aA
Tūkstančiai karių ir jūreivių, dešimtys laivų ir dvi desantinės operacijos – tokia karine galia sąjungininkai birželį demonstruoja ryžtą ginti Lietuvą. Šįsyk Baltijos jūroje lyderystę rodo ne tik tradiciniai sąjungininkai – amerikiečiai, bet iki šiol mažesnio matomumo Lietuvoje sulaukę britai. Tai svarbu dėl kelių priežasčių.
© Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos nuotr.

Dar nesibaigė tradicinės, jau 47-ąjį kartą Baltijos jūroje vykstančios pratybose BALTOPS su desantine operacija Nemirsetos paplūdimyje, o čia laukiama daugiau sąjungininkų: gegužės 24-ąją Baltijos jūros regione prasidėjusios ir iki pat liepos 8 d. truksiančios tarptautinės pratybos „BALTIC PROTECTOR“ („Baltijos gynėjas“) taip pavadintos neatsitiktinai.

Simbolikos šiose pratybose, kuriose dalyvaus apie 3000 karių, jūreivių ir jūrų pėstininkų 17 laivų iš Jungtinės Karalystės vadovaujamų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) – ne mažiau, nei realios naudos. Pagrindiniais tikslais įvardijami tokie veiksniai, kaip tarpusavio sąveikos gerinimas, taktinių veiksmų jūroje, amfibinių išsilaipinimo, logistinių operacijų šlifavimas.

Bet tokias formuluotes galima taikyti bet kurioms didesnėms pratyboms, kurių pastaraisiais metais Lietuvos teritorijoje ir visame Baltijos jūros regione išties netrūksta: treniruotis, dar kartą treniruotis, mokytis iš klaidų, gebėti reaguoti į potencialaus priešininko veiksmus, tobulinti savas procedūras – tokiais terminais apibūdinami bet kurie tarptautiniai kariniai mokymai.

„Baltijos gynėjo“ išskirtinumas – specifinį regioną ginti pasiryžusių sąjungininkų koordinacija bei vadovavimo grandinės detalės, viena kurių – Baltijos jūroje po šimtmečio čia taip ryškiai matoma „Union Jack“ – Karališkojo Laivyno vėliava.

Žinia potencialiems priešininkams: nė nebandykite

Pats JEF modelis oficialiai sukurtas dar 2014 m. per NATO viršūnių susitikimą. Būtent tuomet įkurtos Jungtinės Karalystės vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (angl. UK-led Joint Expeditionary Force, JEF). Operacinį pajėgumą jos pasiekė 2018 m. birželio mėn., t.y. formaliai jau galėjo būti panaudotos, bet pirmasis rimtas išbandymas šioms pajėgoms yra būtent „Baltijos gynėjas“. Ir nors Jungtinės Karalystės karinis vaidmuo Baltijos jūros regione nėra naujiena, tai pirma tokia ambicinga paraiška parodyti savo galią būtent čia po daugelio metų.

„Jungtinės ekspedicinės pajėgos – tai dar viena atgrasymo ir gynybos priemonė, kuri prisideda tiek prie Lietuvos, tiek prie viso Baltijos jūros regiono saugumo didinimo bei padeda išlaikyti glaudų bendradarbiavimą su sąjungininkais, o pratybos „Baltic Protector“ rodo šių daugianacionalinių greitojo reagavimo pajėgų gebėjimą užtikrinti saugumo priemones Baltijos regione“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Lietuvos kariuomenės/ Gr. A. Čemerkos nuotr.

Susitarimo memorandume patvirtinta, kad šias aukštos parengties 10 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas galima bet kada pasitelkti reaguoti į krizines situacijas Europoje ir už jos ribų.

Pajėgoms be Jungtinės Karalystės, priskirti pajėgumai iš Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Kitaip sakant, po „Brexit“ Europos sąjungą paliekanti Jungtinė Karalystė šiuo nauju formatu užsitikrino savo vaidmenį (bei savų nacionalinių interesų gynimą) saugumo srityje. Ir ne bet kur, o ten, kur britai istoriškai yra ypač stiprūs – ekspedicinėse bei amfibinėse operacijose.

„Tai yra rimtos pratybos, galinga JEF ir 9 šių pajėgų šalių vienybės demonstracija. Subūrėme šias vieningai saugumo iššūkius regione matančias valstybes drauge ir siekiame parodyti, kad yra ir kitų įrankių, ne tik NATO, kuris pastaruosius 7 dešimtmečius buvo ir yra stipriausias aljansas, Europos saugumo garantas.

Praplaukimas Baltijos jūra pirmyn ir atgal nenuramintų mūsų draugų regione, nepasiųstų žinutės potencialiems nuotykių ieškotojams ir oportunistams, kad mūsų saugumas yra fundamentalus ir kad šiame regione nėra jokių galimybių grasinti mūsų draugams ar varžyti judėjimo laisvę Baltijos jūroje.

Todėl pratybos suskirstytos į kelias fazes ir vyksta daugiau nei mėnesį – jei nori parodyti savo įtaką ir užtikrinti matomumą, tai užtrunka“, – sakė JEF vadovaujantis generolas majoras Rupertas Jonesas.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© A. Pliadžio nuotr.

Simbolikos netrūksta ir čia – patyręs, žodžio kišenėje neieškantis karininkas yra legendinio ir Viktorijos Kryžiumi už išskirtinę narsą mūšio lauke apdovanoto pulkininko Herbeto Joneso sūnus.
H. Jonesas žuvo Folklando salų kare 1982 m. gegužę, kai į vieną svarbiausių mūšių prieš argentiniečius asmeniškai vedė 2-ąjį batalioną. Pats mūšis ir amfibinė operacija, nepaisant nuostolių, britams buvo sėkmingi ir dar kartą patvirtino šalies gebėjimus rengti tokio dydžio ir sudėtingumo operacijas už tūkstančių kilometrų nuo Jungtinės Karalystės krantų.

Tuomet, 1982-siais, kaip ir dabar netrūko tų, kurie kalbėjo apie sumenkusią Jungtinės Karalystės – kadaise galingiausios pasaulio imperijos – galią.

Pavyzdžiui, Folklando salas okupavusi Argentinai vadovavusių kariškių chunta nesitikėjo, kad britai bus pajėgūs atsakyti karine jėga ir ryšis atsiimti salas, bet skeptikus nutildę britai sugebėjo susitelkti ir žaibiškai mesti viską, ką turėjo – suformuota jungtinių ekspedicinių pajėgų grupė net ir smarkiai rizikuodama per kelias savaites atkovojo savo teritoriją.

„Yra sakančių, kad tam tikri pajėgumai ar operacijos paseno. Pavyzdžiui, tankas. Sako, aišku, kad paseno. Lėktuvnešis, desantinės ar amfibinės operacijos iš oro ar jūros – paseno. Tačiau įrodymai rodo priešingai. Žinoma, kai kas pasens, o grėsmės pasikeitė, bet mes pajėgūs atsakyti.

Konfliktas visada yra pirmiausiai valių ir kompetencijų susidūrimas. Taip, mūsų potencialūs priešininkai turi pajėgumus ir įgūdžių, bet mūsų užduotis yra atremti tokius iššūkius.

Tai galime padaryti būdami vieningi – tai yra pagrindinė mūsų stiprybė, esame įsitikinę, kad jei reikėtų kautis su priešininku, mes būtume absoliučiai pajėgūs tai padaryti.

Jei, neduok dieve, kiltų ta konfliktinė situacija ir JEF išplauktų kautis, kaip lyderis mano vadovaujamiems vyrams ir moterims pasakyčiau, kad jie yra geriau pasiruošę, jie veikia išvien ir tai yra mūsų stiprybė“, – sakė gen. maj. R. Jonesas. Tokios žinutės siuntimas gali atrodyti kaip eilinis bandymas diplomatiškai išsisukti nuo klausimo. Tačiau tai taip pat yra taktinis pasirinkimas – siunčiant vieną žinią neatskleisti visų savo kortų.

„Nuo Danijos iki Lietuvos, nuo Švedijos iki Estijos, „Baltijos gynėjas“ nepaliks potencialiems priešininkams jokių abejonių dėl mūsų kolektyvinio ryžto gintis. Šios pajėgos yra kertinė Europos saugumo dalis, tai draugų galia, kuri papildo esamas struktūras ir demonstruoja, kad kartu esame stipresni“, – vos prasidėjus pratyboms kalbėjo Jungtinės Karalystės Ginkluotųjų pajėgų ministras Markas Lancasteris.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Lietuvos kariuomenės/ Gr. A. Čemerkos nuotr.

Jis ne tik tiesiogiai pavaldus bei atskaitingas šalies Gynybos sekretoriui, bet ir yra geriau įsigilinęs į šiuolaikinės karybos reikalus. Būtent M. Lancasteris, kuris turi pulkininko laipsnį, buvo paskirtas britų „Feisbuko armija“ vadinamo dalinio – 77-osios brigados vado pavaduotoju.

Šios brigados specializacija – kibernetiniai karai, kova su teroristine propaganda internete, psichologinės operacijos, darbas socialiniuose tinkluose, tad kruopščiai siunčiamos žinutės „potencialiems priešininkams“ – ne atsitiktinumas.

„Nuo 1990-ųjų strateginė Baltijos jūros geografinė padėtis radikaliai pasikeitė nuo „sovietų ežero“ į NATO-Rusijos varžymosi erdvę. Šešios iš devynių Baltijos jūros regiono valstybių priklauso NATO, kuri Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje nuo 2017-ųjų dislokavo papildomas pajėgas.

Jungtinė Karalystė kartu su savo esamais įsipareigojimais ir pajėgumais, skirtais pratyboms 2019-ųjų vasarą savo dalyvavimą regione padidino iki 3 tūkst. žmonių“, – pabrėžė „Oxford research group“ Saugumo programos vadovas Richardas Reeve‘as. Tai, kad Rusija savomis karinėmis pratybomis vis dar bando demonstruoti, jog Baltijos jūros kontrolė tebepriklauso daugiausiai nuo Kremliaus malonės, britams didelio įspūdžio nedaro.

Nemirsetoje naktį išsilaipins komandosai

Pratyboms bus vadovaujama iš Karališkojo Laivyno desantinio laivo „HMS Albion“. Kol naujausias britų lėktuvnešis „HMS Queen Elizabeth“ vis dar intensyviai bandomas, būtent „HMS Albion“ skirtas flagmano – svarbiausiojo laivo laivyne vaidmuo.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos nuotr.

Jis jau yra dalyvavęs pratybose Baltijos jūroje, bet šį kartą pratybos „Baltijos gynėjas“ – išskirtinai Jungtinės Karalystės projektas, tad kelis šimtus jūrų pėstininkų su technika ir kelis sraigtasparnius gabenti galintis „HMS Albion“ ir jo pasirodymas Baltijos jūroje yra reikšmingas britų ambicijų įrodymas.

Lietuvai ypač aktualus ir pagrindinis JEF pajėgų veikimo regionas – Baltijos jūra, nors teoriškai tokios pajėgos gali būti permestos bet kur pasaulyje. Seimas yra suteikęs mandatą Lietuvos pajėgoms dalyvauti JEF pajėgų sudėtyje, todėl esant politiniam sprendimui egzistuoja teisinis pagrindas siųsti mūsų karius vos tik prireikus ir taip užtikrinti krizių valdymą.

Nuo 2016 m. pradžios JEF operaciniame štabe Nortvude Jungtinėje Karalystėje tarnauja Lietuvos karininkas. Lietuva šioms pajėgoms skiria kuopos dydžio vienetą, kuris veikia Danijos kariuomenės kovinės grupės sudėtyje, taip pat mediką, priskirtą JK karo lauko ligoninei. Pagal Seimo suteiktą mandatą šiemet JEF veikloje gali dalyvauti iki 190 karių ir civilių.

JEF „įšventinimo“ pratybas sudaro 3 etapai – vienas jų jau pasibaigė netoli Danijos krantų, kitas prasidėjo birželio 9-ąją kaip sudėtinė kasmetinė ir šiemet JAV vadovaujama pratybų BALTOPS dalis.

Pastarosios pratybos vyksta beveik tuo pat metu ir yra dar didesnės – jose dalyvauja apie 12 tūkst. karių, jūrų pėstininkų ir jūreivių, apie 50 laivų iš 18 valstybių. BALTOPS vadovauja pernai atkurtas JAV 2-asis laivynas, į kurio atsakomybės zoną patenka ir Baltijos jūra. Šio laivyno vadas, JAV viceadmirolas Andrew Lewisas DELFI patikino, kad BALTOPS yra JAV 2-ojo laivyno praktinis išbandymas.

„Šį kartą BALTOPS darome kai ką kitaip: tai yra jungtinės amfibinės pratybos, kuriose dalyvauja 18 valstybių, suformuotos atskiros grupės, be to, turime naujų pajėgumų. Pratybose dalyvauja Ispanijos lėktuvnešis su orlaiviais „Harrier“ – tai yra šis tas naujo. Lietuvos karinės Oro pajėgos praktikuojasi sraigtasparnių tūpimo ir pakilimo manevrus mūsų laivuose – tai taip pat unikalu.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Reuters / Scanpix

Mes norime ne tik parodyti, bet ir praktiškai išbandyti galimybę veikti Baltijos jūros regione – pati jūra nėra didelė, bet čia intensyvus civilinių laivų judėjimas, jūra sekli, žemi atoslūgių taškai, o tai reiškia įtaką sonarų operacijoms, tad išminavimo pratybose taikome kai kurias naujoves, nors orai pačioje jūroje – ne tokie malonūs, kaip mes įpratę Pietuose, būtent todėl visa tai yra labai naudinga amfibinėms pratyboms“, – DELFI sakė viceadmirolas.

Jis pripažino, kad net ir amerikiečiai – pastaruosius pusšimtį metų buvę ir likę amfibinių operacijų ekspertai kurį laiką jau nesitreniravo ypač aukšto intensyvumo amfibinėms operacijoms, ypač prieš lygiaverčius varžovus, kurie turi galingus priešlaivinius ir kitus pajėgumus.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Lietuvos kariuomenės/ Rūtos Šaltmerytės nuotr.

„Ši aplinka ir bendradarbiavimas su lietuviais mums leidžia išmokti kai kurių naujų dalykų arba prisiminti pamirštus. Manau, kad mūsų tvirtybė yra skirtingų pajėgų integracija: sklandus ir sėkmingas 50 ir daugiau laivų veikimas priklauso nuo sklandaus darbo, o 50 laivų yra ypatingas pajėgumas“, – sakė viceadmirolas A. Lewisas. Vis dėlto, jei BALTOPS yra labiau tradicinės, tiek simbolinę, tiek praktinę reikšmę turinčios pratybos, kuriose netrūksta šou, ypač parodomojo išsilaipinimo metu, tai britų organizuojamose pratybose stengiamasi ne tik prieš kameras parodyti, bet ir praktiškai išbandyti klasikinių amfibinių operacijų koncepciją.

Trečiasis ir labiausiai matomas „Baltijos gynėjo“ etapas prasidės birželio 26-ąją, o šios dalies metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vyks desantinės operacijos. Lietuvoje jūrų pėstininkai tradiciškai išsilaipins kariškių naudojamame Nemirsetos paplūdimyje, o vėliau persikels į Kairių poligoną.

Tiesa, išsilaipinimas iš jūros numatytas nakties metu – tai unikalus atvejis modernios Lietuvos istorijoje. Be to, jame netrūksta ir daugiau simbolikos, nes britų jūrų pėstininkų komandosai šiuo išsilaipinimu paminės savo įkūrimo ir pirmojo reido 79-ąsias metines.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos nuotr.

Komandosų daliniai – specialiai atrinktų ir staigiems reidams bei panašioms diversinėms operacijoms paruoštų karių batalionai įkurti 1940-ųjų birželį, tamsiausiomis Britanijai Antrojo pasaulinio karo dienomis, kai pralaimėjimas atrodė beveik neišvengiamas, tačiau britai nusprendė ne tik gintis, bet ir smogti priešininkui okupuotose teritorijose. Vėliau žodis „komandosas“ buvo ir kartais tebėra naudojamas iki šiol, kaip bendrinis, siekiant apibūdinti specialiųjų operacijų pajėgų dalinius, atliekančius reidus.

Britų jūrų pėstininkai treniruosis kartu su NATO priešakinėmis pajėgomis Baltijos šalyse ir su būriais iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos rinktinės padalinių.

Gali reaguoti greičiau nei NATO

Toks scenarijus skirtas ne tik skirtingų dalinių sąveikai stiprinti, bet ir simbolinių žinučių stiprinimui. Jungtinės Karalystės ambasadorės Lietuvoje Claire Lawrence teigimu, JEF numatytas „veikti išvien su NATO, prisidėti prie NATO kovinės grupės, bet gali veikti ir prieš tai, kai NATO pasiekia sutarimą dėl veiksmų“.

Tokia formuluotės gali reikšti, kad be atskirų dvišalių sutarčių su JAV, formalių bei neformalių Vašingtono pažadų ginti Lietuvą ir kitas Baltijos šalis nepriklausomai nuo NATO priimamų sprendimų ar jų trukmės krizės atveju, be Lietuvoje jau dislokuoto ir Vokietijos vadovaujamo daugiašalio NATO bataliono karių grupės, trečiuoju atgrasymo, o kilus krizei ir reagavimo dėmeniu tampa būtent britų vadovaujamos tarptautinės pajėgos.

Tiesa, gen. maj. R. Jonesas pažymėjo, kad JEF, kaip ir bet kurioje kitoje šalių susitarimų veikiančioje organizacijoje ar kitokioje struktūroje svarbus yra sprendimų priėmėjų – politikų balsas. Bet jei NATO sprendimą turi priimti 29 šalys, tai JEF užtenka 9.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© J. eil. E. Čebatorienės ir j. eil. R. Šaltmerytės nuotr

„Lažinčiausi, kad būnat čia, Lietuvoje, grėsmę galima suvokti realiau, nei kur nors kitur Vakaruose. JEF yra lankstesnė, mažesnė vieningai mąstančių šalių ir, pasakyčiau, draugų grupė. Ji galėtų veikti viena arba su amerikiečiais, bet dabar svarbiausia parodyti mūsų matomumą Baltijos jūroje“, – sakė gen. maj. R. Jonesas.

JEF priskirti žvalgybiniai vienetai gali pradėti veikti dar tik tvenkiantis krizei, o štabo elementas gali būti aktyvuojamas per 24 valandas nuo įsakymo paskelbimo. Pačių JEF pajėgumų, ypač laivyno kovinės grupės suformavimas ir išsiuntimas į operacijos regioną gali užtrukti ilgiau, tačiau Folklendo karo metu britai sugebėjo suformuoti kovinės grupės smaigalį per 48 valandas.

Tai, kad po „Brexit“ iš ES besitraukiantys britai imasi įsipareigojimų Baltijos jūros regione, reiškia, kad britų lyderystė žymi nesumenkusių Londono ambicijų bei norų ginti britų nacionalinius interesus svarbą – o Baltijos jūros regionas yra šių interesų dalis.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Lietuvos kariuomenės/ Rūtos Šaltmerytės nuotr.

Be to, ne tik pačiai Jungtinei Karalystei reikia sąjungininkų Europoje, bet ir europiečiams reikia britų karinės patirties, jau nekalbant apie pajėgumus. Remiantis 2019 metų Miuncheno saugumo konferencijos ataskaita, ES vis dar priklausanti Jungtinė Karalystė turi 44 proc. visos Bendrijos sunkiųjų transporto lėktuvų pajėgumų, 17 proc. pontoninių tiltų, 18 proc. fregatų.

Antra vertus, svarbu ir tai, kad britams į JEF pavyko įtraukti NATO nepriklausančias šalis – Suomiją ir Švediją. Pastaroji, ypač jai priklausanti Gotlando sala yra vienas svarbiausių strateginių veiksnių Baltijos šalių apginamumo kontekste. Gotlando salos kontrolė, saugumas ir Švedijos laikysena krizės atveju palengvintų arba apsunkintų Baltijos šalių gynybą.

Simbolinis britų sugrįžimas – po šimtmečio

Britų vadovaujamos tarptautinės pratybos Baltijos jūroje jau dabar vadinamas vienu svarbiausiu šių ekspedicinių pajėgų, kurias Jungtinė Karalystė iš pradžių kūrė išskirtinai sau, išbandymu. Kita vertus, dar vienu simboliniu sutapimu galima laikyti Karališkojo Laivyno pasirodymą Baltijos jūroje, stengiantis apsaugoti savo interesus nuo grėsmės iš Rytų.

Mat būtent prieš šimtą metų, po Pirmojo pasaulinio karo britai taip pat pasiuntė savo laivų flotilę į Baltijos jūrą, siekdami apsaugoti savo prekybinius ir kitus strateginius interesus šiuose vandenyse. Britų interesai sutapo su Latvijos ir Estijos nepriklausomybės siekiais – Karališkasis laivynas tiesiogiai rėmė latvius ir estus ne tik ginklais, šaudmenimis, bet ir galingų laivų pabūklų salvėmis, talžiusiomis bolševikams.

„Aš pulsiu bolševikus tiek, kiek pasieks mano pabūklai“, – estams ir latviams 1918-ųjų gruodį žadėjo kontradmirolas Edwynas Alexanderis-Sinclairas, o jį pakeitęs kontradmirolas Walteris Cowanas pasižymėjo taip, kad sulaukė iš Estijos ne tik apdovanojimų – estai 2007 metais vieną savo karo laivų, iš Jungtinės Karalystės įsigytą minų medžiotoją pavadino „Admirolu Cowanu“. Britų ir estų istorinis ryšys išties ypatingas.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© Wikipedia Commons

Estijos Nepriklausomybės karo metu britai užgrobė du bolševikų laivus ir juos perdavė estams. Vėliau estai šiuos laivus pardavė Peru. Lietuviams pasisekė mažiau – tuo metu Lietuva beveik neturėjo išėjimo prie jūros.

„Lietuvą nuo jūros skyrė Klaipėdos kraštas, o laivynu plaukti Nemuno žiotimis būtų buvę sudėtinga“, – juokaudamas teigė istorikas Lietuvos Tarpukario istoriją nagrinėjantis ir kelių su šiuo laikmečiu susijusių knygų autorius Gediminas Kulikauskas.

Tiesa, jis pažymėjo ir kitą britų šaltesnio požiūrio į Lietuvą priežastį – tuomet Lietuvos valstybė iš Londono vertinta kaip naujas, neaiškus, nežinia ar išgyvensiantis (gal po Lenkijos sparnu atsidursiantis) darinys, kuriame buvo didelė britų priešininkės kare – Vokietijos įtaka. Su tuo sutiko ir kitas karo istorikas – profesorius Valdas Rakutis.

„Mus rėmė gal kiek mažiau, nes britams buvo įtartina lietuvių ir vokiečių draugystė. Bet kai ji pasibaigė 1919 m. liepos mėnesį, tai pradėjo draugiškai žiūrėti. Kai mes su vokiečiais susipykome, britai tapo mūsų didžiausiais draugais. Tiesa, britai darė kaip visada – ne iš meilės, o dėl savo interesų, ypač prekybinių“, – DELFI sakė V. Rakutis. Jis paminėjo, kad jau 1919 m. rudenį britai lietuvius jau ėmė remti politiškai, taip sudarydami atsvarą prancūzams, kurie rėmė lenkus.

Ir nors su prancūzais karo metu britai buvo sąjungininkai, jie nenorėjo leisti regione pernelyg įsigalėti Prancūzijai ir jos ypač remtai Lenkijai, o ypač – užkirsti kelią Rusijos imperiją griovusioms bolševikų pajėgoms ir išplitimui į Vakarus.

Vis dėlto komunistinės bolševikų nuotaikos 1918-ųjų pabaigoje ir 1919-ųjų pradžioje bei vasarą nuo karo pavargusioje Britanijoje smelkėsi ir į šios šalies uostus.

Čia didelę galią turėjusios profsąjungos veikė darbininkus, kurie atsisakė kariauti su bolševikais kruviname Rusijos pilietiniame kare kovojusioms baltagvardiečių pajėgoms skirtus ginklus, šaudmenis ir kitą įrangą. Iš pradžių dėl to strigo ir JAV lietuvių parama Nepriklausomybės kovose paskendusiai Lietuvai – Amerikos lietuviai žadėjo apie 6 tūkst. karių brigadą, ginklų ir šaudmenų Lietuvai, bet šią paramą stabdė raudonomis vėliavomis mojuojančių ir apie pasaulinę revoliuciją šaukiančių darbininkų streikai Britanijos uostuose.

Tad paradoksalu, kad praėjus šimtmečiui po to, kai Baltijos šalių nepriklausomybę nuo grėsmės iš Rytų apginti vienaip ar kitaip padėjo vieni į kitus nepatikliai žiūrėję britai, prancūzai ir vokiečiai vėl susitinka tose pačiose erdvėse. Tiesa, šį kartą nepatiklumo – gerokai mažiau.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© AFP / Scanpix

Ir nors Baltijos šalyse neretai pasitaiko kreivų žvilgsnių į Berlyno ir Maskvos santykius, ypač dėl „Nord stream“ dujotiekio, sankcijų ateities ir amerikiečių vaidmens Europoje, būtent Vokietijos vadovaujamas NATO batalionas dislokuotas Lietuvoje.

Savo sausumos bei oro pajėgas Baltijos šalyse nuolat rotuoja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Pastarosios šalies sraigtasparniai per pratybas BALTOPS rėmė ispanų jūrų pėstininkus, nors abi valstybės iki šiol nesutaria dėl Gibraltaro priklausomybės.

Lietuvos pakrantėje – įspūdingos sąjungininkų desantinės operacijos: tai nėra tik eilinės pratybos
© JAV ambasados nuotr.

„Tai rodo mūsų, kad mums rūpi draugystės ir bendra istorija. Mus, JEF šalis vienija bendra geografinė padėtis ir bendras supratimas apie grėsmes šiame regione. Jungtinės Karalystės dėmesys Europos saugumui yra nepakitęs ir stiprus, kaip visada.

Yra daug įdomių kalbų apie „Brexit“, Britanijos pasitraukimą, bet saugumo prasme mano šalis yra įsipareigojusi NATO, tai rodo ir faktas, kad mes atsiliepėme į prašymą Baltijos šalyse dislokuoti savo pajėgumus – Estijoje dislokavome savo karius ir vadovaujame daugiašaliam batalionui, taip pat dislokavome naikintuvus, Lietuvoje į pratybas atsiuntėme karių kuopą, o dabar JEF rodo savo įsipareigojimus šio regiono saugumui“, – sakė gen. Maj. R. Jonesas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(108 žmonės įvertino)
4.4537

Top naujienos

Orai: po liūčių vėl sugrįš šiluma (5)

Šiandien Lietuvos orus dar lems nedidelis, į Rytus tolstantis ciklonas .

Po šiurpą keliančio nužudymo – šokiruojantis prisipažinimas: norėjau išvaryti velnią (47)

Diena iš dienos gėrė alkoholinius gėrimus, kol ėmė vaidentis velnias, kurį jis nutarė...

Už 4000 kilometrų likusio dukters kapo pamatyti nebesitikėjo: padėjo 70 metų senumo nuotrauka (8)

93-ejų Jurgis Dirvonskis „ Misija Sibiras ’19“ dalyviams prieš ekspediciją įdavė...

Apklausos: rinkimus Ukrainoje laimėjo Zelenskio partija, pasiekė rekordinį rezultatą atnaujinta 21:31 (228)

Ukrainiečiai sekmadienį suteikė naujajam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui mandatą pertvarkyti...

18-mečio vedamas Izraelis antrus metus iš eilės laimėjo 20-mečių Europos čempionatą (22)

Trečius metus iš eilės Europos jaunimo (iki 20 metų) čempionato finale žaidusi Izraelio...

Didžiuliu greičiu atlėkęs BMW rėžėsi į tokios pačios markės visureigį, nukentėjo 19-metis (124)

Sekmadienio vakarą, apie 21 val., Vilniaus pakraštyje, Šiaurės g., susidūrė du BMW...

Rumunijoje rungtynių metu lietuvio trenerį ištiko širdies smūgis (3)

Pasaulio futbolo bendruomenę sukrėtė įvykiai Rumunijoje. Šios šalies čempionato rungtynių metu...

Vilnietę šiurpina vaizdas prie Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (35)

Priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią dar neseniai buvo paminklinė lenta, bylojanti, kad čia...

Kaip fizinis aktyvumas gali kenkti jūsų intymiam gyvenimui? (15)

Jūsų užpakaliukas – stangrus, presas – akmeninis, o kojos dar niekada neatrodė taip gerai....

Unikalios vietos lietuvių pamėgtame kurorte: mėnulio žemė, banginių slėnis ir mėlynoji duobė (8)

Daugelis lietuvių Egiptą jau yra aplankę ne vieną ir ne du kartus, tačiau šioje saulėtoje...