aA
Dešimtys tūkstančių JAV karių su technika atgabenami į Europą ir juda ginti Baltijos šalių – tokia milžiniška logistinė operacija laukia „Gynėjas 2020“ („Defender 2020“) – vienose didžiausių JAV vadovaujamų pratybų nuo Šaltojo karo laikų. Be įprastų iššūkių amerikiečių ir sąjungininkų laukia ir kitas: kaip veiks priimančiosios šalies paramos mechanizmas ir naujos technologijos, kurios bus pirmą kartą išbandytos būtent šiose pratybose?
Abrams tankai
© Reuters / Scanpix

Už ką atsakinga viena ar kita Lietuvos institucija ir kokių veiksmų turi imtis krizės atveju? Kokie yra planai, įstatymai, kas juos iš tikrųjų skaito ir kaip jais vadovaujasi realioje krizinėje situacijoje?

Formaliai visi tarsi ir žino savo pareigas, turi patvirtintus planus, žino, kas už ką būtų atsakingas, netgi tobulina įgūdžius seminaruose, apmokymuose, kitose pratybose. Bet susidūrus su realybe daug kas nueina šuniui ant uodegos, tad kas kaltas?

Tokių klausimų kilo po milžiniško gaisro Alytuje, kuris atvėrė institucijų nesusikalbėjimo, stringančių procedūrų ir komunikacijos žaizdas. Abipusiai kaltinimai, ore pakibę neatsakyti klausimai, informacijos trūkumas ir improvizuoti sprendimai – o juk tai tebuvo vienas didelis gaisras.

Tad kaip Lietuvos institucijos reaguotų į grėsmingesnę krizę, pavyzdžiui karo veiksmus? Vienintelis būdas – tikrinti pratybose. Bet pratybos pratyboms nelygu.

Kritikos šiemet jau sulaukė VRM organizuotos „Astravo pratybos“, kurių metu ruoštasi reaguoti į branduolinį incidentą atominėje elektrinėje Baltarusijoje. Dėl nerealistiško ir pernelyg optimistinio scenarijaus šiuose mokymuose tiesiogiai dalyvauti atsisakė Vilnius.

Būtent todėl realistiškų ir didelio masto pratybų poreikis, kaip valdyti krizinę situaciją išlieka didelis. Kitų metų balandį-gegužę Lietuvos ir sąjungininkų teritorijoje vyksiančios pratybos „Gynėjas 2020“ bus būtent tokia proga ir taps išbandymu ne tik kariškiams, bet ir civiliams, ypač Pietų Lietuvos miestų ir miestelių savivaldybėms.

Būtent čia, vadinamąjį „Suvalkų koridorių“ – maždaug 100 km pasienio ruožą, kuris skiria Lietuvą ir likusias Baltijos šalis nuo Lenkijos bus vykdoma dalis „Gynėjo 2020“ veiksmų – iš viso 21 tūkstantį ha apimsiantys mokomieji kariniai veiksmai su beveik 3 tūkstančiais karių taps imituojamo karo veiksmų zona. Ir tai – tik nedidelė pratybų „Gynėjas 2020“ dalis.

Galimos Rusijos pajėgų puolimo kryptys
Galimos Rusijos pajėgų puolimo kryptys

Šaltojo karo pamokos

Šaltojo karo laikais Vakarų Europoje taip pat netrūko situacijų, kai nuo sovietų agresijos ginti europiečius turėjusioje NATO vyravo nesusikalbėjimo, vidinių ginčų, atsakomybės ribų pasidalijimo ir kitos panašios problemos.

Skirtingos NATO šalių kalbos, ryšių įranga, dažniai, ginkluotė, technika, skirtingi pasiruošimo lygiai tiek karinėse, tiek civilinėse struktūrose – visa tai ant popieriaus stipriai atrodžiusioje NATO Aljanso galimybes smarkiai ribojo. O sėkminga gynyba buvo paremta dviem esminiais veiksniais: branduoliniais ginklais ir JAV buvimu. Milžinišką konvencinės ginkluotės pranašumą turėjusią sovietų invaziją buvo galima stabdyti tik su JAV pajėgomis ir branduoliniais ginklais.

Kaip gintų Lietuvą: JAV pratybose išbandys primirštus veiksmus ir naujausias technologijas
© JAV Armijos nuotr.

Bet kaip ir prieš dešimtmetį, taip ir praėjusio amžiaus 7-jame dešimtmetyje JAV sprendimai veltis į konfliktus kituose pasaulio karštuosiuose taškuose amerikiečių karinį buvimą Europoje vertė mažinti. Žinoma, jis buvo gerokai didesnis, nei šiandien, kai Šaltojo karo laikais Europoje amerikiečiai laikė per 300 tūkst. karių, o dabar – tik kiek daugiau, nei penktadalį, tačiau 1968 metais intensyvėjant kovos veiksmams Vietname amerikiečiai nutarė atitraukti dalį pajėgų į Pietryčių Aziją. Panašūs amerikiečių pajėgų išvedimai iš Europos vykdyti nuo 2003-ųjų, kai JAV dalinių reikėjo Irake ir Afganistane, o vėliau, po 2009 m. – į Pietryčių Aziją.

1969-siais tokią pajėgų išvedimo iš Europos problemą amerikiečiai išsprendė pratybomis REFORGER. Milžiniškos, kasmetinės ir tris dešimtmečius vykdytos pratybos numatė greitą didelio JAV kontingento perdislokavimą į Europą – taip siekiant kartu nuraminti europiečius bei treniruoti savo pajėgas bei gebėjimus greitai permesti reikalingas pajėgas ten, kur reikia.

Pasibaigus Šaltajam karui REFORGER buvo pamirštas, o vien užuominos apie tokio dydžio pratybas buvo sutinkamos skeptiškais žvilgsniais. Tačiau po 2014-ųjų pasikeitus saugumo situacijai Europoje JAV kasmet stiprino savo karinį dalyvavimą Europoje, rengė vis didesnes pratybas, o „Gynėjas 2020“ yra viso to kulminacija neatsitiktinai vadinamas mažuoju REFORGER, kuris gali tapti kasmetiniu įvykiu, jei saugumo situacija Europoje ir JAV administracijos požiūris nesikeis.

Svarbiau už skaičius – realybė

Kita vertus, amerikiečiai nuolat pabrėžia ir tai, kad be JAV dalyvavimo tokiose pratybose ypač svarbus ir paramą priimančiųjų šalių indėlis bei gebėjimai užtikrinti sklandų amerikiečių pajėgų atvykimą. „Gynėjas 2020“ taps didžiausiu išbandymu nuo Šaltojo karo laikų. Lietuvos biudžeto projekte priimančios šalies paramai, mobilizacijos veiksmams numatyta skirti 633 tūkst. eurų.

Lietuvoje jau kurį laiką intensyviai ruošiamasi šiam svarbiausiam kitų metų įvykiui gynybos srityje – dar pavasarį vykdyti intensyvūs susitikimai su savivaldybėmis Pietų Lietuvoje, o kariškiai surengė kelias paruošiamąsias pratybas, pavyzdžiui, „Staffex 2019“, kurių metu kartu su JAV kariais treniravosi planuoti ir vykdyti divizijos lygmens operaciją. Bendras parengiamasis darbas su amerikiečiais ypač svarbus, mat būtent JAV pajėgų Europoje vadavietė atsakinga už „Gynėją 2020“.

Kaip gintų Lietuvą: JAV pratybose išbandys primirštus veiksmus ir naujausias technologijas
© JAV Armijos nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio, lietuviai jau galėjo spėti priprasti prie tokių kasmetinių didelių karinių renginių. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę amerikiečiai Lietuvoje dislokavo batalioną su JAV šarvuotąja technika – tankais „Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis ir apie 500 karių.

Tad gali pasirodyti, jog „Gynėjas 2020“ – eilinės, tik didesnės, nei iki šiol karinės pratybos, kuriose dalyvaus 18 valstybių su 37 tūkst. karių. Iš jų – vien amerikiečių į Europą su visa technika bus atgabenta apie 20 tūkst. su tiek pats tūkst. vienetų technikos. Specialiai pratyboms bus aktyvuota technika ir įranga, saugoma sandėliuose Europoje.

Kita vertus, pratybų tikslas – ne šiaip parodomasis JAV ir sąjungininkų karinės galios demonstravimas, nors amerikiečiai pabrėžia, kad jiems tai bus didžiausios per 25-erius metus karinės pratybos, kurių metu bus siekiama pirmiausiai parodyti gebėjimą greitai dislokuoti diviziją į Europą. Tai nėra lengvas uždavinys – kariai su visa technika turi būti atgabenti iš už anapus Atlanto, o pasiekę numatytus uostus Europoje sklandžiai – pajudėti į Rytus, link Baltijos šalių.

Kelyje – įvairiausi logistiniai, infrastruktūros iššūkiai, biurokratinės procedūros kertant Europos valstybių sienas, nenumatytos situacijos, incidentai, galimos informacinės ar kibernetinės atakos – visa tai gali apsunkinti, sutrikdyti ar sulėtinti pajėgų permetimą į Baltijos šalis tuo metu, kai greitis tokiai operacijai yra ypač svarbus.

Kaip gintų Lietuvą: JAV pratybose išbandys primirštus veiksmus ir naujausias technologijas
© JAV Armijos nuotr.

Neslepiama ir tai, kad šį kartą siekiama kuo daugiau realistiškumo, tad galima tikėtis įvairių staigmenų iš organizatorių, sukuriant sudėtingas situacijas, kurias tektų spręsti pratybų dalyviams.

Pritaikys ir išbandys Izraelio patirtį

Kita vertus, be REFORGER pamokų kartojimo, pratybose „Gynėjas 2020“ bus ir naujovių. Pirmiausiai Europoje debiutuose nauja aktyvios apsaugos sistema „Trophy“ aprūpinti amerikiečių tankai „Abrams“. Izraelietiška gynybos sistema „Trophy“ jau sėkmingai naudota kovos veiksmuose, tačiau Europoje amerikiečiai ją atsigabena pirmą kartą.

Kaip gintų Lietuvą: JAV pratybose išbandys primirštus veiksmus ir naujausias technologijas
© JAV Armijos nuotr.

„Trophy“ sistemą sudaro tanko aplinką skenuojantis radarų žiedas, kuris turi užfiksuoti link tanko sprendančias prieštankines raketas bei sviedinius. Būtent prieštankinė ginkluotė yra vienas didžiausių pavojų 70 tonų sveriantiems „Abrams“. Be originalių ir papildomų šarvų „Trophy“ yra efektyviausia priemonė, skirta kovoti su prieštankiniais ginklais.

Aptikus artėjančią grėsmę, kompiuteris apskaičiuoja raketos ar sviedinio trajektoriją, o tada į artėjantį taikinį iššaunamas metalinių skeveldrų debesis, kuris sunaikina raketą jai dar nepasiekus tanko. „Trophy“ prideda beveik toną svorio prie ir taip sunkaus tanko, tad „Abrams“ taps išbandymu Europos keliams ir ypač tiltams, kurie ne visi gali atlaikyti tokį monstrą.

Mūšio vaizdą matys realiuoju laiku

Kita technologinė naujovė yra dar tik eksperimentinėje stadijoje. Pratybose „Gynėjas 2020“ JAV pirmą kartą išbandys TITAN – taktinės žvalgybos taikinių nustatymo ir prieigos mazgą, kuris paremtas dirbtinio intelekto darbu. Šios sistemos prototipas dar tik kuriamas ir dalinius turėtų pasiekti ne anksčiau 2022-siais, tačiau Europoje vyksiančios milžiniškos pratybos, JAV Armijos manymu – puikiausias laikas jau dabar išbandyti šią unikalią sistemą.

Ji paremta žvalgybinės informacijos, surinktos iš bepiločių orlaivių, žvalgybinių orlaivių ir palydovų greitu perdavimu daliniams, kurie vienu metu veikia skirtingose mūšio vietose ir vadovaujasi tikslinio vadovavimo principais.

„Tikslinis vadovavimas grindžiamas tikslų nustatymu, bet ne tikslų pasiekimo būdų (kaip tai atlikti) įvardijimu. Pavaldiniai, esant tarpusavio pasitikėjimo atmosferai, žinodami vado sumanymą, išmanydami doktrininius principus, ir naudodami iniciatyvą gali geriausiai įvykdyti nurodytą užduotį.

Ši vadovavimo koncepcija nereikalauja turėti išvystytos informacinės sistemos, gerai įveikia „karo rūko“ sukeltas problemas“, – teigiama Lietuvos karinėje doktrinoje. Kitaip sakant, net ir mažas dalinys užduotį vykdo ne aklai vadovaudamasis galbūt jau pasenusiais vado nurodymais, o atsižvelgdamas į realią situaciją, imasi iniciatyvos nepriklausomai nuo originalaus plano.

Kaip gintų Lietuvą: JAV pratybose išbandys primirštus veiksmus ir naujausias technologijas
© JAV Armijos nuotr.

Bet tai reiškia, kad daliniai yra ypač priklausomi nuo žaibiškai besikeičiančios situacijos ir tikslios žvalgybinės informacijos apie draugiškų ir priešininko dalinių išsidėstymą bei judėjimą. TITAN sistema teoriškai leidžia JAV ir sąjungininkų pajėgų daliniams gauti tikslią informaciją realiuoju laiku, be trikdžių ir tuo pat metu išlikti mobiliais.

Dažnai įsivaizduojama, jog Holivudo filmuose rodomi gebėjimai realiuoju laiku dideliuose ekranuose matyti visą mūšio ar kelių susidūrimų paveikslą, priartinant ar atitolinat vaizdą, tiksliai identifikuojant draugiškas pajėgas ir priešininko taikinius yra duotybė. Tačiau iš tikrųjų taip yra ne visada, nes šiuolaikiniame mobiliame kare įvairiausių žvalgybinių platformų informacija vadavietes pasiekia skirtingu laiku, o kartais – per vėlai.

Vietoje šiuo metu JAV armijos turimų 100 taktinių vadaviečių ir 13 operacinių stočių, kurios ne visada yra tokios mobilios ir galinčios laiku perduoti informaciją, TITAN turėtų veikti kaip ypač mobili sistema. Viena svarbiausių jos užduočių – nurodyti taikinius ilgojo nuotolio ugnies paramos vienetams, pavyzdžiui, artilerijai, raketiniams daliniams, kurie gali būti kritiškai svarbūs tuo metu, kai parama iš oro dėl įvairiausių aplinkybių yra laikinai nepasiekiama.

„TITAN mums leis matyti ir taikytis iš toli, tai bus pagrindinis galios daugiklis“, – teigė programos direktorius brigados generolas Robas Collinsas, pažymėjęs, kad greitai perduodamą ir apdorojamą informaciją apie realią padėtį mūšio lauke galima bus perduoti tiesiogiai kariams, kurie galėtų priimti sprendimus, kokius taikinius ir kokiais būdais būtų galima sunaikinti.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(95 žmonės įvertino)
4.3263

Top naujienos

Švelnūs orai truks nebeilgai (4)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (581)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (22)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (67)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (438)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (11)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...

Kauniečio lentynoje duona guli jau 4 mėnesius, o vis dar kaip nauja: ko į ją deda? (157)

DELFI skaitytojas buvo nustebintas – į spintelę prieš keturis mėnesius padėta duona atrodė...

Sudie elegantiškiems batams – štai, kokie aulinukai bus madingiausi šią žiemą (23)

Šį šaltąjį sezoną praktiškumo ( angl. „practi-cool“ ) tendencija keičia iki šiol madoje...

Kaip jaučiasi vyrai, kai moteris žengia pirmą žingsnį (42)

„Reddit“ forume buvo išsamiai aptartas visiems seniai ramybės neduodantis klausimas: „Kaip...