aA
Mobilių, puikiai aprūpintų grupių spiečiai iš visų pusių puola jau išžvalgytą priešininką, neduoda laiko atsikvėpti, o tada staiga atsitraukia, ištirpsta apgyvendintoje vietovėje. Jų šimtai ir jie veikia pagal iš anksto numatytus, pratybose nugludintus planus. Tokia vizija – ne tik reali, bet ir gali tapti dar viena atgrasymo priemonių, kurias Baltijos šalims siūlo JAV analitinio centro RAND ekspertai. Lietuviai jau trina rankomis – dalis siūlymų įgyvendinami.
© DELFI / Orestas Gurevičius

Lapkričio 28-29 d. Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono kariai pratybose „Įniršęs husaras“ mokėsi ginti Panevėžio miestą. Jiems padėjo ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Vyčio apygardos 5-osios ir Prisikėlimo apygardos 6-oios rinktinių kariai pritaikę „spiečiaus“ taktika.

Tai – ištrauka iš KAM pranešimo spaudai. Ir ji atrodytų įprasta šiemet ar pernai, kai karių pratybose miestuose ar miesteliuose jau beveik nieko nebestebina, kaip ir šauktiniai ar lietuviškos savaeigės haubicos, o vietos gyventojai mato ne tik lietuvių, bet ir sąjungininkų karius su šarvuotąja technika.

Tačiau minėtas pranešimas informavo apie pratybas 2013-ųjų rudenį. Tuomet Lietuva gynybai skyrė vos 267,3 mln. Eur arba 0,77 proc. BVP. Kariuomenė vegetavo, o nesukomplektuotiems daliniams trūko net šaudmenų – apie karą niekas rimtai nesvarstė.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© KAM nuotr.

Net Ukrainoje – Kijeve, Maidane tomis dienomis dar tik būrėsi pirmosios protestuotojų minios, o Vilniuje vykusiame susitikime dėl Rytų Partnerystės ES vadovai mėgino įtikinti tuometinį Ukrainos vadovą Viktorą Janukovyčių pasirašyti Asociacijos sutartį.

Per pusmetį viskas apsivertė aukštyn kojomis: po kruvinų įvykių V. Janukovyčius spruko į Rusiją, kuri atplėšė Krymą, sukėlė karą Donbase, o dėl savo saugumo sunerimusios Baltijos šalys paprašė sąjungininkų pagalbos ir ėmėsi stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Galėjo susidaryti įspūdis, kad kalbos apie galimą karą sklinda tik iš Lietuvos vadovų ir žiniasklaidos, o niekam Vakaruose tai esą nerūpi, niekas to rimtai nevertina.

Tačiau dėmesį į Baltijos šalių gynybą atkreipė ne tik galingiausios pasaulio valstybės ir Aljansai – pirmiausiai JAV ir NATO, dislokavusios papildomas pajėgas, ne tik žiniasklaida, siuntusi korespondentus į iki tol nuobodžiomis ir kiek paranojiškomis dėl Rusijos grėsmės eskalavimo laikytas Baltijos šalis.

2016 metais vienas svarbiausių pasaulyje analitinių centrų RAND Corporation paskelbė prieštaringų vertinimų sulaukusią ataskaitą apie galimus Rusijos agresijos prieš Baltijos šalis scenarijus ir kokios būtų to pasekmės. „Liūdnos, – konstatavo ekspertai, NATO Baltijos šalyse pralaimėtų ir labai greitai – rusų tankai Rygoje ir Taline pasirodytų per 60 valandų“. Ir ėmė siūlyti receptus – ką daryti, kad taip nenutiktų.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© RAND nuotr.

RAND ataskaitos, skirtos Baltijos šalims tapo kone kasmetine tradicija. Be papildomų sąjungininkų pajėgų didinimo, nacionalinių pajėgumų ir bendradarbiavimo stiprinimo, šiemetinėje ataskaitoje išskirtas naujas dėmuo: nekonvencinių pajėgų ir totalinės gynybos stiprinimas. Lietuviai sukluso: mums tai jau matyta.

Išmoko ukrainiečių klaidas

Kai 2014-ųjų pavasarį prasidėjo pirmieji karo veiksmai Donbase, juos lydėjo didesnis nei įprastai konfliktams chaosas – prie reguliariųjų pajėgų į mūšį veržėsi ir savanoriai – buvę Maidano šimtinių dalyviai, futbolo komandų fanai.

Jiems tikrai nestigo ryžto, motyvacijos ir drąsos kautis, bet prastai apmokyti ir aprūpinti, dar prasčiau organizuoti padriki daliniai ne tik padėjo reguliariosioms pajėgoms ar už jas atkovojo kai kuriuos miestus, bet ir trukdė nekoordinuotais veiksmais, patyrė didelių nuostolių.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© DELFI

Net tie lietuviai, kurie iš pradžių romantizavo čečėnų, o dabar ukrainiečių savanorių veiksmus, pamatė – jų patirtis, įgūdžiai, priemonės, organizavimas – visa tai pasiekta kruvinu keliu.

Dešimtmečius Lietuvoje sklandę patarimai, kad mums esą neverta investuoti „į geležį“, verčiau turėti tik nedidelius, mobilius, prieštankiniais, priešlėktuviniais ar lengvaisiais šaulių ginklais ginkluotus dalinius kiek pritilo.

Išmoktas pamokas atidžiai sekė ir lietuviai, dalis kurių po karo Ukrainoje prisiminė, kad egzistuoja Šaulių sąjunga. Būtent ši organizacija tarpukariu – tiek Nepriklausomybės karų metu, tiek paskutiniame dešimtmetyje buvo aktyviai rengiama krašto gynybai ir ypač mažų padalinių, partizaninio karo veiksmams.

„Aš tikiuosi, kad mes ukrainiečių klaidų išvengsime, nes mes tą išmoktų pamokų etapą jau praėjome. Be to, mūsų situacija palankesnė: gal Vilniuje mes nepažįstame savo policininkų ar ugniagesių, bet regionuose tie dalykai yra buitiniai, regionuose kuopelės veikia labiau gyvenimiškais būdais, ten visi visus pažįsta – kas pareigūnas, kas ugniagesys, o kas šaulys“, – teigė Šaulių sąjungos narys Haroldas Daublys, pabrėžęs, kad nuo 2014-ųjų pastebimas didesnis reguliariosios kariuomenės, KASP, šaulių integravimo procesas. Be to, Lietuvoje geresnis ir organizacinis klimatas, veikia aiškūs įstatymai, įpareigoja priesaika.

Mirtinas mažų grupelių spiečius

Tad jei iki šiol augantis gynybos biudžetas nukreiptas į reguliariųjų pajėgų stiprinimą: nuo šauktinių grąžinimo, individualaus pėstininkų aprūpinimo iki šarvuočių, haubicų, priešlėktuvinės gynybos priemonių įsigijimo, paraleliai savo gebėjimus stiprino ir nekonvencinės pajėgos.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© Vaiga Zalatoriute

Mažų padalinių taktika niekur nedingo, priešingai – ji tik stiprinta, kaip prasmingą, nišinę naudą ir pridėtinę benrų pajėgumų vertę kelianti sritis. Žodžiai „spiečiaus taktika“ vėl tapo populiarūs KASP, o savo indėlį galėjo panaudoti ir milžinišką kovinę patirtį sukaupusios Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP).

Naujausioje RAND ataskaitoje, pavadintoje „Atgrasant Rusijos agresiją prieš Baltijos šalis atsparumu ir pasipriešinimu“ nėra žodžio „spiečius“. Vietoje to kalbama apie kuopeles – cells, mažus taktinius, 15 žmonių vienetus, aprūpintus nekonvencine ginkluote ir įranga.

Kita vertus, spiečiaus taktika paremta tokių dalinių veikimu. Spiečius – tai esminis manevras, kurio pasekmė pasireiškia tada, kai pasirinktas vienas taikinys – stipresnis priešininkas atakuojamas iš keletos krypčių. Spiečiaus manevras vykdomas 5-iais ar daugiau savarankiškų vienetų.

RAND ataskaitoje pabrėžiama, kad tokios grupės galėtų būti aprūpintos įvairiais pajėgumais: nuo mobilių prieštankinių ir priešlėktuvinių iki nekinetinių – kibernetinio karo priemonių, bepiločių orlaivių, ryšio, naktinio matymo, žvalgybos, stebėjimo, medicinos priemonių. Visureigiais ar motociklais žaibiškai skrajojantys nedideli daliniai gali netikėtai smogti net ir kiekybiškai ar kovine galia pranašesniam priešininkui bei pasprukti, nespėjus atsakyti aviacijos ar artilerijos ugnimi.

„Totalinės gynybos ir nekonvencinės karybos pajėgumai gali papildyti esamas konvencines Baltijos šalių ir NATO gynybos pastangas“, – rašo ataskaitos pagrindinis autorius Stephenas Flanaganas.
Kaip teigiama ataskaitos išvadose ir rekomendacijose, šios kuopelės nebūtų esminė ar pagrindinė jėga, galinti įveikti didelį potencialų priešininką, turintį pranašumą konvencinėje srityje. Juo labiau, kad kuopelė kuopelei nelygi – išskirtos kelios grupės.

„Jėgos“ grupėms, sudarytoms iš specialiųjų pajėgų, atsargos karių ir neįveiktų ar išblaškytų, atskirtų kovinių dalinių, būtų patikėta rengti pasalas arba išvaduoti belaisvius.

Mažesnio intensyvumo operacijoms paruoštos grupės, sudarytos iš policijos darbuotojų ar savanorių, šaulių, būtų atsakingos už pasalas, sabotažo operacijas.

Iš civilių – šeimos narių, artimų draugų, bendražygių, kaimynų būtų tikimasi pagalbos vykdant žvalgybą, rūpinantis sužeistaisiais ir maitinant kovotojus, teikiant jiems kitą pagalbą. Paskutinioji nekinetinių operacijų grupė galėtų prisidėti prie informacinių operacijų, nepaklusnumo akcijų.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© RAND nuotr.

Tokių grupių vaidmuo gali padėti laiku pastebėti, identifikuoti priešiškas pajėgas, perduoti informaciją, o jei būtų galimybė – jos padėtų ir stabdyti ar trikdyti priešininko veiksmus. Kitaip sakant, jos veiktų kaip iš anksto parengti pilietinio pasipriešinimo elementai, partizanai, kurie padėtų laimėti laiko organizuoti nacionaliniam ir NATO atsakui.

Tad net jei Rusija gali mesti viską – nuo hibridinio karo užuomazgoje dalyvaujančių „žaliųjų žmogeliukų“ – specialiųjų pajėgų dalinių iki šarvuotųjų dalinių, aviacijos, artilerijos ir raketinių pajėgų, tai kuopelių atsakas būtų adekvatus: nebandyti galynėtis su priešininku ten, kur jis pranašesnis, bet smogti ten ir tada, kur ir kada jis pažeidžiamas. O svarbiausia, kad RAND ataskaitoje ne šiaip numatomas tokių grupių skaičius bei aprūpinimas, bet ir finansavimas.

Pabrėžiama, kad į tokius dalinius – apie 1 tūkst. tokių kuopelių per visas tris Baltijos šalis (apie 15 tūkst. žmonių) su visu išankstiniu aprūpinimu bei apmokymu užtektų investuoti apie 125 mln. JAV dolerių (110,5 mln. eurų). Žinoma, papildomi mokymai, išlaikymas ir kiti nuolatiniai kaštai šią sumą išaugintų, bet ne ypač daug – iki 8 mln dolerių per metus kiekvienai Baltijos valstybei. O dar įdomiau tai, kad RAND ataskaitoje laidomos ir užuominos, kas galėtų padengti liūto dalį visų išlaidų.

„Baltijos šalims 2018 ir 2019 skirtas padidintas finansavimas iš Europos atgrasymo iniciatyvos. Kai kurios iš šių lėšų skirtos remti totalinio pasipriešinimo bei nekonvencinio karo pajėgumams, įskaitant 70 mln. Mokymams ir įrangai įsigyti“, – teigiama RAND ataskaitoje.

Seniai laukti pasiūlymai

„Man šie pasiūlymai atrodo labai logiški, seniai laukti. Ko anksčiau trūko, tai to patvirtinimo iš Vakarų, kad kariuomenė su civiliais gali veikti išvien. Štai jis.

Lietuvoje buvo ne iki galo išaiškinta galimybė bendradarbiauti kariuomenei ir civiliams, visada buvo atskyrimas. Kadangi tai amerikiečių mokslininkų tyrimas, kuris sako, kad tas sąlytis gali būti labai naudingas, galintis nubrėžti gaires, tad tai sveikintina.

Daug čia išvardytų momentų jau aptarta neformaliose diskusijose, o kai kurios mūsų kuopos kai kuriuos taktinius veiksmus jau išbandė praktiškai. Kuo daugiau mes treniruosimės, kuo didesnė integracija, tuo geriau.

JAV ekspertai iš naujo vertino Baltijos šalių gynybą: jei Rusija mestų viską, ką gali, sulauktų nemalonių siurprizų
© Šaulių sąjungos nuotr

Jis nesureikšmino galimų grėsmių, apie kurias užsimenama ir RAND ataskaitoje – tokios kuopelės gali naudotis susidariusia padėtimi, netgi nusikalsti, viršyti įgaliojimus, o net jei ir veiktų pagal taisykles, visada kyla vadovavimo ir veiksmų koordinavimo klausimai – kas ir kaip suvaldys spiečius, jei veiks priešininko oro pajėgos, artilerija, jei bus slopinamas ryšis, jei trūks elementarios patirties? Tokios nedidelės grupelės nepakeis konvencinių pajėgų, bet veikdamos efektyviai gali duoti daug naudos. Būtent tam reikalingi mokymai.

„Palyginčiau tai su automobilių lenktynėmis. Anksčiau, kai žmonės neturėjo vietos, kur pasidraskyti, tai darydavo gatvėse. Bet nueidavo į varžybas, tie pasidraskymai gatvėse baigėsi, nes visą energiją išliedavo kontroliuojamoje erdvėje“, – sakė šaulys. Jo teigimu, RAND pasiūlyme galima įžvelgti receptą šaulių svajones paversti realybe.

Jam antrines vienas Lietuvos kariuomenės kariškis, sutikęs kalbėti be pavardės, priminė, kad KASP kariai jau dabar treniruojasi veikti mobiliai, nedidelėmis grupėmis, prireikus geba išsiskaidyti į dar mažesnius vienetus.

O svarbiausia – tokios grupelės mokomos veikti savarankiškai, vykdyti kovinius veiksmus atskirtos viena nuo kitos. Kita vertus, visos grupelės pagal karo padėties įstatymą veikia jiems gerai pažįstamuose rajonuose, kuriuose jau įtvirtina karinė vadovybė, tad visi vadai – net ir mažų padalinių turi pažinoti draugiškas pajėgas ir paklusti aukštesniems vadams.

Pratybos „Žaibo kirtis 2016“ Klaipėdoje (Nuotr. L. Ambroževičiūtės ir I. Budzeikaitės)
Pratybos „Žaibo kirtis 2016“ Klaipėdoje (Nuotr. L. Ambroževičiūtės ir I. Budzeikaitės)

Bet net ir tada didžiausia grėsmė – blue on blue situacijos, taip vadinami atvejai, kai draugiškos pajėgos viena į kitą per klaidą atidengia ugnį. Kita vertus, kare aukų, neišvengiama, tačiau tokių nedidelių kuopelių turėjimą krepšinio terminais kalbant būtų galima palyginti su šeštuoju žaidėju – jis nepradeda žaidimo startiniame penkete, tačiau jo vaidmuo tiek pat reikšmingas kaip ir penketo.

RAND ataskaitoje pabrėžiama, kad tokių totalinės gynybos ir nekonvencinio karo pajėgumų stiprinimas sunkiai būtų įvardijimas, kaip provokacija ar eskalacija, mat tai gynybiniai veiksmai – jais demonstruojamas valstybės piliečių pasiryžimas duoti atkirti agresoriui visomis priemonėmis iš visų pusių.

O tai galiausiai reiškia, kad tokių grupelių turėjimas – net kaip papildoma priemonė, stiprinanti konvencinius pajėgumus, visų pirma yra atgrasymo veiksnys. Potencialus priešininkas gali ir turi žinoti, kad prieš jį stovi ne tik reguliariosios pajėgos, ne tik sąjungininkai, bet ir sunkiai aptinkami partizaniniai vienetai, paruošti veikti visoje šalies teritorijoje nuo pirmųjų minučių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(157 žmonės įvertino)
3.9936

Top naujienos

ES ir JK susitarė dėl „Brexit“ pildoma (75)

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkai susitarė dėl „ Brexit “. Apie tai...

Valdantiesiems pavyko: Pranckiečio klausimas gali grįžti į darbotvarkę (359)

Seimo rytiniame posėdyje „valstiečiai“ paprašė balsuoti dėl nepasitikėjimo balsų...

Pražūtingas JAV sprendimas: Kremlius jau trina rankomis, bet laimėtojas gali būti ir kitas (143)

Prieš savaitę prasidėjusi Turkijos operacija Sirijos šiaurėje prieš kurdus iš pirmo žvilgsnio...

Milžiniškas gaisras Alytuje sutrikdė tūkstančių žmonių darbą: įmonės sustabdė savo veiklą

Aplink trečiadienį Alytuje užsidegusią padangų perdirbimo gamyklą „ Ekologistika “...

Karbauskis dėl prekybos mokesčio rodo į Lenkiją, bet ten jis dar negalioja (26)

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis kartoja, kad didžiųjų prekybos...

Strazdauskaitės nužudymo byloje – nauji posūkiai: prabilo apie keistas budelių spekuliacijas ieškiniai – šimtatūkstantiniai (126)

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį toliau nagrinėja Ievos Strazdauskaitės nužudymo bylą....

Seime beprecedentis balsavimas dėl Pranckiečio likimo: ką tai reiškia praktiškai papildyta 12:42 val. (120)

Seimas balsavo už nepasitikėjimą Seimo narių balsus per balsavimą dėl Viktoro Pranckiečio...

Agnė Kuzmickaitė – apie pažintį su mados imperatore Wintour: tai kažkas neįtikėtino

Viena garsiausių šalies drabužių dizainerė Agnė Kuzmickaitė atvirauja: „Mano tikslas –...

Moliūgų ir grikių salotos – jūs net neįsivaizduojate, koks malonumas jūsų laukia

Iki gyvo kaulo įkyrėjo grikių košė? Nebeišmanote, kuo dar ją pagardinti? Nieko tokio, nes...

Sveikatos receptas. Visa tiesa apie imunitetą: kaip jis kovoja su vėžiu, kas jam iš tiesų padeda, o kas trukdo? (1)

Prasidėjus peršalimo ir gripo sezonui, vis daugiau girdime apie imuniteto stiprinimą. Vieni siūlo...