aA
„Formulės 1“ gerbėjams šis vaizdas pažįstamas ir primena sustyguotą spektaklį: lenkytininkai užsuka į boksus pasikeisti padangų, pasipildyti degalų – procesas trunka sekundes – ir vėl į trasą. Panaši procedūra pirmą kartą išbandoma Lietuvoje, tik vietoje vietoje lenktyninių bolidų naują koncepciją išbandys ir pažangiausi JAV karinių oro pajėgų orlaiviai – naikintuvai F-35A.
© KAM

Naikintuvai nusileidžia, papildomi degalais, pertaisoma ginkluotė, pasikeičia pilotai ir orlaiviai pakyla į dangų vykdyti misijos. Atrodytų, paprastas, po ilgų treniruočių iki skausmo pažįstamas veiksmas. Juolab, kad tokia procedūra Pirmojo ir ypač Antrojo pasaulinių karų laikais būdavo įprasta, ypač vykstant intensyviems koviniams veiksmams, kurių metu naudota aviacija.

Tačiau modernūs daugiafukciniai naikintuvai – technologiškai sudėtingesni aparatai su šimtais skirtingų sistemų. Jos ir patys orlaiviai yra jautresni, lepesni, patikros procedūros – būtinos, norint ne šiaip sėkmingai įvykdyti misiją, bet ir tiesiog pakilti į orą.

Lietuvos oro erdvėje – neeilinės pratybos: čia naują gynybos planą išbandys moderniausi JAV naikintuvai
© I. Budzeikaitės nuotr.

Net Šaltojo karo laikais, kai Vakarų šalių – NATO narių ir net neutralių valstybių, tokių kaip Švedija karinės oro pajėgos aukštoje parengtyje laikė naikintuvus, galinčius tūpti numatytuose greitkeliuose, kur jie būtų perginkluojami, nė viena šalis neturėjo tokių pajėgumų, kokius dabar turi JAV.

Situacijose, kai svarbi būtent žaibiška reakcija į besikeičiančias grėsmingas aplinkybes bei galimybė greitai perdislokuoti, į orą pakelti naikintuvus kiekviena sugaišta sekundė gali būti aukso vertės.

Tai, kad būtent Lietuvoje išbandoma 2018-siais JAV nacionalinėje gynybos strategijoje pristatytas „inovatyvios kovos koncepcijos“ modelis – gebėti per minimalų laiką perdislokuoti mobilius pajėgumus, kuriuos būtų galima išnaudoti kuo efektyviau, siejama būtent su kriziniais scenarijais Baltijos šalyse. Ką tai reiškia?

Spartus atsakas – ne vien prieš kameras

Lietuva jau ilgą laiką siekia, kad sąjungininkai ir NATO Baltijos regione organizuotų nuolatines oro gynybos pratybas, kuriose būtų treniruojamasi žaibiškai permesti pastiprinimus, prieš tai užtikrinus sąveiką su sąjungininkais. Juk galimos krizės atveju, būtent sąjungininkų ir NATO oro pajėgos yra greičiausiai perdislokuojamos. O tam reikia ruoštis ir tik pratybos didina sąjungininkų pajėgų pasirengimą nedelsiant efektyviai vykdyti gynybines funkcijas bei stiprina atgrasymo funkcijas.

Į tokį Lietuvos siekį tradiciškai atsiliepė sąjungininkai – amerikiečiai. Būtent todėl liepos 16 – 26 dienomis Lietuvoje ir regione (Vokietijoje, Lenkijoje, kitose dvejose Baltijos šalyse) vyksta JAV vadovaujamos pratybos „Spartus atsakas“ (Rapid Forge).

Lietuvos oro erdvėje – neeilinės pratybos: čia naują gynybos planą išbandys moderniausi JAV naikintuvai
© I. Budzeikaitės nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio oficiali informacija apie šias pratybas nėra neįprasta: į Lietuvą permetami JAV naikintuvai, degalų užpylimo orlaiviai ir kita įranga. Lietuva, kaip paramą priimančioji šalis padės užtikrinti reikiamus vadovavimo ir valdymo pajėgumus, teiks paramą iš savo karinių oro bazių, pratyboms skirs poligonus ir oro erdvę, užtikrins antžeminę oro gynybą. Tokia pati procedūra vykdoma ir Lenkijoje bei Estijoje.

Tačiau šį kartą išskirtinumo suteikia būtent patys orlaiviai – Šiaulių aviacijos bazėje nusileido ne tik naikintuvai F-15E „Strike Eagle“, bet ir moderniausi JAV Karinių oro pajėgų „paukščiai“ – naikintuvai F-35A (Lightning II). Ir tai nėra vien simbolinis šou prieš kameras.

Laikinai skirs pusę šalies oro erdvės

Paskutinį sykį F-35 virš Baltijos šalių skraidė 2017 metais. Tiesa, tuomet naikintuvai trumpam viešėjo ne Lietuvoje, o Estijoje. Be to, kartu su JAV žvalgybiniais orlaiviais pažangiausiomis navigacijos, jutiklių ir neaptinkamumo/slapumo (stealth) technologijomis aprūpinti naikintuvai vykdė ir slaptą misiją. Į Lietuvą prieš kelerius metus buvo atskridę kiti JAV naikintuvai F-22.

Naikintuvas F-35 Estijoje
Naikintuvas F-35 Estijoje
© AFP / Scanpix

Rusijos radarų sistemų galimybes pastaraisiais metais ir toliau ypač aktyviai seka regione intensyviai skraidančios JAV, britų bei švedų žvalgybinės platformos – orlaiviai RC-135, „Global Hawk“, „Korpen“, P-8 Poseidon ir E-8 J-STARS.



Tą patį daro ir Rusija. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę NATO Oro policijos naikintuvai du kartus kilo ir perėmė Rusijos žvalgybinius orlaivius Il-20, kurie skrido neįsijungę radiolokacinių atsakiklių.

Naujausia F-35 misija Lietuvoje – naują etapą žymintis žingsnis. Kad lietuviai tam ruošiasi, kaip neiliniam įvykiui, rodo ir faktas, jog Lietuva šioms pratyboms 2 dienas nustatytomis valandomis skirs beveik pusę savo oro erdvės.

Pakankamai didelės erdvės suteikia patrauklias sąlygas pritraukti sąjungininkų pratybas ir leis geriau išnaudoti modernių orlaivių teikiamas galimybes treniruotėms specifinėmis Baltijos regiono sąlygomis.

Pirmieji pratybose dalyvaujantys naikintuvai F-15E į Lietuvos karinių oro pajėgų Šiaulių aviacijos bazę atskrido dar liepos 16 d. – šių oro viršenybės naikintuvų C modeliai Lietuvoje jau matyti ne kartą, tačiau E modeliai yra daugiafunkciniai – jie gali ne tik kautis prieš kitus orlaivius, bet ir atakuoti taikinius sausumoje.

F-15E
F-15E
© AP / Scanpix

F-15E ne veltui vadinamas „Strike Eagle“ – 10 tonų išmaniųjų bombų, raketų, papildomų degalų bakų galintis gabenti ir bet kuriuo paros metu taikinius atakuoti gebantis naikintuvas yra darbinis JAV KOP arkliukas. Lietuvoje tokiems naikintuvams jau paruoštas Kazlų Rūdos poligonas, kurio modernizavimą finansavo būtent amerikiečiai, o tai buvo sukėlę tikrą isteriją Rusijoje.

Liepos 23-25 d. planuojama, kad JAV orlaiviai Lietuvos oro erdvėje vykdys oro atakų treniruotes ir naikins ant žemės esančius taikinius Kazlų Rūdos poligone. Užvedimą ant taikinių, pastarųjų žymėjimą ir integraciją užtikrins Lietuvos ir JAV specialiųjų bei kitų pajėgų kariai.

Lietuvos oro erdvėje – neeilinės pratybos: čia naują gynybos planą išbandys moderniausi JAV naikintuvai
© KAM

Viena vertus, pats F-35A naikintuvų apsilankymas Lietuvoje bus pirmasis ir vien tuo yra simbolinis. Kita vertus, simbolika ir skambios kalbos apie „dar vieną strateginės JAV ir Lietuvos partnerystės įrodymą“ tėra fasadas, po kuriuo slypi iki šiol neapčiuopta nauda tiek amerikiečiams, tiek lietuviams.

Iš Šiaulių aviacijos bazės F-35A orlaiviai kils vykdyti mūšio ore treniruotes Lietuvos oro erdvėje. Šios treniruotės metu mūšio ore valdymą užtikrins Karmėlavoje veikiantis Baltijos valstybių bendras valdymo ir pranešimų centras.

Į Lietuvą atskridę F-35 buvo perginkluoti mokomosiomis bombomis BDU-50, jos sveria 225 kg ir yra nudažytos mėlyna spalva, o vietoje įprasto sprogstamojo užtaiso gabena betoną – tokios bombos skirtos pratyboms ir žalą gali padaryti tik iš didelio aukščio paleistos bombos kinetinis poveikis.

Vien tai, kad, pratybų metu bus praktiškai treniruojamasi vykdyti ne tik mūšio ore, bet ir priešininko antžeminės oro gynybos slopinimo, paramos iš oro užduotis, rodo, jog lietuvių ir sąjungininkų kariai treniruojasi kautis, atsižvelgdami į potencialaus ir lygiaverčio priešininko turimus pajėgumus. Rusija Kaliningrado srityje turi dislokavusi moderniausias priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, kurias, jei tik iškiltų tokia būtinybė, galėtų įveikti būtent naikintuvai F-35.

S-400
S-400
© DELFI

Ne veltui geidžiamiausias pirkinys

F-35 yra ne veltui vadinamas moderniausiu naikintuvu, bet kartu ir prieštaringiausiu orlaiviu per pastarąjį dešimtmetį. Radikaliai skirtingi vertinimai yra neatsiejama F-35 istorijos dalis. F-35 programa sulaukė nemažai kritikos dėl įvairiausių atidėliojimų, defektų, o ypač – dėl smarkiai išaugusios naikintuvų kainos.

38 mln. dolerių už vnt. turėję kainuoti naikintuvai buvo pabrangę iki 150 mln. Vos išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2017 m. aršiai kritikavo „nekontroliuojamą“ F-35 kainų kilimą, o vėliau gyrėsi šį procesą suvaldęs ir ėmė siūlyti „geriausius naikintuvus“ JAV sąjungininkėms.

Dabar šių naikintuvų kaina nukritusi iki 80 mln. už vienetą – žinoma, toks santykis yra sąlyginis, nes įprastai kaina skaičiuojama pagal bendrą kontrakto sumą, į kurią įeina kūrimo, treniruočių, atsarginių dalių ir ypač brangaus išlaikymo išlaidos.

F-35 yra įsigijusios ir kai kurios Europos valstybės – Danija, Norvegija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Italija. Prie šių valstybių jau galima priskirti 32 naikintuvus F-35 nusprendusią įsigyti Lenkiją ir Belgiją. Pastaroji šalis sukėlė neslepiamą Prancūzijos įsiūtį, mat naują naikintuvą su Vokietija ir Ispanija kuriantys prancūzai tikėjosi, kad kaimynai rinksis europietiškus orlaivius.

Bet net ir tos pačios Ispanijos karinės oro pajėgos bei laivynas svarsto įsigyti F-35A ir vertikaliai kilti bei tūpti galinčius F-35B naikintuvus, kurie pakeistų šiuo metu naudojamus 84 naikintuvus F-18 bei 12 orlaivių „Harrier“.

Todėl F-35 gamyba taip ir nebuvo sustabdyta, net ir vertinant alternatyvius, tarpinius pasiūlymus. Priešingai, JAV skubino šių orlaivių priėmimą į ginkluotąsias pajėgas dėl jo unikalių galimybių. Šiuo metu iš viso pagaminta per 400 tokių orlaivių, o vien JAV KOP jau turi 196 skraidančius F-35. Pernai lapkritį JAV surengė vadinamąsias „Dramblio pasivaikščiojimo“ („Elephant walk“) pratybas, kurių metu iš vieno aerodromo keliasdešimt sekundžių intervalais pakilo net 35 tokie naikintuvai.

Lietuvos oro erdvėje – neeilinės pratybos: čia naują gynybos planą išbandys moderniausi JAV naikintuvai
© JAV Karinių oro pajėgų nuotr.

Iš viso planuota pagaminti 2443 tokius naikintuvus viena JAV oro pajėgoms, laivynui, jūrų pėstininkų korpusui. Nepaisant lydinčių nesklandumų, amerikiečiai ir jų sąjungininkai ne veltui skubina šių naikintuvų įsigijimą: vienas toks naikintuvas pratybose įprastai laimi oro mūšius santykiu 1:7.

O antskrydžių bei žvalgybinės galimybės yra apibūdinamos, kaip unikalios, mat jutiklių, duomenų keitimosi ir kitos funkcijos šiems naikintuvams suteikia pranašumą prieš naujausias priešininkų priešlėktuvinės gynybos sistemas. Tai jau įrodė Izraelis, nesyk panaudojęs įsigytus F-35 smūgiams prieš moderniausių rusiškų priešlėktuvinės gynybos sistemų saugomus taikinius Sirijoje.

Baltijos šalyse rodysis ir dažniau?

Šiaulių oro bazėje F-35A gali vykdyti ne tik spartų ginkluotės pertaisymą ir papildymą degalais. Lietuvoje gali būti išbandyta ir naujausia, dar kovo mėnesį tik sykį JAV išbandyta sparti įgulos pasikeitimo procedūra: vienam naikintuvui nusileidus speciali F-35A sistema perduoda visą lėktuvo techninės būklės informaciją aptarnaujančiam personalui.

Jei jokių nesklandumų neužfiksuojama, variklis išjungiamas, o naujam pilotui nebereikia pačiam atlikti apžiūros darbų ir jis gali kilti, vos tik orlaivis papildomas degalais ir perginkluojamas.

Be to, nors Šiauliuose ši procedūra nebus atliekama, su F-35 pavasarį buvo atliktas dar vienas eksperimentas, ypač svarbus kovinėse situacijose: į milžiniško transportinio lėktuvo C-17 vidų sutalpintas F-35 buvo pergabentas iš Floridos į Jutos valstiją.

Vėlgi, atrodytų, nereikšmingas žingsnis iš tikrųjų yra dar vienas patvirtinimas, kad tokius naikintuvus galima greitai permesti į bet kurį pasaulio tašką. Ir atvirkščiai – tokie gabenimai transportiniais lėktuvais pirmiausiai skirti pažeistų naikintuvų evakuacijai į skubaus remonto dirbtuves.

Mūšyje pažeisto orlaivio remonto programa leidžia greitai išgabenti naikintuvą į numatytą vietą, kur galima greitai sutaisyti ar pašalinti gedimus bei pažeidimus ir taip pat greitai grąžinti naikintuvą į mūšio lauką. Karo veiksmų statistika rodo, kad šalys, gebančios greitai sutaisyti ir grąžinti į mūšį bent dalį sugedusios arba pažeistos technikos gali sėkmingiau vykdyti užduotis.

Pavyzdžiui, Jom Kipuro kare Izraelis sugebėjo per 24 valandas į rikiuotę sugrąžinti apie 72 proc. pažeistų orlaivių – be tokių gebėjimų šalis būtų netekusi savo aviacijos jau antrąją karo savaitę.

Tokius pat gebėjimus izraeliečiai demonstravo ir sausumoje, į rikiuotę grąžinę didelę dalį mūšiuose sugedusių ar pamuštų tankų – dėl šios priežasties izraeliečiai sugebėjo ne tik atsilaikyti prieš gerokai gausesnes priešininkų pajėgas, jas sumušti, bet ir pakurstė arabų šalyse iki šiol populiarias sąmokslo teorijas, esą pergalę lėmė tik skubi amerikiečių pagalba, kompensuojant Izraelio nuostolius. Šiuo metu Izraelis kovos veiksmuose jau panaudojo dalį iš 16 turimų naikintuvų F-35.

Savo ruožtu amerikiečiai Pirmojo Persijos įlankos karo metu taip pat pademonstravo įspūdingus gebėjimus grąžinti į rikiuotę pažeistą techniką: iš 144 dislokuotų atakos lėktuvų A-10 beveik pusė buvo pažeista, tačiau tik penki buvo prarasti ar nepataisomai sugadinti.

Tokių gebėjimų F-35 prižiūrintiems mechanikams taip pat prireiks, turint omeny, kad nedidelis šių naikintuvų skaičius (bei didelis poreikis) realių kovinių misijų prieš lygiaverčius priešininkus, tikėtina, neišvengiamai sumenktų.

Antra vertus, ambicingi „Lokheed Martin“ planai iki 2030-ųjų vien Europoje turėti 500 naikintuvų F-35 (iš jų 48 priklausytų JAV karinėms oro pajėgoms), nebūtinai išsipildys. Viena iš originaliųjų F-35 programos narių – Turkija užsispyrė turėti rusiškas priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, kurios nesuderinamos su JAV gaminamų naikintuvų atpažinimo sistemomis.

Į Turkiją pristatyta S-400 sistema
Į Turkiją pristatyta S-400 sistema
© AFP / Scanpix

Bandymai integruoti šias, paradoksaliai, viena kitą įveikti galinčias sistemas nežavi Vašingtono ir Ankaros troškimas turėti tiek šimtą tokių naikintuvų, tiek moderniausias rusiškas priešlėktuvines gynybos sistemas jau susidūrė su JAV prieštaravimu bei atsisakymu tiekti Turkijai F-35. Tai nebūtų pirmas kartas JAV istorijoje – po 1979 m. revoliucijos Irane amerikiečiai atsisakė tiekti dalį Iranui pažadėtų naikintuvų F-14, karinių laivų ir kitos įrangos, ją perimdami patys.

„Jei Putinas nori parduoti savo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400 Ankarai, tai NATO turėtų permesti naikintuvus F-35 ten, kur jie gali atgrasyti Rusiją – į Baltijos šalis, tikėtina į Estiją arba Lietuvą, kur veikia NATO Oro policijos misija. Putinas turi pajausti, kad jam teks sumokėti kainą – idealiu atveju ne tokią, kuri pasireiškia katastrofiška įtampos eskalavimą.

Aišku, lengviausias kelias būtų Lenkija, kuri jau išreiškė pageidavimą įsigyti 32 naikintuvus F-35“, – portale „Defence One“ siūlė buvęs Britų armijos rezervistas ir „Reuters“ komentatorius Peteris Appsas.

Apie tokią galimybę Turkijai jau pagamintus maždaug 30 naikintuvų parduoti kitoms šalims yra užsiminę ir pati „Lokheed Martin“ vadovė Marillyn Hewson. Pirmieji keturi, kuriais turkų pilotai pernai jau treniravosi JAV, gali atitekti Izraeliui, kuris šiuo metu turi 16 tokių naikintuvų. Beje, Irzaeliui tai taip pat nebūtų pirmas kartas - būtent izraeliečiai buvo pirmieji, iš JAV sulaukę Iranui iš pradžių skirtų naikintuvų F-16 XX a. 9 dešimtmetyje.

Nuo 2020-ųjų Turkija turėjo sulaukti apie dešimt orlaivių per metus, tačiau įšaldžius Ankaros kontraktą ir jau pasirinkus atsargines bendroves, kurios galėtų gaminti turkų iki šiol gamintas F-35 detales, tokiu sandėriu greičiau gauti geidžiamus penktos kartos naikintuvus Lenkija būtų labiau nei suinteresuota.

Net jei toks pasiūlymas ir nebūtų išgirstas, apie F-35 dažnesnius pasirodymus Baltijos jūros regione yra minėję patys amerikiečių karininkai, tad paruošta ir JAV įguloms jau žinoma vietinė infrastruktūra tebus privalumas.

Pačioje Jungtinėje Karalystėje, Leikenhito karinių oro pajėgų bazėje šią savaitę jau pradėti parengiamieji infrastruktūros sukūrimo darbai. Apie 200 mln. dolerių vertės projekte numatoma šioje bazėje dislokuoti bent dvi eskadriles, t.y. 48 naikintuvus F-35 jau nuo 2021 metų.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(78 žmonės įvertino)
4.6026

Top naujienos

10-metės dukters netekę ir į teismų maratoną įsukti tėvai: vienintelis dalykas, kurio norime, – teisingumas (25)

Su Vaidu ir Jurgita Jankauskais susitikome Vaisodžių kaime, į kurį šeima planavo atsikraustyti...

Neeilinė istorija perkant būstą iš brėžinių: po dvejų metų – nei namų, nei pinigų (4)

Daugiau nei dvi dešimtys asmenų 2017 metais nusprendė įsigyti namą ir pervedė tūkstančius...

Saudo Arabijos naftos šokas suvienijo Kiniją su jos konkurentėmis: karo bijo visi vienodai (5)

Jei kas ir gali atitraukti Azijos supervalstybes nuo teritorinių nesantaikų ir ginčų dėl...

Plyšus aortai, retas kuris išgyvena: norint sumažinti riziką, veiksmų imtis galima nedelsiant (34)

Rugsėjo 19-ąją visame pasaulyje minima aortos diena. Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas...

Norint rasti auklę, teks paplušėti: papasakojo, kokius reikalavimus kelia tėvai, o kokių užgaidų turi auklės (51)

Prasidėjus rudeniui, daugelis mamų grįžta į darbus, o vaikai keliauja į darželius. Jei vietą...

Gero nežadančios tyrimų išvados: gaivieji gėrimai padidina mirties riziką, vegetarizmas – insulto

Mėgstate gaiviuosius gėrimus ? Be reikalo. Naujo, vieno iš stambiausių tokio tipo tyrimo autoriai...

Kupiškyje iš tėvų atimti vaikai išgyveno kančias: globėja 5-erių berniuką laikė rūsyje (245)

Kupiškio rajone, kaip įtariama, prieš penkiametį smurtavo laikinoji globėja. Ji vaiką uždarė...

Šalnos, vėjas ir lietus: likusios savaitės dienos neprimins bobų vasaros (6)

Ketvirtadienio naktį trumpi lietūs nebus labai įkyrūs, tačiau jie pasirodys daugelyje šalies...

Di Maria pasiuntė „Real“ į nokautą Paryžiuje, „Atletico“ atsitiesė mūšyje su „Juventus“ Vokietijoje – puikus ruso įvartis po vartininko „kliurkos“ (8)

UEFA Čempionų lygoje trečiadienio vakarą sužaistos paskutinės šešerios pirmojo grupių etapo...