aA
Baltijos šalims iš kitų metų biudžeto jau skyrusios 100 milijonų dolerių, JAV skirs antra tiek – 200 mln. dolerių, kuriuos išleis visoje Europoje siekiant modernizuoti amerikiečių pajėgų naudojamas bazes. Taip norima sustiprinti amerikiečių infrastruktūrą ir pajėgumus, kurie galėtų greičiau reaguoti, jei prireiktų ne tik atgrasyti Rusiją, bet ir atsakyti į Kremliaus veiksmus.
© DELFI / Rimas Pocius

Kitais metais JAV gynybai išleis per 700 mlrd. dolerių. Iš jų 4,8 mlrd. numatyta Europos atgrasymo iniciatyvai – programai, į kurią įtrauktas JAV karinių priemonių paketas, siekiant Europoje turėti tokius amerikiečių pajėgumus, kurie galėtų atgrasyti nuo vis agresyviau besielgiančios Rusijos.

Iš minėtųjų 4,8 mlrd. dolerių 100 mln. atiteks Baltijos šalims, kurios pinigus turėtų panaudoti itin svarbioms gynybos srities skylėms kamšyti. Tačiau tuo amerikiečių parama Europai nesibaigs, mat kaip ir kiekvienais metais, JAV numatė sumą, kurią išleis amerikiečių naudojamų karinių objektų Europoje modernizacijai. Šiemet tokia suma bus rekordiškai didelė – apie 214 mln. dolerių.

Dar gruodžio 12-ąją JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įsakymą, leidžiantį JAV karinėms oro pajėgoms keliose Europos valstybėse įsigyti žemės ir įrengti papildomus infrastruktūrinius objektus arba modernizuoti senuosius.

Pinigus leis patikrintose vietose

Daugiausiai pinigų kitais metais bus skirta septyniose Europos valstybėse įkurtoms devynioms bazėms, kurias jau išbandė amerikiečių pajėgos. Ypač didelis dėmesys skiriamas galingiausiomis pasaulyje laikomų JAV karinių oro pajėgų poreikiams, pritaikant bazių infrastruktūrą prie naujausių amerikiečių orlaivių.

„Mes nuolat ieškome galimybių, kad mūsų 5-osios kartos orlaiviai galėtų treniruotis su sąjungininkais ir partneriais Europoje“, – lakoniškai kalbėjo JAV pajėgų Europje atstovas, majoras Juanas Martinezas.

Tokia pastaba apie 5-osios kartos naikintuvus yra užuomina apie jau skelbtą moderniausių JAV naikintuvų F-22 ir F-35 dislokavimą Europoje. Pernai ir šiemet tokie naikintuvai buvo atskridę į Europą, lankėsi ir Lietuvoje.

Naikintuvai F-35 Lightning II
Naikintuvai F-35 Lightning II
© Madelyn Brown/JAV Oro pajėgų/SIPA nuotr.

Tokiu būdu ne tik išbandyta kelių bazių infrastruktūra, susipažinta su vietos karinių pajėgų procedūromis, reljefu, bet ir atlikti žvalgybiniai veiksmai, mat, pavyzdžiui, naikintuvai F-35 turi įvairių jutiklių, kuriais galima iš didelio atstumo stebėti galimų priešininkų veiksmus: radarų veikimą, orlaivių judėjimą.

Neatsitiktinai tokie naikintuvai šiemet leidosi Estijoje, Emario oro pajėgų bazėje, kuri yra visai netoli sienos su Rusija. Ir nors amerikiečių orlaivius bandė sekti Rusijos elektroninės žvalgybos pajėgumai, JAV be F-35 turimų žvalgybinių priemonių dar naudojo ir žvalgybinius orlaivius RC-135, kurie intensyviai „gaudė“ rusiškų radarų, dislokuotų Pskovo ir Kaliningrado srityse signalus.

Amerikiečiai Emario oro pajėgų bazėje buvo dislokavę ir kitus orlaivius – atakos lėktuvus A-10, naikintuvus F-15 bei F-22. Kitais metais Emario bazei teks 13,9 mln. dolerių investicija. Kiek kuklesnę 3,85 mln. dolerių sumą amerikiečiai išleis Lielvardės oro pajėgų bazės Latvijoje modernizavimui. Čia dislokuoti amerikiečių sraigtasparniai ir bepiločiai orlaiviai.

Nemažai investicijų (55,4 mln. dolerių) sulauks ir Kečkemėto oro pajėgų bazė Vengrijoje, kur prieš du metus laikinai buvo dislokuota 123-oji ekspedicinė naikintuvų F-15 eskadrilė, permesta iš Rumunijos, Kampija Turzio oro pajėgų bazės – pastarajai bus skirta 2,95 mln. dolerių.

Mažiausioje NATO valstybėje – Liuksemburge esančioje Sanemo regioninėje saugykloje, kur įsikūrusi 86-oji JAV karinių oro pajėgų priežiūros eskadrilė taip pat bus modernizuojamos remonto dirbtuvės, kuro saugyklos, tiesiami nauji pakilimo takai.

JAV lėktuvų misija Baltijos šalyse
JAV lėktuvų misija Baltijos šalyse
© DELFI montažas / Scanpix

Ir nors planuose Lietuva nėra minima, iš tikrųjų amerikiečiai į Šiaulių aviacijos bazė Zokniuose dar nuo 2015-ųjų yra jau investavusios nemažai pinigų. Krašto apsaugos ministerija patvirtino, kad iki 2019 m. pagal JAV Europos atgrasymo iniciatyvos programą kariuomenės Aviacijos bazėje Šiauliuose numatytiems įgyvendinti projektams iš viso skirta 25,5 mln. JAV dolerių. Daugiau nei pusė šios sumos jau yra įsisavinta.

„Visos šios priemonės leis sustiprinti JAV karinių oro pajėgų galimybę reaguoti greičiau“, – teigė maj. J. Martinezas, pabrėžęs, kad be karinių oro pajėgų bazių, bus atnaujinami mokymų centrai, šaudyklos, rengiama daugiau pratybų.

Atokios salos svarba

Vis dėlto svarbiausia, nors ir n pati didžiausia investicija laikoma nuo Europos nutolusioje Islandijoje. Ši NATO šalis neturi savo kariuomenės ir dešimtmečius remiasi sąjungininkų, pirmiausiai JAV parama. Prieš šešerius metus Keflaviko karinių oro pajėgų bazę palikę amerikiečiai vėliau grįžo ir nusprendė dislokuoti ne tik čia anksčiau buvusią naikintuvų eskadrilę, bet ir naujausius povandeninių laivų „medžiotojus“ – lėktuvus „P-8 Poseidon“.

Būtent šių orlaivių vaidmuo yra vienas svarbiausių Europos gynyboje, todėl JAV bazės modernizacijai išleis 14,4 mln. dolerių. Keflaviko bazė ir visa Islandija yra svarbi neatsitiktinai.

Esminiais veiksniais, norint išlaikyti pranašumą, atgrasyti, o esant būtinybei – ir apginti sąjungininkus galima laikyti būtent JAV pajėgų gebėjimą Europoje greitai dislokuoti pajėgas.

Tai padaryti gali būti gerokai sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmoji kliūtis – atstumas tarp JAV ir Europos. Sunkiąją techniką, amuniciją, kitą konfliktui reikalingą įrangą, kaip ir Pirmojo bei Antrojo pasaulinių karų laikais, galima atgabenti tik jūra – dideliais krovininiais ar karo laivais. Minėtieji konfliktai parodė, kokie iššūkiai laukia kelyje – priešininko aviacija ir ypač povandeniniai laivai, kurie tyko konvojų ir gali ne tik apsunkinti jų kelionę, bet ir fiziškai sunaikinti pačius laivus.

Šaltojo karo laikais ši grėsmė tapo dar opesnė, mat tobulėjant povandeninių laivų bei aviacijos galimybėms, grėsmė konvojams buvo išaugusi. Jei Antrojo pasaulinio karo metu net sėkmingiausiais mėnesiais nacių povandeniniams laivams kilo nemažai sunkumų, stengiantis uždaryti Atlanto vandenyną ir atkirti JAV nuo Europos.

Vieninteliai ginklai buvo šių laikų standartais primityvios trumpo nuotolio torpedos, bombos ir artilerijos pabūklai. Šaltojo karo laikais NATO ir Sovietų sąjunga žaidė pavojingą žaidimą – viena pusė mokėsi apsaugoti konvojus, tobulino priemones bei taktiką, o kita pusė treniravosi savomis priemonėmis sunaikinti konvojus.

Jau tuomet, prieš kelis dešimtmečius modernesnės, galingesnės torpedos, minos, iš didelio atstumo paleidžiamos sparnuotosios ar priešlaivinės raketos ar net branduolinės galvutės galėjo sunaikinti didžiąją dalį konvojų. Praverčia legendinio autoriaus knyga Briuselyje, NATO būstinėje pastaruoju metu vis dažniau siūloma laisvalaikiu atsiversti Šaltojo karo laikų technotrilerį „Raudonoji audra tvenkiasi“ („Red Storm rising“). Ši 1986 metais rašytoją Tomą Clancy išgarsinusi knyga buvo vertinama dėl savo detalaus ir įtaigaus siužeto – romane pasakojamas karo tarp NATO ir Sovietų sąjungos scenarijus.

Pernai spalį Neapolyje, JAV karinio jūrų laivyno operacijų Europoje štabe vadai pirmą kartą per kelis dešimtmečius stebėjo masinį Rusijos povandeninių laivų judėjimą per vadinamąjį Grenlandijos, Islandijos ir Jungtinės Karalystės tarpą (angl. G.I.U.K. Gap).

JAV Europoje žarstysis pinigais: kam atiteks šimtai milijonų dolerių?
© Wikimedia Commons

Ši teritorija tarp išvardytų šalių dar Pirmojo Šaltojo karo metu buvo labai reikšminga Europos gynybai. Konflikto atveju šį vandenyno ruožą sovietų karinės jūrų pajėgos turėjo perplaukti, norėdamos pasiekti Atlanto vandenyną ir sustabdyti JAV siunčiamus konvojus.

Prieš kelis dešimtmečius sovietų povandeninių laivų judėjimą sekė sistema SOSUS, sudaryta iš povandeninių hidrofonų ir kitų daviklių, o šiuo metu ji yra pakeista teoriškai modernesne, mobilesne, tačiau nepakankamai finansuojama ir nuolat neprižiūrima integruota povandeninio stebėjimo sistema IUSS. Kaip ir legendinėje T. Clancy knygoje „Raudonoji audra tvenkiasi“, kur viena svarbiausių mūšio dėl Atlanto dalių tampa Islandija – ją iš pradžių šturmuoja ir užima sovietų desantininkai, o tik vėliau atsikovoja sąjungininkai, taip ir realybėje ypač svarbiais veiksniais išlieka Islandija bei Grenlandija.

Dešimtmečius JAV Islandijoje laikė dešimtis orlaivių – nuo oro apsaugai būtinų naikintuvų, iki lėktuvų, skirtų kovai su povandeniniais laivais. Tačiau 2006 m. Islandiją paliko naikintuvai, o čia tik trumpam atskrisdavo žvalgybiniai lėktuvai P-3 „Orion“, skirti medžioti povandeninius laivus.

Rusijai suaktyvinus savo veiksmus šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje, amerikiečiai į Islandiją gražino naikintuvus F-15 bei orlaivius P-3 „Orion“. Galiausiai milžiniškoje Keflaviko oro pajėgų bazėje netoli Reikjaviko nuspręsta atnaujinti angarus.

Būtent juose galės tilpti modernesni ir didesni žvalgybos orlaiviai „P-8A Poseidon“, kurių paskirtis tokia pati – kova su priešininko povandeniniais laivais. Šie lėktuvai – karinė gerai pažįstamų keleivinių lainerių „Boeing 737“ versija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (10)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (57)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (427)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (5)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (135)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (284)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai (1)

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...

Eimunto Nekrošiaus bičiulis apie režisierių ištikusias sveikatos problemas: kalba ėjo apie operaciją (33)

Kartu su visa šalimi mylimo ir talentingo režisieriaus gedintys aktorius bei režisierius Adolfas...

Lietuvoje atsiras vieta, kur miško kirtėjai bus nepageidaujami (3)

Kiekviena pasaulio šalis gali džiaugtis savo turimais gamtos turtais. Saugant unikalų gamtos...