aA
Irano balistinių raketų smūgiai, keršijant už Qasemo Soleimani sunaikinimą, atsakė klausimą, koks bus Teherano atsakas. Dabar iraniečiai jau siunčia aiškius signalus, kad nori mažinti įtampą. Bet, ekspertų teigimu, tai tėra tik pradžia, prasideda ilgasis žaidimas, kuriame išryškės tikrieji Irano tikslai.
Iranas paleido dar dvi balistines raketas
Iranas paleido dar dvi balistines raketas
© AFP / Scanpix

„Manau, kad Teherane bus stiprių balsų, kalbančių apie kerštą, antraip Irano režimas prarastų patikimumą, kai nukauna tokį svarbų jų žmogų, o jie niekuo neatsako.

Kita vertus, iraniečiai supranta, kad karas su JAV per daug kainuotų pačiam Iranui ir jei JAV bus įsprausta į kampą, Amerika pakankamai stipri smarkiai pakenkti Iranui“, – taip dar antradienį, prieš Irano surengtus balistinių raketų smūgių JAV ir sąjungininkų bazėms Irake DELFI kalbėjo Izraelio atsargos generolas Yaakovas Amidroras.

Buvęs Izraelio premjero nacionalinio saugumo patarėjas, tyrimų departamento Izraelio karinėje žvalgyboje vadovas tuomet nesiryžo spėlioti, kaip, kur ir kada smogs Iranas. Vis dėlto Iranui sureagavus greitai ir smarkiai, anot Y. Amidroro, tai dar ne pabaiga.

„Lietuvai visada galiu komentuoti. Jūs ką tik matėte tipiškus Artimuosius rytus: iraniečiai sako, kad nukovė 80 JAV karių, tai esą buvo labai sėkminga ataka, amerikiečiai tai neigia, sako, kad nieko blogo neįvyko, abi pusės labai patenkintos. Bet iraniečiams, manau, to neužteks, jiems reikės rasti daugiau ir stipresnių atsako priemonių, tai tik pradžia“, – DELFI trečiadienio rytą sakė Y. Amidroras.

Ko siekia Iranas: kerštas – tik pradžia, o tikrieji tikslai veda neišvengiamo karo link
© Wikimedia Commons

Anot pašnekovo, neatmestina, kad Teherane bus svarstomi ir tokios priemonės, kaip teroro aktai, kaip 1983 m. JAV bazės Beirute sprogdinimas, 1992 ir 1994 metų teroro atakos prieš Izraelio ambasadą ir žydų kultūros centrą Argentinoje. Su šiomis atakomis siejamas tiek Iranas, tiek jo išlaikoma teroristinė grupuotė „Hezbollah“. Tačiau tikrieji Irano tikslai, anot Izraelio žvalgybininko, yra visai ne kerštas, kaip gali pasirodyti interpretuojant viešus pareiškimus ar net raketines atakas.

Kaip atsakyti į atsaką?

Kelių dešimtmečių darbo žvalgyboje patirtį turintis ekspertas pažymėjo, kad nepaisant aštrių pareiškimų iš Irano ir JAV, abi pusės aiškiai rodo, kad nenori papildomos eskalacijos artimiausiu metu. Kita vertus, jei amerikiečiai nuspręstų atsakyti į Irano raketų ataką, tai būtų dar sudėtingiau Iranui, kuris suprastų įsivėlęs į labai pavojingą žaidimą.

„Jei amerikiečiai bus protingi, jie sakys, kad nieko blogo ar rimto neįvyko, sudie, Iranai. Ir Iranui tai tam tikra problema, nes jei amerikiečiai sako, kad nieko rimto neįvyko, vadinasi jie neišmoko pamokos. Tuo metu amerikiečiai gali sau leisti nieko nedaryti – jie nukovė ne šiaip kokį vadeivą, o vieną svarbiausių ir agresyviausių Irano generolų, antrą žmogų po šalies lyderio Ali Khamenei, kuris nedvejojo žudyti amerikiečius, planavo naujas atakas, dabar atsakinėti į kiekvieną raketų ataką nebūtina“, – teigė Y. Amidroras.

Jo teigimu, būtina atkreipti dėmesį į Irano pareiškimus, kad jei amerikiečiai dabar jau atsakys į iraniečių raketų atakas, Teheranas smogs Haifai ir Abu Dabiui.

Tai esą jau būtų rimtesnė eskalacija – Haifoje yra Izraelio laivyno bazė, kurią Iranas gali atakuoti „Hezbollah“ turimomis raketomis iš Libano arba Sirijos, o Abu Dabyje yra milžiniška JAV, Jungtinių Arabų Emyratų ir Prancūzijos karinė bazė.

Y. Amidroras pripažino, kad JAV pastarosiomis savaitėmis ne šiaip sau Artimųjų rytų regione telkia daugiau pajėgumų – Diego Garsijos saloje dislokuoti JAV bombonešiai B-52, Irake – daugiau sausumos pajėgų. Visa tai esą daroma tam, jei šių pajėgų prireiktų suduoti triuškinantį smūgį Iranui.

„Vis dėlto karas, manau, yra per stiprus žodis, kalbant apie apsikeitimą smūgiais, nes Iranas negali kariauti su Amerika, o JAV oro pajėgos gali sunaikinti visą Irano karinės ir politinės valdžios sistemą nesulaukę rimtesnio pasipriešinimo“, – įspėjo izraelietis.

Tikrosios Irano ambicijos

Tačiau, jo teigimu, Irano tikslas nėra šiaip sau erzinti JAV, kerštauti tik dėl būtinybės parodyti atsaką. Iranas, būdamas įtakingiausia jėga Libane, iš dalies Sirijoje, labai įtakinga jėga Irake ir Jemene siekia gerokai ambicingesnių tikslų – pirmiausiai šių minėtų šalių visiško užvaldymo.

„Tai, kaip Libanas prarado savo suverenumą Iranui, Sirija negali išsilaikyti be iraniečių, o Irake Iranas bando sukurti antrą Libaną, taip tapdamas faktiniu Irako valdovu, net jei oficialiai tai būtų nepriklausoma šalis, rodo Teherano tikruosius tikslus. Būtent todėl veiksmai vyksta Irake, nes šis yra labai svarbus Iranui. Amerikiečius bus stengiamasi išstumti visomis priemonėmis, nes ši šalis yra Irano svajonės dalis siekiant kontroliuoti visus Artimuosius rytus, tai yra koridorius į Siriją ir Libaną, didžiausia šiitiška arabų šalis“, – pažymėjo Y. Amidroras.

Ko siekia Iranas: kerštas – tik pradžia, o tikrieji tikslai veda neišvengiamo karo link
© AP / Scanpix

O su šia ambicija susijęs ir šiuo metu primirštas ar Q. Suleimani nukovimo bei raketinių atakų pridengtas kitas svarbus Irano tikslas: įgyti branduolinį ginklą. Iranas jau pareiškė stabdantis savo įsipareigojimus pagal 2015-ųjų susitarimą su JAV ir keliomis Europos valstybėmis.

Y. Amidroro teigimu, artimiausiu metu Iranas galės sodrinti uraną ir tikėsis kuo greičiau pasigaminti branduolinį ginklą – tai, ko nenori leisti nei JAV, nei Izraelis. Abi šalys nesyk leido suprasti, kad Iranui neleis įgyti branduolinių pajėgumų. Priežastys, anot buvusio Izraelio karinės žvalgybos karininko, yra gerokai didesnės nei reikšmingo, milžinišką naikinamąją galią turinčio pajėgumo įgijimas šaliai, kuri remia arba tiesiogiai išlaiko įvairias teroristines grupuotes, tiekia joms ginklus.

„Susitarimas dėl Irano branduolinės programos yra miręs. Ir tai yra daug rimčiau, nei siekis išstumti amerikiečius iš Irako, bet kartu ir susijęs. Strategiškai Iranas mato progą pasiekti tai, ko seniai norėjo – įgyti branduolinį ginklą. Taip, tai būtų raudona linija mums, Izraeliui, ir JAV“, – sakė Y. Amidroras. Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu patarinėjęs ir dėl Irano branduolinės programos kietą Jeruzalės liniją palaikęs ekspertas nesileido išprovokuojamas klausimui, ką dabar patartų Benjaminui Netanyahu, jei Iranas pasigamintų branduolinį ginklą.

Karas bus neišvengiamas

„Tai bus svarbiausias Izraelio premjero sprendimas, kuris tik gali būti: smogti ar leisti Iranui turėti branduolinį ginklą. Jei būtų mano patarimas – aš neleisčiau Iranui turėti branduolinio ginklo. Ar galima Iraną sustabdyti nuo branduolinio ginklo sukūrimo?

Taip, labai komplikuota operacija, atgrasytų ne amžinybei, bet Izraelis turi priemonių jei ne visiškai sunaikinti, tai bent keliems metams atitolinti kūrimo procesą, mes pasiruošę sumokėti kainą – karas su Iranu“, – neslėpė Y. Amidroras, pripažinęs, kad Izraelis jau kurį laiką realiai, ne tik žodžiais kariauja su Iranu Libane, Sirijoje ir net Irake, kur reguliariai suduoda smūgius Irano kariškiams, tiekiantiems ginkluotę „Hezbollah“ ir kitoms teroristinėms grupuotėms.

Ko siekia Iranas: kerštas – tik pradžia, o tikrieji tikslai veda neišvengiamo karo link
© Reuters/Scanpix

„Mes to viešai nepripažįstame, bet tai vyksta. Nes jei ši valstybė (Iranas.- Red.) viešai deklaruoja norinti sunaikinti Izraelį, jei ji telkia tūkstančius šiitų kovotojų, tiekia joms ginkluotę, kursto karus Libane, Jemene, kitose šalyse, bando jas kontroliuoti – galiausiai jei niekas tos šalies nesustabdys, ji taps dominuojančia regione. Taigi, jei nenorime tokios šalies su branduoliniu skėčiu, konfrontacija – vienintelis kelias“, – neslėpė buvęs Izraelio generolas.

„Manau, svarbu suprasti tai, kad tarp branduolinių šalių egzistuoja reikšmingų skirtumų. Pavyzdžiui, branduolinės šalys, tokios kaip Pakistanas arba Šiaurės Korėja – nė viena jų nenori tapti dominuojančia šalimi regione. Pakistanui branduolinis ginklas yra atsvara Indijai, Šiaurės Korėjai – skėtis ir būdas išlaikyti valdžią.

Su Iranu yra viskas kitaip: jie turi aiškią viziją kaip kontroliuoti Artimuosius rytus ir dar daugiau. Tai nėra įprasta šiai pasaulio daliai, režimas, kuris nori plėstis ir todėl negalima su Iranu elgtis kaip su kitomis branduolinėmis šalimis, kurios neturi tokių svajonių regione“, – įspėjo Y. Amidroras.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(141 žmogus įvertino)
4.0496

Top naujienos

Nekaltas pasivaikščiojimas pajūriu kaip reikiant paplonins piniginę: už karantino pažeidimą – 500 eurų bauda (358)

Žiemiškais Olando Kepurės vaizdais pasigrožėti panorę ne Klaipėdos rajono savivaldybės...

Į kieno rankas dabar papuolė Navalnas? Šio žmogaus biografijoje – daugybė juodų dėmių (469)

Pernai gruodžio 29 d. buvo paskelbta Rusijos opozicijos politiko paieška. Įsakymą pasirašė...

Praneša apie koronaviruso protrūkius įmonėse ir globos namuose, šeimose užsikrėtė 105 žmonės

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje...

Valdas Valiukevičius | D+

Šalis, kurią maitina milžiniška vandens arterija: šalia prabangių dangoraižių – kontrabandininkų valdomos džiunglės

Kuo garsi Panama ? Daugelis turbūt atsakys – kanalu. Tačiau čia yra ir viena mistiškiausių...

Artėja metas, kai skiepų nuo koronaviruso užteks visiems, o skaičiai ims kristi: būtent tada kils rizika viską sugadinti (707)

Tikėtina, kad jau balandį arba gegužę skiepytis nuo koronaviruso galės ne tik rizikos grupių...

„Žalgiriui“ pralaimėjęs „Olympiakos“ protestuoja: laukia oficialios Eurolygos pozicijos (66)

Penktadienio vakarą paskutinėmis sekundėmis itin apmaudžiai 79:81 nusileidęs Kauno...

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 1001 užsikrėtęs koronavirusu, mirė 30 žmonių (173)

Per praėjusią parą nustatytų 1001 naujas koronaviruso atvejis Lietuvoje. Remiantis išankstiniais...

Prekybos tinklai kyla į kovą su jų aikštelėse paliekamomis mašinomis: už valandą gali tekti pakloti ir 5 Eur (402)

5 Eur už valandą – tiek gali tekti pakloti, jei prie vienos iš sostinėje esančių maisto...

Anglas, kardu nužudęs kovos menų trenerį lietuvį, įkalintas iki gyvos galvos, kalės ir jo bendrininkas

Penktadienį paskelbtos bausmės dviem vyrams, kurie prisidėjo prie lietuvio Dainiaus Kasiliauskio...

Ar socialdemokratų atsinaujinimas buvo klaida? (119)

„Siekdamas užkirsti kelią tolimesniam partijos reputacijos visuomenės akyse menkinimui, priėmiau...