Tokius šiurpą keliančius vaizdus galima išvysti "YouTube" kanale plintančiame vaizdo įraše, vadinamojoje suvaidintoje dokumentikoje.

Įraše, kuris imituoja įprastą BBC programą nutraukiančias svarbias žinias, laidos vedėją vaidinantis aktorius skelbia vieną už kitą baisesnes žinias: Rusijos žvalgybinis lėktuvas pažeidė Latvijos, NATO narės, oro erdvę ir yra numušamas. Į tai Rusija atsako priešlaivinių raketų ataka prieš JAV karo laivus, vienas jų nuskandinamas.

Tariama BBC laida apie Trečiąjį pasaulinį karą

Susirūpinęs vedėjas kalbina korespondentus Briuselyje, kur susirinkę NATO valstybių ambasadoriai sprendžia dėl atsakomųjų priemonių: 50 tūkst. karių dislokavimo Baltijos šalyse ir dar kelių šimtų tūkstančių rezervistų aktyvavimo.

Beveik valandos trukmės įraše vaizduojama nevaldoma konflikto eskalacija – į kovą įsitraukia daugiau Aljanso valstybių, pirmiausiai Jungtinė Karalystė, kurios lėktuvai atakuoja rusų karo laivus.

Į Latviją ir Estiją pajuda pasienyje iš anksto sutelktos ir nesenai milžiniškose pratybose dalyvavusios Rusijos sausumos pajėgos, kurias bando sustabdyti 15 tūkst. NATO karių. Lietuvoje esančią Zoknių karinę bazę, kur veikia sustiprinta NATO oro policijos misija, bombarduoja Rusijos aviacija. Civilių nuostoliai vien Baltijos šalyse jau siekia 6 tūkts. žuvusiųjų.

Tariama BBC laida apie Trečiąjį pasaulinį karą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gina veiksmus, sakydamas, kad Rusija buvo išprovokuota Vakarų ir kad „atėjo laikas ginti legitimius politinius bei kultūrinius interesus buvusiose Sovietų sąjungos valstybėse“.

Aljanso šalių vadovai perspėja, kad būtina suvaldyti krizę, tačiau tuo pat metu jie evakuojami iš sostinių į saugias slaptas vadavietes, o NATO šalių karinės pajėgos mobilizuojamos visame pasaulyje, civilinės aviacijos lėktuvai nacionalizuojami, daugelyje šalių skelbiama nepaprastoji padėtis, suteikiant daugiau teisių vietos valdžiai bei kariškiams.

BBC „vedėjas“ kalbina ekspertą – tariamą britų atsargos generolą, buvusį Jungtinės Karalystės pajėgų vadą Normaną Fairchildą, kuris aiškina, kad krizę galima buvo išpranašauti, nes „jau buvo aiški Rusijos ir NATO priešprieša dėl Aljanso veiksmų“. Ekspertas leidžia suprasti, kad būtent NATO kalta.

„NATO perkėlė pajėgumus į pasienį su Rusija – į istorines Rusijos teritorijas, tad tai vyko jau kurį laiką – konfliktai Ukrainoje ir Sirijoje prisidėjo prie naujo konflikto“, – aiškina „ekspertas“. Jis iš pradžių neigia, kad Rusija iš anksto planavo tokius veiksmus, bet tuomet pripažįsta, kad Maskva naudoja apgaulę ir maskuoja savo tikruosius kėslus.

Galiausiai Rusija, kuriai paramą išreiškia tik Šiaurės Korėja, Baltijos jūroje prieš NATO laivus panaudoja taktinį branduolinį ginklą, o „ekspertas“ N. Fairchildas pripažįsta, kad Aljansas privalės atsakyti analogišku smūgiu.

Tuo pat metu Rusijos sausumos bei specialiosios pajėgos pajuda ir prieš Suomiją, Ukrainą, Moldovą bei Rumuniją, o taip pat iš Baltarusijos pusės puola Lenkiją, desantininkai užima Gdanską.

Branduoliniai užtaisai detonuoja virš JAV, Jungtinės Karalystės ankstyvojo perspėjimo sistemų visame pasaulyje. NATO branduoliniam atsakui pasirenka puolančias Rusijos pajėgas rytinėje Lenkijoje bei 100 kilotonų galios branduoliniu užtaisu – mažiausiai šešis kartus galingesniu už Hirošimos bombą, sunaikina Kaliningradą.

Tuo tarpu Rusija atsako branduoliniu smūgiu prieš Varšuvą, Briuselį bei taikinius Vokietijoje. BBC laidos „vedėjas“ dar bando informuoti apie tolimesnius veiksmus, tačiau tuo metu įsijungia automatinė žinutė apie branduolinę ataką prieš svarbiausius Jungtinės Karalystės miestus.

Automatinėje žinutėje pateikiamos rekomendacijos, ką daryti, norint apsisaugoti nuo branduolinio smūgio, tačiau jam pasiruošti gyventojai turi vos kelias minutes. Įrašas nutrūksta.

Perspėjimas dėl karo ar manipuliacija?

Visas šis įrašas parengtas siekiant suteikti tam tikro autentiškumo – tariamas laidos vedėjas elgiasi lyg solidus žurnalistas, už kurio nugaros – BBC studija Londone. Reportažų metu taip pat skamba daug kam gerai pažįstama BBC foninė muzika.

Be to, rodomi autentiški vaizdai iš tikrų NATO susitikimų Briuselyje bei realybėje nufilmuoti Rusijos karo laivų raketų paleidimai prieš taikinius Sirijoje, Rusijos invazija Kryme 2014 metais ir net branduolinio užtaiso sprogimas jūroje iš Šaltojo karo laikų.

Automatiniu būdu sugeneruota BBC branduolinio pavojaus žinutė, transliuojama, likus kelioms minutėms iki smūgio

Vis dėlto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pastebėjo, kad ši tariama dramatiška dokumentika toli gražu neprimena profesionalios BBC laidos, kokią siekiama vaizduoti.

„Šiek tiek mėgėjiškas įrašas. Nesakau, kad čia koks Kremliaus projektas, gali būti koks nors socialinis eksperimentas, bet jei būčiau specialiųjų tarnybų analitikas, man būtų labai įdomu pažiūrėti, kokį poveikį šis video sukėlė“, – analizavo N. Maliukevičius.

Jis pastebėjo, kad įrašo autoriumi prisistatantis Benas Markingas per pastaruosius pusę metų yra sukūręs dar kelis panašius BBC pranešimus imituojančius įrašus. Pirmasis įrašas apie tai, kaip pasaulis nusirita iki Trečiojo pasaulinio karo, tačiau ne dėl Baltijos šalių, o dėl NATO ir Rusijos konflikto, kuris iš pradžių kyla Turkijoje.

Pastaroji šalis pernai išties numušė Rusijos lėktuvą netoli sienos su Sirija, o tai paskatino kalbas apie galimą NATO šalies ir Rusijos karinį konfliktą. Bet per metus smarkiai atvėsti spėję abiejų valstybių santykiai dabar vėl sužydėjo. Naujausiose serijoje konflikto židinio vieta vadinamos Baltijos šalys, tuo tarpu Turkija lyg tyčia nesikiša į konfliktą, nors yra Aljanso narė.

Be to, anot N. Maliukevičiaus, itin keista tai, kad įrašo autorius „Benas Markingas“ yra tarsi neegzistuojanti asmenybė – apie jį nieko negalima sužinoti internete. Vienintele išimtimi galima vadinti britų bulvarinio leidinio „The Daily Mail“ straipsnį, kuriame neva cituojamas B. Markingas.

Straipsnyje aprašoma vieno vyro iš Škotijos reakcija, išvydus B. Markingo sukurto video fragmentą – dukters apgautas vyras mano, kad vaizdo įrašas, kuriame BBC praneša apie branduolinę ataką prieš Jungtinę Karalystę yra tikras ir supanikuoja ir ragina šeimą skubiai krautis daiktus ir vykti iš miesto. Sužinojęs esą apgautas vyras supyksta.

„Mano pagrindinis tikslas yra priversti žmones susimąstyti ir padėti suprasti, koks trapus yra pasaulis ir kaip greitai viskas gali pasikeisti. Daugelis, kurie užaugo praėjusio amžiaus 8-9 dešimtmečiais, supranta tą baigę, kurią atnešė Šaltasis karas, ypač tie, kurie matė filmus „Diena po“ („The Day After“) ir „Gijos“ („Threads“)“, – cituojamas B. Markingas.

Filmų "Diena po" ir "Gijos" plakatai

Išties jo sukurto įrašo stilius bei forma itin primena primena minėtus vaidybinius filmus, kurie sukurti Šaltojo karo įkarštyje. Reali įtampa tarp Rytų ir Vakarų ypač paaštrėjo 1983 metais, NATO pratybų „Able Archer“ metu, kai itin slaptas Aljanso pratybas Maskva kurį laiką vertino, kaip pasirengimą tikram branduoliniam konfliktui ir netgi ruošėsi pirmoji suduoti smūgį NATO.

Minėtuose filmuose taip pat vaizduojamas NATO ir tuometinės Sovietų sąjungos konfliktas, kuris prasideda paprastiems žmonėms, regis, neįdomiais ir nereikšmingais incidentais, o baigiasi termobranduoliniu karu.

Šiuose Vakarų visuomenes 1983 ir 1984 metais sukrėtusiuose filmuose vaizduojama ne tik pati konflikto eskalacija, bet ir niūrus pasaulis po branduolinio karo. Tuometines ginklavimosi varžybas Vakarų visuomenėse smarkiai kritikavo įvairios organizacijos ir judėjimai už taiką, kurias, kaip vėliau paaiškėjo, rėmė Sovietų sąjunga.

„Tame, kas dabar vyksta Baltijos šalyse – kai NATO dislokuoja karius bei raketų sistemas prie Rusijos sienų, aš matau tų laikų atgarsius. Filme parodytas scenarijus gali būti realesnis, nei manome“, – perspėjo B. Markingas. Pastaroji citata, anot N. Maliukevičiaus, turėtų kelti įtarimą.

Nerijus Maliukevičius

„Tai yra esminis momentas – bauginimas karu, kuriant tam tikrą baimės atmosferą, kuri priverstų visuomenes Vakarusoe kvestionuoti NATO sprendimus. Šiaip man visa tai panašu į eksperimentinį modeliavimą, kuris primena panikos, gandų grandinių tyrimus“, – įrašo autoriaus motyvus svarstė N. Maliukevičius.

Jis priminė 2009 metų incidentą Rusijoje, kai šalyje ėmė sklisti SMS žinutės apie tariamą incidentą branduolinėje elektrinėje. Kurį laiką Rusijoje buvo kilusi nemenka panika.

„Galima sakyti, kad autorius eksperimentuoja savarankiškai, tik neaišku kuo remdamasis, jis atlieka pseudomokslinį eksperimentą. Kita vertus, tas pats Benas Markingas tarsi neegzistuoja, tai kyla pagrįstų klausimų, kas tai iš tikrųjų daro ir kodėl.

Gandų grandinių tyrimai įdomūs tiems, kas atlieka įtakos operacijas. Jomis, kaip analizės objektais galima pasinaudoti vykdant konkrečius veiksmus, pavyzdžiui, sukuriant panikos bangą šalyje, siekiant nukreipti dėmesį – galima sakyti, kad hibridinio karo veiksmai“, – perspėjo N. Maliukevičius.

Jis pripažino, kad toks formatas nėra naujas. Dar 1938 metais JAV tikrą panikos bangą sukėlė tuomet radijo laidą apie žemę užplūdusius ateivius paskelbęs Holivudo aktorius Orsonas Welles. Daugelis žmonių išties pamanė, kad prasidėjo pasaulių karas ir įsiveržė marsiečiai. Ir nors tai tebuvo socialinis-meninis eksperimentas, šį kartą XXI amžiuje tikslai gali būti visai kiti.

Orson Welles

„Tai gali būti eksperimentas vardan eksperimento, siekiant pamatyti reakcijas, kaip kyla panikos bangos, kaip jas modeliuoti. Kitą tikslą galbūt paminėjo pats autorius – siekiama parodyti, kokią grėsmę kelia NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos šalyse“, – sakė N. Maliukevičius.

Jo nuomone, net pripažįstant, jog šiuo metu tvyranti įtampa tarp Rusijos ir NATO nėra sveika, tokių B. Markingo perspėjimų video pozityviais vadinti nevertėtų. Juo labiau, kai manipuliuojama branduolinės grėsmės tema.

„Panikos laukui tai yra idealu – radiacija nematoma, nejaučiama, gali pranešti apie incidentą ir žmonės paniškai bijos to, ko negali pamatyti. Be to, tai kartu ir klasikinis atvejis, kai Mikė melagėlis šaukia „vilkas“. O kai realiai reali grėsmė pasitvirtinama – tuo nepatikima, o tai jau naudinga Kremliaus hibridinei strategijai“, – perspėjo analitikas.