aA
Po to, kai JAV Kongrese sutarta dėl rekordinio, beveik 700 mlrd. dolerių gynybos biudžeto, suskubta džiūgauti, kad 2018 m. vien Rusijos atgrasymui Amerika išleis 4,8 mlrd. dolerių, iš kurių 100 mln. teks Baltijos šalims. Tiesa, nors tai tebuvo pirmas iš kelių politinių mūšių dėl milžiniškų sumų, paradoksalu, kad Lietuva atsidūrė tiesiog pavydėtinoje padėtyje.
© I. Budzeikaitės nuotr.

Po to, kai abiejų Kongreso rūmų – Atstovų ir Senato ginkluotųjų pajėgų komitetai pritarė Nacionalinės gynybos įgaliojimo įstatymui (National Defense Authorization Act, NDAA), kuris numato finansavimo eilutes visiems JAV karinių pajėgų projektams, atrodė, liko formalumai.

Gynybos biudžetas vėl auga

Pagrindinis arba kitaip bazinis Pentagono biudžetas turėtų viršyti ne tik Baracko Obamos administracijos laikais mažėjusį ir kasmet varžomą, bet netgi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą ribą ir sudaryti 624 mlrd. dolerių. Dar 65,8 mlrd. dolerių skirta „operacijų biudžetui“ (overseas contingency operations, dar kitaip vadinamo OCO).

Žinoma, vien ši operacijoms skirta 65,8 mlrd. dolerių suma atrodo įspūdingai: juk tai daugiau, nei oficialiai gynybai išleidžia 7 iš 10 daugiausiai savo karinėms pajėgoms lėšas skiriančių valstybių.
Palyginimui, Lietuva gynybai kitais metais skirs 873 mln. eurų.

Kita vertus, OCO yra savotiška „šventa karvė“. Ši 2001 metais įkurta atskira eilutė leidžia Pentagonui panaudoti skirtus pinigus nepriklausomai nuo krizių, pavyzdžiui, kai Kongresui nepavyksta susitarti dėl biudžeto ir jis žlunga.

Žinoma, didžioji (45,9 mlrd. arba iki 70 proc.) šio biudžeto dalis keliaus JAV karinių pajėgų operacijoms Afganistane ir Sirijoje bei Irake (13 mlrd. dolerių). Tačiau Lietuvai svarbiausia mažesnioji – 4,8 mlrd. dolerių suma, kuri bus skirta Europos Atgrasymo Iniciatyvai (EAI).

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims
© DELFI / Domantas Pipas

„Pastebėjote, kaip mes pakeitėme pavadinimą. Taip, iš pradžių tai buvo vadinama Europos nuraminimo iniciatyva, dabar kalbame apie atgrasymą“, – regis, nereikšmingą lingvistinį, tačiau karine prasme didelį skirtumą Vašingtone DELFI pažymėjo buvęs JAV Gynybos departamento gynybos sekretoriaus patarėjo pavaduotojas Europos ir NATO politikai Jimas Townsendas.

Pinigai – ne nuraminti, o atgrasyti

Priminęs, kad ši po Rusijos invazijos į Krymą 2014 metais prasidėjusi iniciatyva iš pradžių numatė vos 1 mlrd. dolerių papildomam JAV pajėgų dislokavimui Europoje, o dabar išaugo kone penkis kartus, analitiniame Naujojo Amerikos saugumo centre (CNAS) dirbantis J. Townsendas pažymėjo, kad panašių sumų galima būtų tikėtis ir artimiausius penkerius metus.

Didžioji 4,8 mlrd. dolerių dalis (81 proc.) nukeliaus JAV pajėgumų stiprinimui Europoje. Pavyzdžiui, 1,7 mlrd. skirta personalo skaičiaus didinimui, o dar 2,2 mlrd. – iš anksto dislokuojamos įrangos, amunicijos ir kitų atsargų papildymui.

Pastarieji du veiksniai yra ypač svarbūs, nors retai suvokiami viešumoje. Visuomenė ir politikai JAV karinių pajėgų matomumą dažniausia pastebi ir matuoja tuo, kiek tankų, lėktuvų ar kitos įspūdingos įrangos dislokuojama regione.

Būtent todėl neretai pasigirstančias kalbas apie, pavyzdžiui, Baltijos šalių norą užsitikrinti nuolatinį JAV karių buvimą kartais tenka atvėsinti sausais ir šaltais paskaičiavimais: iš kur visame pasaulyje interesų turinčios JAV paims karių, technikos, kas, kur ir už kiek visa tai turės prižiūrėti, aprūpinti?
Tokie logistiniai skaičiavimai yra pagrįsti elementaria karine logika.

„Paklauskite buvusios Teksaso valstijos senatorės, kodėl ji nenorėtų naujos JAV karių bazės Europoje“, – šyptelėjo J. Townsendas, paaiškinęs glaudų ir subtilų JAV išrinktų Kongreso narių
ryšį su amerikiečių karinių pajėgų dislokavimais.

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims
© Reuters/Scanpix

Juk kiekviena JAV karinių pajėgų bazė yra ne šiaip milžiniškas infrastruktūrinis projektas, bet ir pajamų šaltinis. Darbo vietas paslaugų ir kituose sektoriuose sukuriančios JAV bazės yra patrauklus kąsnis bet kurios šalies ekonomikai, o pirmiausiai – JAV. Joks senatorius nepasisakys už karinės bazės steigimą užsienyje, jei tai bus vykdoma jo valstijoje jau dislokuotų karių iškeldinimo sąskaita.

Be to, bazėse juk gyvena ne tik kariai, kurie, pavyzdžiui, tarnybos Baltijos šalyse metu nesulaukia didesnių finansinių ar karjeros paskatų, dar turi ir išlaikyti šeimas.

Galiausiai, užsienio šalyse dislokuotus amerikiečius jų karinės pajėgos turi iš anksto aprūpinti dideliu skaičiumi reikiamos įrangos, amunicijos, atsarginių dalių ir užtikrinti sklandų logistinių linijų darbą. Tai yra milžiniškas iššūkis, kuriam reikia žmogiškųjų išteklių ir, žinoma, lėšų.

Tad visai neturėtų stebinti, jog liūto dalis iš EAI biudžeto bus skirta būtent amerikiečių pajėgų išlaikymui. Vis dėlto minėti išlaikymo veiksniai svarbūs ir tuomet, kai kalbama apie EAI eilutėse numatytas konkrečias sumas.

Vienoje eilutėje numatyta suma turėtų atkreipti ypatingą dėmesį, mat ten rašoma, kad „Kongresas autorizuoja 100 mln. dolerių iš EAI remti vieną jungtinę Baltijos šalių programą, skirtą stiprinti atsparumą ir stiprinti pajėgumus atgrasant Rusiją“.

Iki šiol niekur viešai nebuvo skelbta, kas slypi po šia biurokratine formuluote. Bet ji yra labai svarbi, mat į 100 mln. dolerių galima žvelgti dvejopai.

Lietuvos draugo iškovoti pinigai

Viena vertus, tai išties nemenka suma. Prisiminus 2013 metų Lietuvos asignavimus Krašto apsaugai, tai sudarytų trečdalį Lietuvos gynybos biudžeto.

Kita vertus, reikia nepamiršti, jog 100 mln. dolerių lygiomis dalimis bus skirta visoms trims Baltijos šalims, kurios gaus po kiek daugiau, nei 33 mln. dolerių. O tokia suma savaime augančių Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos biudžetų kontekste gali pasirodyti menka.

Tačiau svarbiausia yra tai, kam bus panaudoti šie pinigai. Jei, pavyzdžiui, Lietuva pagal numatytą biudžetą jau yra suplanavusi įsigijimus ir paskirsčiusi didžiąją dalį asignavimų keleriems metams į priekį, tai rasti papildomus 33 mln. dolerių būtų sudėtinga. Tad amerikiečių pinigai tarsi „iš dangaus“ gali būti itin naudingi.

Tiesa, būtina pridurti, kad iš tikrųjų minėtieji 100 mln. dolerių Baltijos šalims nėra tiesiog Pentagono kalėdinė dovanėlė iš giedro dangaus. DELFI šaltinių duomenimis, šios atskiros eilutės Kongrese išsireikalavo Lietuvą bei kitas Baltijos šalis ne vienerius metus aktyviai remiantis JAV senatorius Johnas McCainas ir jo komanda. Buvusio kandidato į JAV prezidentus ir, žinoma, Baltijos šalių diplomatų bei kariškių pastangomis kiek mažesnės sumos iš EAI buvo panaudotos ir pernai.

John McCain
John McCain
© DELFI / Domantas Pipas

Kitais metais, jei tik Kongreso asignavimų komitetai gruodį patvirtins, o prezidentas vėliau pasirašys gynybos biudžeto finansavimą, J. McCaino „išmušti“ pinigai teks „jungtiniam Baltijos šalių projektui“.

Teks pildyti atsargas

DELFI pasidomėjus, kas tai per projektas, šaltiniai Vilniuje ir Vašingtone pripažino, kad kol kas bendro sutarimo nėra, tačiau idėjų netrūksta ir prioritetinės sritys jau įvardytos.

„Pirmiausiai galima kalbėti apie amunicijos sandėlių papildymą. Ir čia kalbu ne apie lengvųjų šaulių ginklus“, – pabrėžė DELFI šaltinis Vašingtone, sutikęs kalbėti anonimiškai, mat galutinio patvirtinimo dėl gynybos biudžeto ir EAI dar nėra. Tiesa, kad šaudmenų atsargų papildymas yra vienas svarbiausių Lietuvos kariuomenės prioritetų, spaudos konferencijoje patvirtino ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas.

Kaip ir amerikiečių pajėgų Europoje, taip ir Baltijos šalių atveju, plačiajai visuomenei dažniausiai prieš akis matoma tik įspūdingai, grėsmingai atrodanti karinės technikos ir ginkluotės pusė. Tačiau technika nejudės, o ginklai nešaudys ne tik be žmonių, bet ir be būtinųjų atsargų.

Galimas amunicijos, ypač skirtos sunkiajai ginkluotei, trūkumas arba pažeidžiamumas karo atveju – ne vien Baltijos šalių problema. Šiuolaikinių konfliktų patirtis rodo, kad įvairiausia ginkluotė – ar tai būtų prieštankinės, ar priešlėktuvinės raketos, išmaniosios bombos, ar paprastos minos mūšių metu eikvojamos, pažeidžiamos arba prarandamos per stebėtinai trumpą laiką.

Tuo, pavyzdžiui, įsitikino ir NATO pajėgos 2011 metais Libijos kampanijos metu, kai sąjungininkai turėjo prašyti JAV pagalbos, mat net tokioms šalims, kaip Prancūzija baigėsi išmaniųjų bombų atsargos. Tad gali turėti naujausią, pažangiausią ginkluotės sistemą pasaulyje, tačiau jei neturėsi kuo jos užtaisyti, tai tebus niekam tikęs geležies gabalas.

Šaltinių duomenimis, Lietuvos atveju svarstoma investuoti arba į vieną didelį arba kelis mažesnius projektus. Pavyzdžiui, svarstomas papildomų prieštankinių raketų „Javelin“ įsigijimas.

Pentagono Kalėdų dovanos Baltijos šalims
© Lietuvos kariuomenės/ Gr. A. Čemerkos nuotr.

Lietuva dar 2002 metais buvo viena pirmųjų Europos valstybių, įsigijusių šių moderniausių prieštankinių raketų. Dažnai pamirštama, kad pirmoji keliasdešimt paleidimo įrenginių ir raketų partija įsigyta būtent už JAV pinigus iš Užsienio karinių programų finansavimo programos.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuva papildė „Javelin“ atsargas dar 220 raketomis ir 74 valdymo-paleidimo įrenginiais. Tačiau dalis raketų iššaudytos pratybų metu, o turėti papildomas kelių šimtų raketų atsargas gali sukurti atgrasymo pajėgumą, kurį pagarbiai turėtų vertinti bet kuri agresyvių kėslų prieš Lietuvą turinti valstybė.

Kita vertus, naujausias Lietuvos pirkinys – už 110 mln. eurų įsigytos vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos NASAMS taip pat gali tapti prioritetine atsargų papildymo krepšelio dalimi. Mat NASAMS naudoja JAV raketas AMRAAM. Net jei besimokydami valdyti sistemas NASAMS lietuvių kariai daugiausiai atliks tik mokomuosius-elektroninius šūvius, neišvengiamai teks išbandyti ir pačias raketas.

Schema: NASAMS
Schema: NASAMS
© DELFI

O viena jų kainuoja nepigiai – mažiausiai 300 tūkst. dolerių. Pavyzdžiui, NASAMS sukūrusi Norvegija iš JAV Kongreso neseniai sulaukė geros žinios – patvirtinta, kad amerikiečiai leido parduoti norvegams 60 naujausios C7 modifikacijos raketų AMRAAM už 170 milijonų dolerių. Bet koks potencialus priešininkas, žinantis, kad regione dislokuotos ne tik pačios sistemos, bet ir turi atsargines raketas, turėtų iš naujo įvertinti savo galimybes.

Tarp kitų galimų jungtinio Baltijos šalių įsigijimo projekto pirkinių gali atsidurti ir 155 mm sviediniai, ir minos ar šaudmenys granatsvaidžiams „Carl Gustaf“. Bet taip pat pinigus būtų galima panaudoti ir jungtiniam vidutinio nuotolio bepiločių orlaivių įsigijimo projektui.

Senatoriai gali tik pavydėti

DELFI šaltinių duomenimis, kol kas tokie svarstymai yra ankstyvoje fazėje, mat „nenorima dalintis dar nenušauto briedžio“. Kita vertus, nerimą gali sukelti pats faktas, kad Baltijos šalių siekis EAI biudžetą įtraukti į nuolatinį Pentagono biudžetą nebuvo įgyvendintas – 4,8 mlrd. dolerių „pakišti“ po OCA biudžetu.

O tai reiškia ne tik nepriklausomybę, bet ir papildomą atsakomybę: minėtus 100 mln. dolerių Lietuva ir kitos Baltijos šalys privalės išleisti labai greitai – vos per vienerius metus. Tad tokie ilgalaikiai projektai, kaip bepiločių orlaivių įsigijimas yra mažiau tikėtini, nei, pavyzdžiui, šaudmenų ar raketų įsigijimas, kuris gali būti įvykdytas labai greitai. Be to, viena sąlygų užkerta kelią galimiems korupcijos atvejams, mat įsigijimus galėtų patikrinti pinigus skyrusių JAV inspektoriai.

Kita vertus, pažymima, jog siekdami nuimti įtampą JAV senatoriai įtraukė dar vieną svarbią eilutę į NDAA dokumentą: įstatymu Pentagonas įpareigojamas pateikti ilgalaikę, t. y. penkerių metų EAI finansavimo perspektyvą.

Turint omeny, kad senatorių, ypač respublikonų spaudžiamas Pentagonas ir taip turės skirti papildomus milijardus esamų pajėgumų atstatymui, naujų pajėgumų kūrimui, dėl ko Kongrese dar bus laužomos ietys, ilgalaikis planas dėl EAI nuteikia ne šiaip optimistiškai.

Jamesas Mattisas ir Dalia Grybauskaitė
Jamesas Mattisas ir Dalia Grybauskaitė
© DELFI / Andrius Ufartas

Šaltinių duomenimis, JAV įsipareigojimai dėl Rusijos atgrasymo yra savotiškas lakmuso popierėlis arba bazinis sutarimo punktas, kuris neturėtų būti pajudinamas. Kitaip sakant, net jei D. Trumpas ir norėtų (o iš jo veiksmų tai kol kas netgi mažai tikėtina) mažinti finansinius ir karinius įsipareigojimus Baltijos šalims, Kongresas stebėtinai vieningai tiek kairėje, tiek dešinėje neketina nusileisti, šaltinio teigimu „nė per centą“.

Palyginimui, tokie atskirų valstijų senatoriams jautrūs klausimai, kaip JAV karinio personalo išplėtimas maždaug dešimčia tūkstančių naujų narių arba D. Trumpo kritikuotų naikintuvų F-35 programos finansavimas (papildomi 10.1 mlrd. dolerių 90-ies naikintuvų įsigijimui), dešimčių lengvos atakos lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, šarvuočių, laivų įsigijimai, tikėtina, sulauks nemažai diskusijų. Mat kiekvienas orlaivis, tankas ar laivas bei jų sudėtinės dalys yra gaminami atskirose valstijose, kur gamybos procesas sukuria perrinkimo siekiančių senatorių rūpimas darbo vietas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Demaskavo purvinas prabangių viešbučių paslaptis: tomis pačiomis kempinėmis šveičia ir puodelius, ir tualetus vaizdo įrašas (3)

„Hilton“, „ Marriott “ ir keletas kitų prabangių Kinijos viešbučių tinklų atsiprašė...

Petrauskienė: mokytojai sako, kad atlyginimai – ne pagrindinė streiko priežastis (114)

Net ir įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą maždaug penktadalio mokytojų atlyginimai mažėjo,...

Vyras įsigytą mašiną iš salono vadina „kate maiše“, pardavėjai ginasi parašais ant sutarčių (198)

Arūnas iš Klaipėdos įsigytą „Ford Grand C-Max “ vadina „kate maiše“, nors automobilį...

Masinės avarijos kelyje Vilnius-Kaunas: susidūrė apie 10 automobilių, yra sužeistų žmonių formuojasi spūstys

Bendrasis pagalbos centras informavo, kad Kauno r., kelyje Vilnius–Kaunas 92k m, susidūrė penki...

Keistoji Lietuvos darbo statistika: augant darbo vietoms, daugėja ir bedarbių (2)

Nedarbo lygis lapkričio pradžioje Lietuvoje siekė 7,9 proc. Per spalio mėnesį jis sumažėjo 0,4...

Šokiruojantis moksleivių muštynių stadione vaizdo įrašas: kas ir kodėl buvo nutylėta (322)

Keliasdešimt moksleivių su mobiliaisiais telefonais, filmuojantys dviejų bendraamžių muštynes...

Legendinis Arlauckas prisiminė nuotykius su Sabu ir Kurtinaičiu: istorijų „stiprumas“ gali priblokšti (35)

Žodžio kišenėje neieškanti Eurolygos legenda Joe Arlauckas davė išskirtinį ir Ispanijoje...

Nusprendę perplanuoti savo būstą, būkite atidūs: neapgalvoti nuostoliai gali siekti ir penkiaženkles sumas

Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis būstą – patogiai išdėstytos erdvės. Jei naujos...

Akis į akį susidūrė su Rusijos FSB: pasakė, kad turiu du variantus (141)

Leidinys „The Insider“ ir „ Bellingcat “ tyrėjų grupė paviešino tyrimą, kuriuo...

Prieš naują maitinimo strategiją mokyklose ir darželiuose – eksperimentas: ką vaikams teko valgyti? (87)

Sveikatos apsaugos ministerija pirmą kartą inicijavo tokį eksperimentą: pagal specialistės...