Iš pirmo žvilgsnio Rusijos sprendimas yra beprecedentis, ir daugelio pasaulio žiniasklaidų priemonių antraštės mirgėjo įspūdingai atrodančiais skaičiais – esą net 755 JAV diplomatai bus priversti palikti Rusiją. Taip Kremlius atsako į neva nepagrįstas JAV Kongreso praėjusią savaitę įvestas sankcijas Rusijai mainais į Maskvos kišimąsi JAV prezidento rinkimų metu.
Iš tikrųjų toks „galingai užsimojusios ir suįžūlėjusiems amerikiečiams jų vietą parodžiusios Maskvos“ įvaizdis tėra apgaulė, mat pats Rusijos užsienio reikalų ministerijos tekstas skamba kiek kitaip.
Diplomatų niekas niekur neišspirs
Rusijos URM išplatintame pranešime rašoma, kad Vašingtonas iki rugsėjo 1-osios savo diplomatinių atstovybių darbuotojų skaičių sumažintų iki 455 žmonių – tai yra, kad jų liktų tiek pat, kiek Jungtinėse Valstijose dirba Rusijos diplomatinio korpuso darbuotojų ir jų pagalbininkų.
JAV Valstybės departamentas nepatvirtino, kiek žmonių dirba amerikiečių diplomatinėse atstovybėse toje šalyje, tačiau prie 455 pridėjus užsienio žiniasklaidos cituojamus 755 galima būtų kalbėti apie 1210 JAV ambasadose įdarbintų žmonių.
Tiesa, niekur nesakoma, kad visi jie yra diplomatai, t. y. turintys diplomatinį rangą, kuris suteikia įvairias privilegijas ir pan. Pats V. Putinas dar sykį patikslino, ką turėjo omeny Maskva.
„Daugiau negu tūkstantis bendradarbių (JAV misijų – red.) – diplomatinių ir techninių darbuotojų – dirbo ir iki šiol dirba Rusijoje. 755 turi nutraukti šią savo veiklą“, – interviu televizijai „Rossija 1“ Rusijos diplomatų tekstą citavo V. Putinas.
Taigi, „diplomatiniai ir techniniai“ darbuotojai gali būti įvairiausių profesijų žmonės, dirbantys JAV ambasadoje bei konsulatuose – nuo tikrų diplomatų iki vairuotojų, apsaugininkų ar valytojų. O tai reiškia, kad tarp tų 755 asmenų teoriškai gali nebūti nė vieno JAV diplomato, mat Rusijos URM pareiškime nenurodoma, kam konkrečiai iš jų derėtų pagalvoti apie naują darbovietę.
„Toks žingsnis ne ypač atsilieps JAV ambasados darbui, tačiau gali smogti patiems rusams – amerikiečiai Maskvoj ir kituose konsulatuose samdo daug Rusijos piliečių, kurie dirba įvairiausius darbus, todėl juos gali tekti ir atleisti“, – teigė buvęs JAV ambasados Maskvoje darbuotojas ir Transatlantinių santykių centro Johno Hopkinso universitete dėstytojas Donaldas Jensenas.
„Amerikiečiai turės atleisti Rusijos piliečius ir tai taps dideliu nemalonumu JAV misijai“, – tikino analitikas Vladimiras Frolovas.
Ilgai lauktas atsakas B. Obamai
Ir nors formaliai Rusijos sprendimas sumažinti JAV atstovybių personalo skaičių iki 455 darbuotojų ribos yra vertinamas, kaip atsakas į naujausias JAV sankcijas, analitikų teigimu, priežasčių yra daugiau.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius priminė, kad V. Putinas ilgai laukė, kaip atsakyti dar į pernai tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos administracijos sprendimą nepageidaujamais šalyje paskelbė 35 Rusijos piliečius.
Ir anuomet daugelis šį žingsnį įvertino tiesmukai – esą B. Obama įsakė 35 Rusijos diplomatams palikti šalį, nors tarp šių kelių dešimčių asmenų buvo tokie pareigūnai, kaip Rusijos Vyriausios žvalgybos valdybos (GRU) vadas, metus pareigas einantis generolas Igoris Korobovas, jo pavaduotojai Vladimiras Aleksejevas, Sergejus Gizunovas ir Igoris Kostiukovas. Jie iš viso negyvena ir nesilanko Amerikoje, tad jų „išvaryti“ iš JAV niekas ir negalėjo.
Be to, nepageidaujamų sąraše – Latvijoje gimęs Aleksejus Belanas ir Jevgenijus Bogačiovas. Abu jie yra garsūs programišiai, dar 2013 metais pridarę daug žalos Amerikos bendrovėms. Finansinę informacija vogę programišiai užsidirbo milijonus ir jų jau trejus metus ieško Federalinis tyrimų biuras (FTB). Kaip į ieškomiausių nusikaltėlių sąrašą patekę programišiai atsidūrė B. Obamos paskelbtame 35 asmenų sąraše – nepaaiškinama.
Tiesa, žinoma, jog J. Bogačiovas jau kelerius metus sau ramiai gyvena prabangiame būste Anapoje – Rusijos kurorte prie Juodosios jūros kranto. Kartu su A. Belanu Rusijoje kaip didvyriai priimti nusikaltėliai nebijo dėl ateities – į JAV prašymus išduoti šiuos asmenis Rusija nereagavo.
Vis dėlto tuomet, net ir raginamas Užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, kuris jau buvo parengęs juodąjį sąrašą su trijų dešimčių konkrečių JAV diplomatų pavardėmis, V. Putinas surengė tikrą spektaklį, pareiškęs, kad kol kas tokių analogiškų žingsnių į JAV veiksmus imtis neketina.
„Nauji nedraugiški JAV prezidento administracijos veiksmai mūsų atžvilgiu yra provokaciniai, skirti pabloginti abiejų šalių santykius. Mes nenusileisime iki virtuvės lygio neatsakingos diplomatijos ir Rusijos bei JAV santykius kursime atsižvelgdami į išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką“, – tuomet aiškino V. Putinas.
Tokiu neįprastu diplomatiniu būdu V. Putinas parodė, kad kadenciją baigiančios B. Obamos administracijos Kremlius nebevertino rimtai ir laukė sausio 20-osios, kai prisieks V. Putino išliaupsintas Donaldas Trumpas. B. Obamos sprendimų ignoravimas vertintas kaip stipresnis, net įžeidžiantis atsakas nei analogiški diplomatiniai veiksmai.
Tačiau dar prieš D. Trumpo inauguraciją nuskambėjo skandalingi faktai apie būsimojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Michaelo Flynno ir Rusijos ambasadoriaus Sergejaus Kisliako pokalbius.
„Būta prielaidų, kad jiems pasišnekėjus Putinas įtikintas neatsakyti į rusų diplomatų išsiuntimą iš JAV. Manyta, kad santykiai taps normalūs“, – sakė N. Maliukevičius.
Rusijos oligarchų laukia smūgis?
Jo teigimu, tokia taktika nepasiteisino, o parodomasis atsakas yra skirtas tiek D. Trumpui, kaip tek JAV Kongresui, kuris patvirtino sankcijas. Pastarųjų D. Trumpas dar nepasirašė, o Rusijos signalai dėl 755 JAV atstovybių darbuotojų esą gali būti paskutinės vilties bei spaudimo priemonė.
„Laikas parinktas tikslingai: daromas spaudimas prieš pasirašymą, o ir pats Rusijos sprendimas yra pakankamai rimtas veiksmas – JAV ambasados bei konsulatų veiklą tai gali gerokai apsunkinti“, – tikino N. Maliukevičius.
„Rusija apie savo priemones paskelbė „patogiu“ metu – iš karto po to, kai Kongresas patvirtino sankcijas, bet D. Trumpas jų dar nepasirašė. Taip kad pats atsakas yra skirtas Kongresui, o ne D. Trumpui“, – antrino Carnegie centro Maskvoje vyresnysis darbuotojas Aleksandras Baunovas.
Be to, Rusija taip pat demonstratyviai pagaliau atsakė į JAV sprendimą praėjusį gruodį iškraustyti rusus iš kelių prabangių namų Niujorke bei Merilande. Šiuos namus Rusija esą naudojo žvalgybinei veiklai – atsakydama į tai Kremlius tik nuo rugpjūčio 1-osios nebeleis JAV ambasadai naudotis dviem kompleksais: sandėliais Maskvoje ir vienu vasarnamiu sostinės apylinkėse.
JAV ambasados darbuotojai mėgdavo rengti vakarėlius, kurių metu čirškindavo kepsnius – draudimas tai daryti vertinamas netgi komiškai, tačiau per Rusijos televiziją parodytame reportaže užsiminta ir apie kitas JAV priklausančias arba amerikiečių nuomojamas patalpas, kurias gali perimti Rusija.
Be to, sekmadienį V. Putinas taip pat tiesmukai pridūrė, kad Rusija turi „didelį priemonių rinkinį“,mat „artimiausiu laiku“ pagerėjimo Maskvos ir Vašingtono santykiuose tikėtis esą neverta.
Išties, JAV Baltieji rūmai jau leido suprasti, kad D. Trumpas pasirašys sankcijų paketą Rusijai, nors būtent jis dar prieš pusę metų viešai vylėsi, kad diplomatinių krizių su Kremliumi pavyks išvengti. To paties, regis, tikėjosi ir liepos pradžioje su D. Trumpu Hamburge per G20 susitikimą kelias valandas kalbėjęsis V. Putinas.
„Mes gana ilgai laikėme, tikėjomės, galbūt, pagerėjimo (JAV ir Rusijos santykių – red.), puoselėjome tokią viltį, kad padėtis pasikeis. Tačiau, sprendžiat iš visko, jei ji ir pasikeis, tai įvyks negreit. Aš manau, jog mes privalome parodyti, kad mes taip pat be atsako nieko nepaliksime“, – sakė V. Putinas.
Tai, anot N. Maliukevičiaus, gali reikšti ir labiau kenkėjišką, ne tik simbolinę Maskvos veiklą, pavyzdžiui, problemų Sirijoje kūrimą amerikiečiams. Šioje šalyje tiek Rusija, tiek JAV vykdo antskrydžių kampanijas, o Rusija yra nesyk pagrasinusi JAV aviacijai.
Vis dėlto N. Maliukevičius priminė ir JAV valstybės departamento perspėjimus, kad Rusijos veiksmai taip pat gali nelikti be atsako. Amerikiečių pareigūnai jau leido suprasti, kad be dalies darbuotojų likę konsulatai ir ambasada gali ypač apsunkinti gyvenimą vizų prašantiems rusams. O tai – ypač aktuali žinia Rusijos turtuoliams, kurie patys mėgsta vykti į JAV arba ten siunčia mokytis savo vaikus, sportininkus bei kitus iki šiol be didesnių problemų į Ameriką važinėjusius asmenis.
„Būčiau labai nustebęs, jei JAV imtųsi skausmingiausio atsako priemonių – apsunkintų vizų procedūras rusų oligarchams ar jų vaikams. Tačiau būtent to labiausiai bijo rusų oligarchai“, – pabrėžė N. Maliukevičius.