aA
Pastarąsias savaites Baltijos jūroje ir virš jos fiksuoti net keli incidentai, kai agresyviai manevruodami Rusijos orlaiviai sukėlė rizikingas situacijas ore. Tačiau aiškėja, kad panašių pavojingų, bet iki šiol neviešintų provokacijų regione būta dar daugiau.
Užfiksuotas momentas, kai Rusijos orlaivis Su-24 Baltijos jūroje pralėkė virš JAV karo laivo "USS Donald Cook"
© JAV laivyno nuotr.

Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai vien praėjusią savaitę kilo lydėti neįprastai didelę 16-os Rusijos karinių orlaivių grupę, skridusių tarptautinėje oro erdvėje. Krašto apsaugos ministerija dar pirmadienį skelbė, kad šioje grupėje buvo naikintuvai „Su-27“, šturmo lėktuvai „Su-24“, bombonešiai „Su-34“ ir keleiviniai lėktuvai „Tu-134“ bei „Tu-154“.

Visi orlaiviai, išskyrus keleivinius lėktuvus, skrido tarptautinėje oro erdvėje ir sienos nepažeidė, tačiau jie skrido išjungę automatinius atsakiklius, o tai yra pakankama priežastis kelti NATO naikintuvus, kurie privalo reaguoti į neatpažintus orlaivius ir juos vizualiai identifikuoti.

Vieno tokio perėmimo metu NATO naikintuvai F-16 palydėjo į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu lėktuvą ir jį eskortavusius naikintuvus. Kitaip, nei keli prieš tai įvykę incidentai, kai rusų naikintuvai nesaugiu atstumu priartėjo prie NATO šalių bei Švedijos orlaivių, šis įvykis net nelaikomas incidentu, mat iš Šiaulių pakilęs Lenkijos karinių oro pajėgų F-16 skrido saugiu atstumu, o tarp jo ir S. Šoigu lėktuvo išdygęs Rusijos Baltijos jūros laivyno naikintuvas Su-27 tiesiog pamojavo sparnais ir parodė savo ginkluotę NATO naikintuvui.

Vis dėlto Kremliaus kontroliuojami kanalai šį įvykį nušvietė, tarsi incidentą, kurio metu nuo S. Šoigu lėktuvo „nuvytas NATO naikintuvas“. Tuo tarpu savų naikintuvų agresyvų elgesį Rusija arba neigė, arba ignoravo, arba pateikė visiškai priešingą versiją. Pavyzdžiui, Rusijos naikintuvo Su-27 priartėjimą prie JAV žvalgybinio orlaivio RC-135 per pusantro metro atstumą Kremlius pavadino „saugiu“ ir netgi apkaltino amerikiečius, kad būtent šių orlaivis esą pavojingai manevravo ore.

Į žodžių karą nesivelia, bet įspėja apie pavojų

Kol kas NATO stengiasi laikytis nuosaikios diplomatinės pozicijos dėl Rusijos aviacijos suaktyvėjimo Baltijos jūros regione. Po kiek ramesnio pusantrų metų periodo Rusijos karinė aviacija virš Baltijos jūros vėl pastebimesnė.

Pavyzdžiui, čia nuolat besisukinėjančius Rusijos žvalgybos orlaivius Il-20 bei keleivinius Tu-134 bei Tu-154 vis dažniau lydi naikintuvai, o tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros pasirodo ir operacijoje Sirijoje dalyvavę bombonešiai Tu-22M bei Tu-160. Vien birželio pradžioje NATO fiksavo rekordinį rusų karinių orlaivių aktyvumą virš Baltijos jūros. Tuomet per vieną dieną palydėta per 30 Rusijos karo orlaivių.

Aljanso Karinio komiteto pirmininkas generolas Petras Pavelas šią savaitę pareiškė, kad incidentai virš Baltijos jūros nėra atviras priešiškumo demonstravimas, tačiau jie, anot generolo, yra pavojingi.

„Visada esama rizikos, kai dvi karinės jėgos, kurios nėra draugės, atsiduria pernelyg arti viena kitos“, – teigė P. Pavelas. Tuo tarpu Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat pabrėžė, kad „dauguma karinių orlaivių palydėjimų virš Baltijos jūros vyksta saugiai, profesionaliai ir tai yra normali procedūra“, tačiau esame pavojingų situacijų, mat „kai kurie karinių orlaivių skrydžiai virš Baltijos jūros vyksta neprofesionaliai“.

Vis dėlto toks priešingas įvykių interpretavimas, kai viena pusė naikintuvų priartėjimą prie taikinių ore ar jūroje vadina „nesaugiu, neprofesionaliu“, o kita pusė savo orlaivių manevrus pateisina ir netgi liaupsina, rodo kelis dalykus.

Su-27 perima NATO orlaivį
Su-27 perima NATO orlaivį
© Youtube stop kadras

Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad skirtingas incidentų interpretavimas yra tik tariamas bei apsimestinis, mat saugų elgesį reglamentuoja 1972-ųjų sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos. Tokie manevrai, kokius ore išdarinėja Rusijos orlaiviai priskiriami nesaugaus ir neprofesionalaus elgesio kategorijai, be to, jie yra provokacinio pobūdžio.

Dideliu greičiu skrendančio orlaivio pilotas visada gali suklysti, o ištaisyti klaidą prireikia kelių sekundžių. Skrendant vos pusantro metro ar panašiu atstumu prie kito objekto – ar tai būtų orlaivis, ar laivas, naikintuvo pilotas gali tiesiog neturėti tų kelių sekundžių.

Todėl tokie incidentai, kaip pernai balandį Baltijos jūroje užfiksuotas Rusijos lėktuvų Su-24 skraidymas virš JAV karo laivo „USS Donald Cook“ yra ypač pavojingi. Į Klaipėdą plaukusį JAV karo laivą tuomet agresyviais veiksmais net dvi dienas iš eilės provokavo rusų lėktuvai, prašvilpę virš „USS Donald Cook“ denio.

USS Donald Cook Klaipėdoje
USS Donald Cook Klaipėdoje
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kapitono Ricko Hoffmano teigimu, vos Rusijos lėktuvus ir JAV karo laivą skyrė vos dešimt metrų, tačiau formaliai amerikiečiai nieko negalėjo padaryti, mat Rusijos pilotai surengė gudrią provokaciją.

„Na, mes su Rusija juk nekariaujame. Be to, jei vizualiai identifikuoji orlaivį, jei jis negabena jokios matomos ginkluotės ir nesiunčia elektroninių signalų, kurie reikštų, kad lėktuvas nutaikė į tave raketą, nieko negali padaryti – tai tėra provokacija. Juk nežudai žmonių vien todėl, kad jie tave erzina“, – teigė JAV kreiseriui vadovavęs R. Hoffmanas.

Tačiau šią savaitę JAV Transportavimo vadovybė patvirtino apie kiek seniau, dar gegužės 25-ąją nutikusį incidentą Baltijos jūroje, kuris sukėlė dar daugiau nerimo amerikiečiams.

Krovininį milžiną vijosi iki pat Lietuvos

Jei tokie karo laivai, kaip „USS Donald Cook“ gali patys iš didelio atstumo aptikti ir, jei tik kiltų reali grėsmė – sunaikinti grėsmę keliantį taikinį, tai gegužės 25-ąją Rusijos pajėgų taikinyje atsidūrė beginklis civilinis laivas.

Kadaise JAV rezerviniam laivynui priklausęs milžiniškas, 57 tūkst. tonų talpos „Green Ridge“ į Klaipėdą plukdė JAV karinę techniką, kuri vėliau dalyvavo pratybose „Kardo kirtis“ („Saber strike“). Dešimtis tankų, šarvuočių, visureigių, įvairios paskirties sunkvežimių ir kitos karinės technikos į Lietuvą gabenusį „Green Ridge“ tarptautiniuose Baltijos jūros vandenyse pasitiko Rusijos karo laivas ir iš jo pakilęs sraigtasparnis.

Tinklapiui „Defence News“ vienas laivo atstovas patvirtino, kad susitikimas su rusais buvo „intensyvus ir kėlė grėsmę“.

Laivas „Green Ridge“
Laivas „Green Ridge“
© Facebook nuotr.

„Green Ridge“ yra RO-RO (angl. Roll-on/roll-off, nuo roll, 'riedėti, ridenti') – ratuotas transporto priemones pervežančio laivo tipas. Jo įgulą sudaro civiliai, o juo pagal sutartį naudojasi JAV kariškiai, mat tokio tipo laivais amerikiečiai gali gabenti didelius kiekius karinės technikos, ją greitai iškrauti uoste ir pakrauti atgal. Ir nors pratybos „Kardo kirtis“ jau baigėsi, šiuo metu „Green Ridge“ vis dar dreifuoja šalia Klaipėdos.

„Kapitonas pranešė, kad jo laivą netoli Rusijos teritorinių vandenų ėmė persekioti Rusijos laivai ir sraigtasparniai, kurie elgėsi agresyviai iki pat Lietuvos sienos“, – teigiama vidiniame bendrovės, kuriai priklauso laivas, susirašinėjime.

Ir nors nepatikslinama, ką šiuo atveju reiškia „agresyvūs bei grėsmę keliantys veiksmai“, paprastai jūroje tokiais įvardijami pavojingi manevravimai staiga keičiant kursą prie pat kito laivo, nukreipiant į jį ginkluotę ar virš jo praskrendant orlaiviams.

Praėjusiame amžiuje Sovietų sąjungos laivai tokių agresyvių veiksmų imdavosi ne sykį, o kelis sykius JAV ir sovietų laivai yra susidūrę jūroje. „Green ridge“ kapitonas netgi buvo priverstas įspėti Rusijos laivą bendruoju ryšio kanalu, tačiau rusai nekreipė dėmesio į prašymus.

Net vieno laivo praradimas – katastrofa

Toks incidentas gali būti laikomas eiliniu simboliniu Rusijos žingsniu, kuriuo stengiamasi parodyti, kad Rusija stebi amerikiečių veiksmus ir savo veiksmais rodo nepasitenkinimą tuo, kad amerikiečiai yra Baltijos jūroje – regione, kuri rusai laiko savu.

Tačiau tokie simboliniai įspėjimai turi ir kitą prasmę. Savaitę prieš incidentą su „Gren ridge“ panašią provokaciją Rusijos orlaiviai surengė prieš Nyderlandų karo laivą „HNLMS Evertsen“. Viena pagrindinių šios fregatos funkcijų yra kova su priešininko orlaiviais, tad Rusijos lėktuvai Su-24 šalia olandų laivo prašvilpė saugiu 200 metrų atstumu.

Vis dėlto vien Rusijos lėktuvų pasirodymas yra psichologiškai svarbus. Juo Rusija rodo ne tik savo nepritarimo poziciją, bet ir galimybę, kad rusų orlaiviai gali atakuoti NATO laivus – karinius ar civilinius. Skrydžiai virš laivų denių, net kai Rusijos lėktuvai yra neginkluoti, dažnai sutampa su atakos profiliu skrendančių ir bombarduoti laivus pasiruošusių lėktuvų manevrais.

Skrisdami mažame aukštyje lėktuvai yra sunkiau aptinkami radarais ir gali iš arčiau panaudoti savo ginkluotę, pavyzdžiui, priešlaivines raketas – šias paleidus iš nedidelio atstumo priešininko laivas gali laiku nespėti sureaguoti į ataką. Iki šiol Rusija vengė provokuoti civilinius laivus, tik prieš pratybas Baltijos jūroje grubiai įspėdavo kitų šalių laivus laikytis atokiau arba trauktis iš kelio.

Tai, jog Rusijos karo aviacija šį kartą atvirai demonstravo agresiją prieš civilinį laivą taip pat nėra atsitiktinumas. „Green ridge“ yra vienas iš vis mažėjančio skaičiaus milžiniškų laivų, kuriais JAV gali gabenti didelius kiekius karinės technikos.

Šį kartą „Green ridge“ karinę techniką gabeno į pratybas, tačiau kilus krizei JAV turėtų atgabenti gerokai didesnį skaičių sunkios technikos, kuri gali būti tik plukdoma per Atlanto vandenyną. Lėktuvais gabenti tankus, amuniciją ar svarbią įrangą galima tik nedideliais kiekiais, be to, tai yra brangu ir užtruktų pernelyg daug laiko.

Laivas „Green Ridge“ iškrauna krovinius Klaipėdoje
Laivas „Green Ridge“ iškrauna krovinius Klaipėdoje
© JAV Jūrų pėstininkų korpuso nuotr.

Tuo tarpu dideli krovininiai laivai, kaip ir prieš šimtą metų tebėra vienintelė patikima priemonė, kuria galima permesti šimtus tūkstančių tonų technikos, įrangos, šaudmenų ir kitų karui reikalingų dalykų.

Šaltojo karo metais su JAV vėliava plaukiojo gerokai didesnis skaičius laivų. Pavyzdžiui, 1950 JAV turėjo per 2,2 tūkst. tokių laivų, kuriuos galėjo nacionalizuoti arba samdyti, 1970-siais tokių laivų buvo likę 850, 1996 – 320, o šiuo metu teturi vos 175.

Iš jų tik pusantro šimto gali gabenti karui reikalingą įrangą, o ir iš minėto pusantro šimto 61 gabena kurą. Be to, trečdalis visų laivų yra remontuojami, tad kilus krizei JAV galėtų panaudoti vos kelias dešimtis laivų bei remtis civiliniais laivais, tokiais, kaip „Green riddge“. Šaltojo karo laikais JAV planavo tokius laivus burti į konvojus, kuriuos saugotų NATO karo laivai, ypač fregatos. Ir nors konvojai paprastai yra saugomi, jie taip pat yra dideli taikiniai.

Pagrindinėmis grėsmėmis tokiems konvojams buvo ir tebėra priešininko povandeniniai laivai bei aviacija, kuri gali iš didelio atstumo sparnuotomis raketomis naikinti taikinius. Būtent fregatos buvo laikomos patikimiausiu ramsčiu kovoje su šiomis grėsmėmis, tačiau JAV laivynas iš viso atsisakė fregatų, o kitų NATO šalių laivynai smarkiai sumažino jų skaičių.

Rusijos karinės galios atsigavimas bei Rusijos laivyno suaktyvėjimas Atlanto vandenyne, Šiaurės ir Baltijos jūroje jau kurį laiką įvardijamas, kaip pagrindinė grėsmė transatlantiniam ryšiui. Atlanto vandenyne pastebimas vis didesnis Rusijos povandeninių laivų aktyvumas, o apie būtinybę stiprinti kovos su tokiais laivais pajėgumus jau kelerius metus kalba NATO admirolai.

Naujas rusų provokacijų taikinys: Baltijos jūroje nusitaikė į beginklį milžiną
© AFP/Scanpix

Tačiau atakuoti NATO karinius ir civilinius taikinius Rusijos laivynas treniruojasi ne tik Atlanto vandenyne, bet ir Baltijos jūroje. Būtent čia praėjusią savaitę penki Rusijos laivai dalyvavo pratybose, kuriose pasiskirstę poromis imitavo raketų ataką.

Viena korvetė „Stoikij“ bei raketinis laivas „Liven“ imitavo mūšį prieš dvi „Stereguščij“ klasės korvetes bei naujausią korvetę „Zeliony Dol“. Be to, šie laivai treniravosi suduoti masinį raketinį smūgį dideliems „priešininko laivams“. Tokiais laivais paprastai Rusijoje vadinami NATO šalių lėktuvnešiai, tačiau tokio tipo laivai Baltijos jūroje paprastai neplaukioja, o vieninteliai dideli laivai sekliuose vandenyse gali būti tik tanklaiviai arba krovininiai, tokie, kaip „Green ridge“.

Net vieno tokio laivo praradimas būtų itin skaudus smūgis, mat būtų prarasta ne tik vertinga karinė technika, bet ir gabenimo platforma, kurių NATO trūksta. Gebėjimas greitai iš didelio atstumo atgabenti didelį skaičių karinės technikos, amunicijos, kitos įrangos buvo ir tebėra viena NATO, ypač JAV pajėgų stiprybių. Ši stiprybė kartu laikoma ir viena atgrasymo priemonių – jos netekęs Aljansas susidurtų su rimtais nemalonumais.

O civiliams, kurie sudaro daugumą tokių laivų įgulų, vien mintis, kad prieš juos treniruojasi Rusijos karo laivai bei orlaiviai, gali kelti psichologinę įtampą. Kitaip, nei karo laivai, tokie milžinai kaip „Green ridge“ yra lėti, beginkliai, o pastaruosius kelis dešimtmečius vienintele realia grėsme jie galėjo vadinti nebent Somalio piratus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Popieriniai milijonieriai: lietuviai emigrantai tapo įtariamų aferistų priedanga (12)

„Tu direktorius, tu milijonierius. Nori – atskrisk, pasiimk savo pinigus ir dink iš čia“, –...

Prezidento patarėjas užsimena apie platesnį turto apmokestinimą, automobilių mokesčio pokyčius (139)

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta mano, kad kitų metų biudžeto ambicija gerėja, tačiau...

Oficialūs rinkimų JK rezultatai: daugumą užsitikrino Johnsono toriai papildyta 07:20 val. (110)

Per Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, itin svarbius...

Vos pasukęs už LKL būstinės kampo „Nevėžis“ grįžo prie senų įpročių (6)

Nauja panelė – sena suknelė. Finansinio skaidrumo viešai reikalaujanti Lietuvos krepšinio lyga (...

Euro zonos reformų planus stabdo suirutė Italijoje ir Vokietijoje (16)

Euro zona pasiekė tam tikrą pažangą baigdama kurti bankų sąjungą ir reformuodama finansinės...

Nuo šiol į slogą žiūrėsite visai kitomis akimis: gydytojas Morozovas sugriovė daugybę neteisingų įsivaizdavimų (2)

„Štai ir vėl jiems (vaikams) visiems trims TAI. Buvo prieš mėnesį ir vėl kartojasi. Darykite...

Lietuvos iniciatyva į ES klimato kaitos planus įtraukta netiesioginė žinutė dėl Astravo AE (31)

Lietuvos pasiekė , kad Europos Sąjungos ( ES ) kovos su klimato kaita įsipareigojimuose būtų...

Ilgai tylėjusi Asta Stašaitytė – atvirai apie gyvenimo išbandymus: išsiverkdavau, tada galėdavau važiuoti namo (56)

Kas labiausiai keri, kai sutinki žinomą laidų vedėją Astą Stašaitytę , tai atviras juokas,...

Dončičiaus žvaigždė visu ryškumu spindėjo džiugią žinią iš NBA vadovo išgirdusioje Meksikoje (1)

NBA čempionate dar vienas įspūdingas rungtynes sužaidė Slovėnijos krepšinio supertalentas Luka...

Nausėda: rinkimai Britanijoje rodo, kad „Brexit“ bus sklandus (10)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad rinkimų rezultatų prognozės Jungtinėje Karalystėje...