aA
Beveik 300 tūkst. karių, tūkstantis orlaivių, 900 tankų, tūkstančiai šarvuočių, 300 laivų. Tokiais skaičiais giriasi pati Rusija, dvejuose trečdaliuose savo teritorijos rugsėjį rengianti pratybas „Vostok 2018“. Tačiau po tokiais pribloškiančiais Kremliaus užmojais slypi kur kas daugiau, nei karinės galios demonstravimas.
© Scanpix

Kaip ir įprastai, dideles karines pratybas rengianti Rusija per Kremliaus kontroliuojamus kanalus viešumoje stengiasi išryškinti vieną ar kelis elementus, o tikruosius kėslus slepia. Pavyzdžiui, į akis neatsitiktinai krenta milžiniški pratybų užmojai – apie skaičius atvirai kalba Kremlius.

Elgesys – kitoks, nei pernai

Per pastarąsias savaites Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu surengė net kelias spaudos konferencijas, kurių metu kalbėjo apie pratybų dydį. Pasak jo, pratybose dalyvaus „daugiau kaip tūkstantis orlaivių, beveik 300 tūkst. karių ir beveik visi Centrinės ir Rytų karinių apygardų poligonai“.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© Youtube stop kadras

Tai, kad oficialiai visi pratybų veiksmai vyks dešimtyje poligonų šalies Tolimuosiuose Rytuose, tarsi neturėtų kelti Rusijos kaimynams Vakaruose, kurie pernai itin atidžiai ir su neslepiamu nerimu stebėjo Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad“.

Įdomu tai, kad Kremlius elgėsi priešingai – slapukavo dėl tikrųjų pratybų dalyvių skaičių ir pabrėžė, jog jis neviršija Vienos susitarimuose numatytų 13 tūkst. karių – į didesnes pratybas privaloma kviesti daugiau užsienio stebėtojų, atskleisti daugiau detalių. Ir nors nuslėpti tikrojo „Zapad“ dalyvių skaičiaus – skirtingais vertinimais nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. dalyvių nepavyko, Kremlius iki galo laikėsi savo oficialios linijos: jokių pažeidimų esą nebūta.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© Rimas Pocius

NATO ir ekspertai pažymėjo, jog maskuoti tikruosius skaičius Rusijai pavyko keliais būdais: nuslepiant tikrąją pratybų pradžią – skirtingi daliniai pradėjo judėti ir treniruotis kur kas anksčiau, nei skelbta oficialiai, be to, į pratybas nebuvo įtraukti kai kurie poligonai, nors juose taip pat treniravosi tūkstančiai karių.

Galiausiai Rusijos Šiaurės laivyno judėjimas bei desantinės operacijos Arkties regione liko beveik nepastebėtos, Kremliui rodant vaizdus iš kelių poligonų Rusijos Vakaruose ir Baltarusijoje.

Šį kartą viskas vyksta tarsi ir panašiai – dar prieš oficialią „Vostok 2018“ pradžią rugsėjo 11-15 dienomis Rusijoje surengtos kelios parengiamosios, mažesnės apimties pratybos. Pridengtos, kaip „netikėti patikrinimai“, jos vyksta dvejose – Centrinėje ir Rytinėje karinėse apygardose, kur vyks ir oficialioji „Vostok 2018“ dalis.

Vis dėlto, šių pratybų anonsuose vyrauja jau visai kitoks tonas, nei prieš pernykštes „Zapad“. Neatsitiktinai S. Šoigu palygino „Vostok 2018“ su 1981 metais Rytų Europoje surengtomis Sovietų Sąjungos vadovaujamomis pratybomis „Zapad 81“.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© RIA / Scanpix

„Tai bus panašu į „Zapad 81“ pakartojimą, bet kai kuriais atžvilgiais jos bus dar didesnės“, – sakė Rusijos gynybos ministras. 1981-ųjų rugsėjį surengtos „Zapad 81“ buvo didžiausios Sovietų sąjungos pratybos, kuriose dalyvavo per 150 tūkst. karių. Šios pratybos pirmiausiai buvo galios demonstravimas tiek Vakarams, tiek Lenkijai, kurioje bruzdėjo „Solidarumo“ judėjimas.

Prieš kameras išrikiuoti tūkstančiai tankų turėjo tapti įspėjimu, kad Kremlius gali pakartoti 1956 ir 1968 m. invazijas į Vengriją ir Čekoslovakiją. Pratybos baigėsi desantine operacija, kai iš sovietų okupuotos Lietuvos pakilusi 7-oji desantinė divizija – ta pati, kuri malšino „Prahos pavasarį“ buvo išmesta virš poligonų Baltarusijoje.

Komunistinė Lenkijos valdžia suprato tokius signalus ir pati ėmėsi veiksmų – praėjus keliems mėnesiams po „Zapad“ įvedė karinę padėtį Lenkijoje ir numalšino „Solidarumo“ protestus.

Galybės ir vienybės demonstravimas

Kita vertus, karinės galios demonstravimas, oficialiai pratybas lyginant su 1981-ųjų „Zapad“ – ne atsitiktinis, mat Kremliuje pastaraisiais metais stengiamasi visomis, pirmiausiai karinėmis priemonėmis parodyti, kad ekonominių sankcijų prispaustoje šalyje esą viskas gerai – Rusijos karinei galiai niekas negali prilygti, o pratybos demonstruoja ryžtą suduoti smūgį priešininkams.

Pavyzdžiui, garsus analitikas Markas Galeotti tikino, Rusija nori būti laikoma didžiule jėga, nors, kad ir kaip būtų paradoksalu, jos pačios pasaulio vizijos centru yra Vašingtonas – „Vostok“ pirmiausiai laikomos signalu Vašingtonui ir jo sąjungininkams Rytuose – Japonijai, Pietų Korėjai.

„Rusija desperatiškai trokšta būti vertinama kaip lygiavertė šalis“, – konstatavo ekspertas, pažymėjęs, kad yra svarbu ir tai, jog šiose pratybose Rusija dalyvauja ne viena, o su Kinija, kurią oficialiai vadina viena ištikimiausių savo sąjungininkų, nors ekspertai jau dešimtmetį pabrėžia, jog į Rusijos Tolimųjų rytų teritorijas su neslepiamu alkiu žiūrintis Pekinas iš tikrųjų yra potencialus Maskvos varžovas, kuris tik kol kas laikosi draugiškai. Kinija į „Vostok“ pasiuntė apie 3600 karių, šimtus kovinės technikos vienetų, dešimtis laivų.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© Scanpix

Maskvos Carnegie centre vykdomai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono programai vadovaujantis Aleksandras Gabujevas tikino, kad Kinijos dalyvavimas pratybose yra svarbus, pabrėžiant, jog Maskva nežiūri į kinus, kaip į varžovus Rytų Sibire.

Net jei tai ir nėra tiesa, vien demonstravimas yra svarbus, juo labiau, kad abiejų šalių strateginė priešininkė – ta pati valstybė, JAV, jau kurį laiką būtent Rusiją ir Kiniją atvirai įvardija, kaip karines grėsmes keliuose regionuose.

Jei Rusija kelia daugiau iššūkių Rytų Europoje, Baltijos šalyse, tai Kinija – Pietryčių Azijoje. Pratybomis „Vostok“ siekiama pademonstruoti, kad JAV turėtų išlaikyti dėmesį abiems regionams, o tai padaryti sunku.

Net jei Rusijos karinės galios demonstravimas Rytuose yra tam tikra iliuzija – didžioji dalis kovingiausių Rusijos karinių dalinių, turinčių naujausią techniką sutelkta Vakaruose, o pratybose „Vostok“ teks versti senais tankais T-72 ir T-62, į 300 tūkst. karių pratybas JAV ir jų sąjungininkai Pietryčių Azijoje negali nereaguoti.

Dydis ir praktinė jo nauda

Vis dėlto už tokio galios demonstravimo slypi kur kas daugiau. Rusijai karinės pratybos – lyg dviašeminis kalavijas, kuriuo galima pasiekti kelis tikslus. Pirmiausiai – tai yra ir psichologinės operacijos, kurių metu visais būdais stengiamasi išpūsti savo galią ir taip įbauginti savo priešininkus, priversti juos panikuoti, blaškytis ir smukdyti jų moralę. Net jei „Vostok“ vyksta toli nuo Lietuvos sienų, į šias pratybas dėmesys atkreipiamas ir Europoje.

Bet jei pernai „Zapad“ metu Rusija pratybų scenarijui ir kaimyninių šalių bauginimui pasitelkė viešai pristatytas išgalvotas valstybes – Veišnoriją ir Vesbariją – pastaroji sutapo su Lietuvos teritorija, tai šiemet psichologinio spaudimo priemonė kita – dydis. Neatsitiktinai, tai yra šiemetinių pratybų metu naudojamas Rusijos gynybos ministro raktažodis.

„Įsivaizduokite 36 tūkst. karinės technikos vienetus, judančius vienu metu: tankus, šarvuotuosius transporterius, pėstininkų kovos mašinas. Ir visa tai, žinoma, vyks kiek įmanoma mūšio aplinkai artimesnėmis sąlygomis“, – baugino S. Šoigu.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© Scanpix

Antra vertus, jokios didelės karinės pratybos negali būti vien tik galios demonstravimas, kitaip jos būtų bevertės. Tai pirmiausiai yra treniruotė. O jei pratybos milžiniškos, tai ir treniruotė yra išties rimta, skirta ne pasirodymui, o realiam pajėgumų išbandymui.

Neatsitiktinai pratybos rengiamos dviejose šalies karinėse apygardose – Centrinėje ir Rytinėje. Tai yra beveik du trečdaliai visos Rusijos teritorijos, o tai – milžiniški atstumai. Per tūkstančius kilometrų keliais, geležinkeliais, jūra ir oru permesti dešimtis tūkstančių karių, karinės technikos priemonių yra itin rimtas logistinis ir organizacinis iššūkis.

Bet Rusija pastaraisiais metais jau ne kartą pademonstravo, kad tokias staigias stambių pajėgų perdislokavimo operacijas ji pajėgi vykdyti. Pavyzdžiui, iš centrinės karinės apygardos į Tolimuosius rytus gavus „netikėtą“ signalą per vieną dieną buvo permesta per 30 orlaivių. Dalis jų jau treniravosi leistis greitkeliuose - tokios treniruotės naudojamos mokantis vykdyti kovines operacijas net ir tuo metu, kai kariniai aerodromai būna sunaikinti.

Iš Jekaterinburgo į Primorsko kraštą transporto lėktuvais permesta visa motošaulių brigada, o iš Rostovo ir Lipecko sričių į Rytus permesti bombonešiai Su-24 ir Su-34, kurie buvo papildyti kuru ore. Galiausiai, iš Šiaurės ir Juodos jūros laivynų į Tolimuosius rytus nuplaukė du kreiseriai – „Piotr Velikij“ ir „Moskva“.

Tai, kad milžiniškas pajėgų permetimas vykdomas į Rytų pusę, nereiškia, kad taip pat negali būti daroma priešinga kryptimi. Gebėjimas greitai perdislokuoti pajėgas bet kuriam potencialiam priešininkui būtų galvos skausmas – niekada nežinai, kiek, kada ir kur priešininkas gali sutelkti pajėgų. Be to, realiai pamatyti, kaip veikia Rusijos logistinė ir organizacinė sistema perdislokuojant šimtus tūkstančių karių ir technikos vienetų yra neįkainuojama patirtis.

Mat viena yra stumdyti įsivaizduojamus dalinius ant stalo ar kompiuterių ekranuose, visai kas kita – realiai suplanuoti tokių pajėgų permetimą, užtikrinti sklandų plano įgyvendinimą per trumpą laiką Rusijoje, kurios transporto infrastruktūra nepasižymi didele tvarka. Patikrinus tokią sistemą galima mokytis iš klaidų, atsisakyti neveiklių karininkų ir atvirkščiai – kelti pasižymėjusių kvalifikaciją, skirti juos į aukštesnius postus.

Ar imituos branduolinę ataką?

Ne mažiau svarbus bus ir tikrasis pačių pratybų scenarijus bei tam tikrų priemonių panaudojimas. Pavyzdžiui, pernai vykusių pratybų „Zapad“ metu naudotos elektroninės kovos priemonės vėliau išbandytos ir Sirijoje prieš JAV pajėgas – slopinti orlaivių signalai.

Be to, Rusija neslėpė, kad kaip ir pernai „Zapad“, taip ir šiemet „Vostok“ rengiasi simuliuoti taktinių balistinių raketų paleidimus – tiek kompiuterinius, tiek tikrus.

Pavyzdžiui, pernai imituoti balistinių raketų „Iskander“ ir ant tos pačios platformos naudojamų, pagal 1987 m. susitarimą tarp Vašingtono ir Maskvos draudžiamų sparnuotųjų raketų smūgiai.

Milžiniškose Rusijos pratybose – dar neregėti skaičiai ir naujas scenarijus: tikslai gali būti keli
© DELFI

Šiemet tokiems smūgiams taip pat ruošiamasi. Neatmetama, kad taip imituojamos ne tik konvencinės, bet ir branduolinės atakos, mat „Iskander“ gali gabenti branduolines galvutes. „Vostok“ tokie scenarijai nebūtų naujiena.

„Jau beveik 20 metų šios pratybos Rusijai buvo tapusios bandymų aikštele, vystant naują taktinių branduolinių ginklų doktriną – eskaluok konfliktą tam, kad jį deeskaluotum“, – teigė Tarptautinio vertinimų ir Strategijos centro analitikas Rickas Fisheris, priminęs, kad Rusija tiek savo branduolinių ginklų doktrinoje, tiek pratybose pademonstravo: kilus konfliktui ji būtų linkusi panaudoti taktinius branduolinius ginklus ir taip įbauginti priešininkus – jei šie atsakytų taktiniu smūgiu, Rusija į tai atsakytų gerokai galingesnių strateginių branduolinių ginklų panaudojimu.

Tokiu būdu taktiniais branduoliniais ginklais ne tik sunaikinamas didelis taikinys, pavyzdžiui, priešininko sausumos arba laivyno grupuotė, bet ir atšaldomas noras tęsti konfliktą, baiminantis tolesnės eskalacijos – tokiu būdu, kaip skaičiuoja Maskva, karas būtų laimėtas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Nuošalioje Vilniaus vietoje tiekia autentišką armėnišką maistą: stulbina kainomis ir porcijų dydžiu (37)

Jeigu nebūčiau vykusi automobiliu pro šalį, apie Valakampių paplūdimyje kepamus armėniškus...

Grigas garantuoja, kad „Žalgiris“ šį sezoną eis toli, Čeponis stabdo arklius (32)

Trys pralaimėjimai iš eilės – ne „Žalgirio“ stilius. Šarūno Jasikevičiaus pamokslo...

Lietuvių augintojus prispaudė kinai ir ukrainiečiai (39)

Šalies medaus eksportuotojai išgyvena sunkmetį – pirkėjų prireikė žvalgytis net tolimoje...

VU profesoriaus elgesį tyrusi komisija nustebino studentą: pripažino, kad esu „Karbauskio b...pys“ ir „šiukšlė“ (255)

Nors profesorius Paulius Subačius viešoje erdvėje palankiai vertino itin įžeidžiančius...

Visą Švediją šokiravęs žudikas pareikalavo Lietuvoje stabdyti įkalinimo iki gyvos galvos skyrimą (106)

Už žinomos Švedijos psichologės nužudymą iki gyvos galvos įkalintas kaunietis Vidmantas...

Nepigi pramoga vaikams, kurią galite sukurti patys: trijų vaikų mama pasidalino išbandytomis idėjomis

Vakar aktorė, ankstyvojo ugdymo mokyklėlės „Šilkaus pupa“ įkūrėja ir trijų vaikų mama...

Pragarą išgyvenusi ir dešimtmetį išnaudota sekso vergė: mane pradėjo tam ruošti nuo 11-os

Šiuolaikinės vergovė s auka per interviu BBC pasakojo šokiruojančią savo gyvenimo istoriją,...

Žvilgtelėkite į naują Erikos Vitulskienės plius dydžio kolekciją: noriu, kad moterys neatrodytų nuobodžiai pamatykite pirmieji (177)

Ketvirtadienį sostinėje startavo tradicinė mados mugė „Fashion Bazaar“, kurioje šįkart...

Pirminiai TS–LKD debatai: svarbiausi Šimonytės ir Ušacko akcentai (57)

Ketvirtadienio vakarą vyko Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų į...