai paskendo naujienų sraute. Tačiau iš tikrųjų tai buvo dar vienas ženklas, kad prasidėjo tokios pavojingos ginklavimosi varžybos, kokių pasaulis nematė dešimtmečius. Ir tai – tik pradžia.
© R. Pociaus/ Scanpix iliustracija

Lietuvos muitinės pareigūnų nepraleisti sunkvežimiai gabeno iš pirmo žvilgsnio nepavojingą karinį krovinį: Minske vykusiai tarptautinei ginkluotės parodai skirtų balistinių ir prieštankinių raketų modelius be kovinės dalies su sprogmenimis. Vis dėlto taisyklių ir procedūrų nesilaikę, reikiamų dokumentų neturėję ir įžūliai tranzitu per Lietuvą tokį krovinį pasirinkę baltarusiai turėjo apsisukti, nors muitininkų teigimu, vien tokiu bandymu galėjo būti tikrinamas lietuvių pareigūnų budrumas.

Tačiau verta atkreipti dėmesį ne tik į patį faktą, bet ir į pravežti bandytų raketų modelį bei kilmę: kartu su Kinija raketinę sistemą sukūrę baltarusiai užčiuopė sparčiai augančią ir artimiausiais metais augsiančią paklausą karinės ginkluotės rinkoje. Tai nežada nieko gero Europai ir Pietryčių Azijai, kurie konfliktų atveju gali tapti pagrindinėmis tokių raketų panaudojimo aikštelėmis.

Raketos populiarėja, rizika auga

Gabenta raketinė sistema M-20 dar žinoma kaip DF-12 yra kiniškos artimojo nuotolio taktinės raketos klonuota versija. Būtent tokios ir panašios vidutinio bei artimojo nuotolio balistinės raketos sudaro didžiąją dalį – apie 80 proc. Kinijos raketinių pajėgų arsenalo.

Tai, jog Baltarusija taip pat siekia turėti savus balistinių raketų pajėgumus nepriklausomai nuo Rusijos, iš kurios siekė įsigyti balistines raketas „Iskander“, rodo, jog pastangos siekti nusiginklavimo bei siekis sumažinti prieš kelis dešimtmečius Europai kėlusių tokių raketų grėsmę subyrėjo į šipulius.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© twitter

Savas vidutinio nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas sparčiai kuria Iranas, Pakistanas, Indija, Ukraina, o artimojo nuotolio raketos pastaraisiais metais intensyviai naudotos kariniuose konfliktuose Jemene, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© Wikimedia Commons

Tūkstančiai tokių Kinijos raketų, kurių nuotolis siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkst. km gali būti nutaikytos į JAV sąjungininkus – Pietų Korėją, Taivaną, Japoniją ir naikinti įvairiausius taikinius – viena raketa gali gabenti nuo pusės tonos iki tonos konvencinių sprogmenų arba branduolinę galvutę. Dešimtys rusiškųjų raketų gali būti nutaikytos į taikinius Europoje – atsakyti tuo pačiu JAV kol kas neturėjo nei techninių, nei teisinių galimybių, mat amerikiečius varžė susitarimai su rusais.

Neatsitiktinai šiemet vasarį JAV pasinaudojo Rusijos įvykdytais pažeidimais pagal 1987 m. pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) kaip pretekstu pasitraukti iš šios sutarties ne tik todėl, kad įsipareigojimų nesilaiko Maskva, bet ir dėl Kinijos bei kitų šalių vystomų vidutinio nuotolio raketų.

Pagal INF sutartį draudžiamas iš sausumos paleidžiamų balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis siekia nuo 500 km iki 5 tūkst. km kūrimas, bandymai ir dislokavimai – Vašingtono teigimu, rusai visus šiuos punktus pažeidė. Maskvai purtantis kaltinimų ruošiamas ir formalus teisinis procesas – Vladimiras Putinas jau pateikė dokumentą Valstybės Dūmai, pagal kurį Rusija oficialiai pasitrauktų iš INF sutarties.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© Youtube

JAV savo ruožtu taip pat pasiuntė signalų, kad iki šiol galiojusi INF neatitinka realybės – sutarties įsipareigojo laikytis JAV, Sovietų sąjunga ir jų teisių perėmėjos – Rusija, Kazachstanas, Baltarusija ir Ukraina. JAV Rusijai davė laiko iki rugpjūčio 2-osios įrodyti, kad įsipareigojimų laikomasi, bet tuo pat metu tikimybė, jog sutartis bus išgelbėta artima nuliui.

Tad tikėtina, kad artimiausiu metu JAV ir Rusija turėtų pademonstruoti daugiau priešingų žingsnių – bandys rodyti savo „analogų pasaulyje neturinčią“ karinę galią, kuri praėjusio amžiaus 9-jame dešimtmetyje didino atsitiktinio karinio susidūrimo riziką.

Kelio atgal jau nėra?

Pavojingomis Šaltojo karo atgyvenomis kurį laiką laikytos vidutinio nuotolio raketos per pastaruosius metus jau tapo ne tik JAV, bet ir jų sąjungininkių galvos skausmu. Pirmiausiai dėl Rusijos, kurią kelis kartus neoficialiai ir oficialiai įspėjęs Vašingtonas vasarį oficialiai apkaltino 1987 m. pasirašytos Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties pažeidimu. Rusija kaltinama sukūrusi, išbandžiusi ir dislokavusi iš sausumos paleidžiamą sparnuotąją raketą 9M729.

Tai, kad Vašingtonas nenusiteikęs laukti formalaus ultimatumo išsekimo laiko rodo keli veiksniais. Pirmiausiai JAV biudžeto eilutės, skirtos naujų raketų kūrimui bei jau atlikti bandymai. Kaip tik gegužės pabaigoje JAV jau išbandytos pirmosios iš naujos kartos raketų.

JAV karinės pramonės milžinė „Raytheon“ paskelbė apie „DeepStrike“ raketos bandymą. Skirta pakeisti taktinę raketą ATCMS, kurios skrydžio nuotolis – vos 300 km, „DeepStrike“ yra naujos kartos balistinė raketa, sukurta per itin trumpą laiką. Jos spėjamas skrydžio nuotolis – nuo 60 iki 499 km gali pasirodyti įtartinas. Mat maksimalus šūvio nuotolis vos vienu kilometru nesiekia INF sutartyje numatyto 500 km – formaliai JAV dar laikosi INF įsipareigojimų.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© csba nuotr

Spėjama, kad tikrasis skrydžio nuotolis gali siekti ir 700 km, tačiau šūviai tokiu atstumu raketa dar nebuvo išbandyta. Tačiau spartus kūrimo ir bandymų procesas neturėtų užtrukti – šią raketą į JAV ginkluotę tikimasi priimti jau 2023 metais.

„Kad ir kuri šalis būtų kalta dėl nesėkmės bandant išspręsti įsipareigojimų laikymosi klausimą, reikalas yra ypač skubus: abi šalys – JAV ir Rusija turėtų sugalvoti, kaip išsaugoti draudimą toliau kurti INF sutartyje numatytas galimybes turinčias raketas.

Šis draudimas yra esminis Europos saugumui ir stabilumo išlaikymui tarp valstybių, kurios bendrai valdo 90 proc. pasaulio branduolinio arsenalo“, – įspėjo Ginklų kontrolės asociacijos narys, buvęs JAV diplomatas Gregas Thielmannas. Tačiau net ir jis pripažino, kad jau be išbandytų ir INF sutartį pažeidusių Rusijos sparnuotųjų raketų 9M729, o taip pat ir minėtos amerikietiškos „Deep Strike“ raketos, abi šalys nė nemėgina slėpti ir atvirai kalba apie naujas raketas: Rusija paskelbė apie planus modifikuoti laivyno ir oro pajėgų pastaraisiais metais plačiai naudotą raketą „Kalibr“.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© IISS

Ši sparnuotoji raketa ar jos skirtingos modifikacijos gali nuskrieti nuo pusantro iki 5 tūkst. km. Jei toks pat šūvio nuotolis būtų įmanomas ir iš sausumos paleidžiamai „Kalibr“ versijai, mobilūs Rusijos raketiniai daliniai galėtų itin mobiliomis, greitai šūviui parengiamomis „Kalibr“ apšaudyti visas JAV bazes Europoje, Artimuosiuose rytuose ir Ramiajame vandenyne. Iki šiol tai padaryti galėjo tik Rusijos strateginės pajėgos, kurių dydį bei veiklą riboja 2010 m. START sutartis su JAV.

Amerikiečių atsakas – jau šiemet

Vis dėlto amerikiečiai, regis, nelinkę nusileisti. Per artimiausius metus bus išbandytos dar dvi naujos, taip stengiantis sumažinti tariamą pranašumą, kurį įgijo Rusija, Kinija ir galbūt netgi Šiaurės Korėja, kuri po nesėkmingų derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu gegužę išbandė balistines raketas, ypač primenančias rusiškąją „Iskander“ arba jos modifikaciją.

Šiaurės Korėja atliko ilgojo nuotolio puolimo pratybas
Šiaurės Korėja atliko ilgojo nuotolio puolimo pratybas
© Reuters / Scanpix

Žiniasklaida šią raketą jau netgi pakrikštijo „Kimskander“ – „Iskander“ ir Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno garbei. Ši balistinė raketa, kaip ir „Iskander“ gali skrieti ne tik balistine trajektorija, bet ir manevruoti, kaip sparnuotoji, o tai ją daro dar pavojingesne, mat tokią raketą sunkiau numušti.

Todėl JAV jau skirtos lėšos kitų metų biudžete sukurti dviejų rūšių naujas sparnuotąsias ir balistines raketas. Pirmoji būtų legendinės „Tomahawk“ naujoji versija.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© csba nuotr

Maskva jau senokai purkštavo, kad JAV priešraketinės gynybos skydo elementai, pirmiausiai vertikalus raketų paleidimo įrenginys Mk41 ir taip yra pritaikyti „Tomahawk“ paleidimui. JAV tokią informaciją neigė, tikindamos, kad iš sausumos paleidžiamos „Tomahawk“, kurių skrydžio nuotolis – apie 2,5 tūkst. km buvo sunaikintos būtent pagal INF sutartį.

Šaltojo karo laikais Vakarų Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje dislokuotos sparnuotosios raketos, kaip ir balistinės „Pershing II“ kėlė siaubą ir baimę sovietų vadovybei, mat galėjo nepastebimai smogti pačiai Maskvai.

Tiesa, kol kas reikalavimai naujajai iš sausumos paleidžiamai „Tomahawk“ versijai yra 1 tūkst. km skrydžio nuotolis ir dar nežinoma, ar ji išties gali būti paleidžiama iš amerikiečių priešraketinės gynybos bazių – viena jų jau veikia Rumunijoje, o kita turėtų pradėti kitais metais Lenkijoje. Tačiau naujoji „Tomahawk“ jau būtų parengta dislokavimui per artimiausius 18 mėnesių.

Raketų karštinė susuko galvas: kelio atgal nemato nei JAV, nei Rusija
© csba nuotr

Kita vertus šių metų lapkritį, kai jau bus oficialiai nutrūkusi INF sutartis, JAV ketina išbandyti naują balistinę raketą, kurios šūvio nuotolis sieks iki 3 tūkst. ar net 4 tūkst. km. Šios raketos kūrimas ir dislokavimas gali užtrukti dar penkerius metus, o 2024-siais jai jau prašoma per 900 mln dolerių.

Dar vienai siūlomai raketai, kurios šūvio nuotolis nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. km būtų galima skirti 820 mln. dolerių. Biudžeto ir strateginių vertinimų centro (JAV) analitikai savo naujausioje ataskaitoje tokiai raketai jau netgi skyrė pavadinimą „Pershing III“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(82 žmonės įvertino)
3.9146

Top naujienos

Saldi pirmoji pergalė: „Žalgiris“ privertė pasiduoti „Real“ ekipą (268)

„Žalgirio“ berniukai tampa vyrais: prisimenant Šarūno Jasikevičiaus frazę prieš savaitę...

„Barakudų“ sostinėje darbuojasi ir lietuvės: suvilioti turtuolį darosi vis sunkiau (273)

Jeigu vieniša mergina, ar kelios merginos prie baro geria tik vandenį ir nieko daugiau – iš karto...

„Sodra" įspėja, už kokį elgesį išmokų už ligą galite negauti ir dar teks grąžinti (54)

Pastaruoju metu visuomenėje pasklido gandas: jei susirgsite ir išsiimsite nedarbingumo pažymą, „...

Prieš savaitgalį – geros žinios: ruduo dar lepins šiluma (3)

Penktadienio dieną virš Lietuvos pamažu stiprės aukštesnio slėgio laukas. Pirmoje dienos...

Šaro planą gyręs Grigonis: su tokiu treneriu – visada didelės galimybės (7)

Pirmosios pergalės Eurolygoje paieškas Kauno „Žalgiris“ (1/2) baigė ketvirtadienį ir tą...

Brandžiu žaidimu pasidžiaugęs Jasikevičius: įveikėme ne bet ką – didesnio stimulo būti negali (19)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai pergalių sąskaitą 2019-2020 m. Eurolygoje atidarė efektingai....

Turkija stabdo karinius veiksmus Sirijoje (187)

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as ketvirtadienį pranešė, kad Turkija ir JAV pasiekė susitarimą...

„Žalgirio“ lyderį išskyręs „Real“ vairininkas – apie gautą pamoką ir degančias Šaro auklėtinių akis (11)

Tituluota ir puikiai sezoną pradėjusi Madrido „Real“ ekipa Kaune buvo priversta nuryti karčią...

Daug nervų kainavęs „Brexit“ – finišo tiesiojoje: pagrindinės susitarimo sąlygos ir kompromisai (37)

„Sąžininga ir pagrįsta“ – taip Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas ir...

Antro balsavimo atveju Pranckietis žada kreiptis į teismą: tai yra neteisėtas veiksmas, bet jie jį daro (266)

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis žada kreiptis į Konstitucinį teismą, jeigu valdantieji...