aA
Jūsų renginys nepageidaujamas. Tokio įspėjimo iš Rusijos Karelijos respublikoje esančio miesto administracijos sulaukė nedidelė vietos lietuvių bendruomenė, nors jau buvo gavusi visus leidimus dešimtmečio renginiui. Pasipylė spėlionės, kad tai esą – Kremliaus kerštas Vilniui.
© Artūras Morozovas

Dar gegužės 6 d. lietuvių autonomija Rusijos Karelijos Respublikos krašte planavo šventinius renginius – parodą rajono muziejuje ir nedidelį koncertą kultūros rūmuose. Renginiai buvo suderinti su Karelijos Respublikos Kultūros ministerija, buvo pakviesti svečiai iš respublikos sostinės Petrozavodsko, nupirkti bilietai.

„Ir staiga šiandien – lyg perkūnas iš giedro dangaus, sulaukiame nurodymo, neva iš rajono administracijos, atšaukti visuos šiuos renginius. Muziejuje ir kultūros rūmuose jiems pasakė, kad parodą ir koncertą atšaukė dėl nurodymo „iš aukščiau“.

Tariamai prieš Pergalės dieną negalima organizuoti renginių, susijusių su Lietuva. Nors šie renginiai neturi jokio politinio motyvo, jie rengiami mūsų kraštiečių išskirtinai kultūros tikslais. Kas tai iš rajono ir miesto administracijos pusės – administracinė paikystė ar sąmoningas nacionalinės nesantaikos kurstymas?“, – klausė pranešimo socialiniame tinklalapyje autoriai.

Karelijoje atsidūrė ne savo valia

Formaliai, leidinio mustoi.ru duomenimis, miesto valdžia esą kėlė pretenzijas dėl priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir kultūros rūmų kanalizacijos sistemos veikimo.

Kita versija – miesto vadovas vėlai gavo suderinimui kapitalinį kultūros įstaigos veiklos planą ir veikiausiai suabejojo, ar būtina rengti lietuvių kraštiečių sambūrio koncertą. Tiesa, tokios priežastys kažkodėl nesutrukdė prieš tai surengti Rusijos desantininkų koncertą.

Socialinio tinklalapio „VKontakte“ grupėje „Medvežjegorskas: gyventojų komanda. Perkrova“ dar balandžio 28 d. pasirodė įrašas, pranešantis, kad kad jų autonomijos dešimtmečio minėjimo šventė gali neįvykti.

Kremliaus kerštas: prieš Pergalės dieną norėjo pažeminti lietuvių tremtinių palikuonis
© DELFI / Artūras Morozovas

Pranešime rašoma, kad „lietuviai Medvežjegorske – tokie patys rusai, kaip ir mes“, nes kai kurie „čia gyvena nuo neatmenų sovietinių laikų, o kitų tėvas ar motina buvo lietuvių tautybės“.

Pabrėžta, kad lietuviai šiuose kraštuose atsirado iš tiesų sovietiniais laikais ir ne savo valia. Juos čia trėmė, jie buvo darbo jėga, stačiusi šiuo metu praktiškai nenaudingą Baltosios ir Baltijos jūrų kanalą.

Dalį Karelijos Rusijos pirmtakė Sovietų sąjunga užkariavo Žiemos karo metu 1939-1940 metais – taip ir neįveikę Suomijos sovietai turėjo tenkintis karo metu nuniokota teritorija, kurią praradę suomiai išsaugojo savo nepriklausomybę.

Kremliaus kerštas: prieš Pergalės dieną norėjo pažeminti lietuvių tremtinių palikuonis
© Lietuvos žinios

„Būtent šiame rajone dar yra Sandormocho kapinės – garsi masinio vadinamųjų liaudies priešų sunaikinimo vieta. Tarp paminklų ir kryžių stovi kryžius nekaltai žuvusiems lietuviams.
Jį pastatė, aktyviai dalyvaujant respublikos lietuvių bendruomenei. Keturi Karelijos miestai turi draugiškus miestus Lietuvoje. Medvežjegorsko bičiuliškas miestas – Prienai“, – rašoma leidinio mustoi.ru pranešime.

Masinio sušaudymo vietą Medvežjegorsko miške rado neseniai išteisintas dėl kaltinimų tvirkinamaisiais veiksmais ir vaikų pornografijos gamybos Karelijos skyriaus „Memorial“ vadovas Jurijus Dmitrijevas.

Kerštas už Magnickio sąrašą?

Jokių oficialių paaiškinimų dėl draudimo lietuviams paminėti sukaktį iš Karelijos valdžios atstovų negauta. Tiesa, tai vietos gyventojų pernelyg nenustebino.

„Šventinėmis dienomis valdžią ištinka paralyžius, visi ilsisi, atsipalaiduoja“, – rašė vietos žiniasklaida.

Vis dėlto Medvežjegorsko gyventojai socialiniuose tinklalapiuose iškėlė savo versijas dėl to, kas atsitiko. Balandžio 28 d. Rusija, reaguojama į Lietuvos valdžios priimtą vadinamąjį Magnickio įstatymą, sudarė savo juodąjį sąrašą asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusijos teritoriją.

Lietuvoje pernai priėmus Magnickio įstatymą, nepageidaujamais paskelbta per 70 Rusijos asmenų, vienaip ar kitaip siejamų su Kremliaus korupcijos mastą atskleidusio Sergejaus Magnickio nužudymu. O šių metų kovą Lietuva kartu su kitomis Vakarų šalimis išsiuntė kelis Rusijos diplomatus.

Sergejaus Magnickio atvaizdas
Sergejaus Magnickio atvaizdas
© Reuters/Scanpix

Į tai piktai reagavusi Maskva išsiuntė tris lietuvių diplomatus ir sudarė savo juodąjį sąrašą, į kurį įtraukė būrį Lietuvos politikų, žiniasklaidos atstovų. Bet ir tuo Rusija, regis, nepasitenkino. Kultūros rūmuose lietuvių kraštiečių sambūrio atstovams paaiškinta, kad jų renginį valdžia vadina nepageidaujamu. Nurodymas esą duotas tik žodžiu.

Leidinio muistoi.ru pranešime teigiama, kad nacionalinės ir kultūrinės lietuvių autonomijos Karelijoje įkūrėja Gitana Buivydaitė stebėjosi tokiais trikdžiais.

„Mūsų politika – draugiški kultūriniai, žmogiški ir giminiški santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos piliečių“, – sakė G. Buivydaitė, pabrėžusi, jog ji nuolat organizuoja panašius renginius.

„Mano prašymu, garsus Lietuvos aktorius Donatas Banionis įrašė kreipimąsi į Karelijos gyventojus, jis (įrašas) iki šiol tebėra mūsų radijuje“, – sakė G. Buivydaitė, kuri padėjo organizuoti jubiliejinį lietuvių renginį Medvežjegorske.

Karelijos žurnalistė Liudmila Mišina, kuri daug metų rašo apie nacionalinių bendruomenių problemas, pabrėžė, kad nors lietuvių Karelijoje yra nedaug – apie tūkstantį, esmė esą yra ne skaičius.

„Lietuvių autonomija – išradingi, darbštūs, kūrybingi žmonės. Jie siekia palaikyti ryšius su savo giminaičiais Lietuvoje, pasakoti apie Lietuvos žemių kultūrą ir istoriją, apie kultūrą ir tradicijų ypatumus Rusijos šiaurėje“, – sakė L. Mišina.

Po mosto iš viršaus sujudo patys rusai

Kilus triukšmui sujudo ir vietos politikai, užstoję lietuvius. Medvežjegorsko miesto tarybos narė Valentina Jevsejeva mano, kad rajono administracijos vadovas priėmė sprendimą savarankiškai, bet yra įsitikinusi, kad galėjo būti ir „mostelėjimas iš viršaus“.

Karelijos įstatymų leidžiamojo susirinkimo narys Andrejus Rogalevičius po šių įvykių kreipėsi į Medvežjegorsko rajono vadovą Sergejų Jeliajevą, Medvežjegorsko gyvenvietės administracijos vadovą Nikolajų Rykusovą ir Karelijos nacionalinės ir regionų politikos ministrą Sergejų Kiseliovą.

Jis apeliavo į Karelijos Konstituciją ir pabrėžė, kad lietuviai, kaip ir karelai, suomiai, vepsai, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ir kitų tautybių atstovai, kurie gyvena respublikos teritorijoje, aktyviai dalyvauja visuomeniniame ir politiniame gyvenime, o jų indėlis Karelijos vystymuisi – svarbus.

„Aš palaikau ne tautybę, o savo kraštiečius – Karelijos Respublikos gyventojus. Apmaudu tik dėl vieno dalyko – dėl Karelijos Respublikos Konstitucijos garanto tylėjimo“, – rašė S. Koltyrinas savo paskyroje „Vkontakte“.

Sergejus Koltyrinas
Sergejus Koltyrinas
© DELFI / Artūras Morozovas

Todėl, jo manymu, priėmusieji sprendimą dėl kultūrinių renginių uždraudimo turi atsiprašyti gyventojų, o Karelijos Respublikos Nacionalinės ir regionų politikos ministerija – imtis visų priemonių, kad tokie atvejai daugiau nepasikartotų.

Galiausiai Medvežjegorsko muziejaus direktoriaus Sergejaus Koltyrino paskyroje pasirodė pranešimas, kuriame patvirtinta, kad muziejaus parodų salėje vis dėlto atidaroma audimo meistrų iš Lietuvos paroda. O po jos nuspręsta surengti ir iškilmingą dalį, skirtą Medvežjegorso rajono lietuvių kultūrinės autonomijos 10-ies metų jubiliejui.

Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge sekretorė Ana Berezovskaja patvirtino, kad lietuvių bendruomenei išties leista paminėti savo veiklos dešimtmetį. Tiesa, ne Kultūros ir laisvalaikio centre, kur likus porai dienų iki renginio, nepaaiškinus priežasčių, salės rezervacija buvo atšaukta, o miesto kraštotyros muziejuje.

Kremliaus kerštas: prieš Pergalės dieną norėjo pažeminti lietuvių tremtinių palikuonis
© DELFI / Artūras Morozovas

„Čia atidaryta lietuvių tekstilininkių Laimos Kantakevičienės, Arianos Numgaudienės ir Irenos Seniūnienės darbų paroda „Trys gamtos nuojautos“. Sausakimšoje salėje vyko Petrozavodsko lietuvių šokių kolektyvo pasirodymas, išmoktomis lietuviškomis dainomis lietuvius sveikino kitų čia gyvenančių tautinių mažumų atstovai.

Renginyje dalyvavusi Lietuvos generalinio konsulato Sankt Peterburge patarėja Danguolė Vinciūnienė įteikė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus sveikinimo adresą bei lietuviškos atributikos. Medvežjegorsko lietuvių bendruomenė vienija apie 30 narių, aktyviai dalyvauja miesto kultūriniame gyvenime, prižiūri netoli miesto esančio Sandarmocho stalininio laikotarpio aukų masinėje kapavietėje pastatytą lietuvišką paminklą“, – teigė A. Berezovskaja.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Papasakojo daugiau detalių, kaip iš kauniečių buvo paimti vaikai: specialistų ir tėvų versijos gerokai skiriasi pildoma (835)

Nors kauniečiai, iš kurių atimti du mažamečiai vaikai, jau džiaugiasi, kad atžalos šiandien...

Skelbiama apie aptiktus nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi palaikus Erdoganas: tai planuota žmogžudystė (143)

Nužudyto žurnalisto Jamalo Khashoggi kūno dalys buvo rastos įmestos į šulinį Saudo Arabijos...

Prie manekenės žūties galimai prisidėjusio Ričardo Piniko vaizdo įrašas atsidūrė melo ekspertų rankose (4)

Netrukus bus metai, kuomet Klaipėdoje iš viešbučio iškrito garsi manekenė Dovilė...

Svarstant opozicijos rezoliucijas – keistas dalies liberalų elgesys (43)

Neeiliniame Seimo posėdyje svarstant opozicijos rezoliucijas, išryškėjo keistas šešių liberalų...

Adomaitis – apie bemieges naujoko naktis: tai užtruko per ilgai ir vis dar tęsiasi (12)

Rytinėje Vilniaus „Ryto“ treniruotėje geros nuotaikos netrūko: po krepšiu pokštavo Eimantas...

Viceministrė apie vaikų atėmimo atvejį Kaune: atliekamas tyrimas, kad tokių klaidų nekartotume (195)

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, komentuodama didelio atgarsio sulaukusį...

Pirmąją šv. Kalėdų dieną „Maximos“ parduotuvės nedirbs (12)

Pirmąją šių metų šv. Kalėdų dieną beveik 15 000 lietuviško prekybos tinklo „ Maxima “...

Bioekonomika Lietuvai – tamsus miškas: išvežam, vietoj to, kad kurtume vertę (69)

Pažangios Vakarų šalys savo ateitį sieja su bioekonomika , o Lietuvoje daugybė žmonių šio...

Gyvai / NETOBULOS. Daiva Žeimytė-Bilienė: apie laimės kainą, profesines ambicijas ir romantiką (1)

Žodžio kišenėje neieškanti, drąsiai apie savo skaudžius išgyvenimus ir įveiktas baimes...

Kodėl saugaus eismo ekspertas sostinės gatvėse nesijaučia saugus? (4)

Lietuva gali pasigirti sėkmingai mažinanti sužeistųjų ir žuvusiųjų žmonių skaičių eismo...