aA
Nekaltos kelionės į Kaliningradą ir Sankt Peterburgą, iš pirmo žvilgsnio draugiški pokalbiai, siūlymai „padėti susidūrus su finansiniais iššūkiais“ arba tiesiog grubus šantažas – tai tik dalis priemonių, kurias taiko Rusijos žvalgyba, mėgindama šnipinėti Lietuvą ir kitas NATO sąjungininkes, teigiama Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje.
Įspėjo keliaujančius į Rusiją: problemos gali prasidėti jau pasienyje
© DELFI montažas

2014-ųjų sausis. Ukrainoje vis dar kunkuliuoja Maidano įvykiai – protestuotojai Kijeve barikadose priešinasi prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus valdžiai ir niekas nežino, kuo viskas pasibaigs.

Tuo metu Lietuvoje tarnybą pradeda JAV vadovaujamos NATO oro policijos misijos rotacinės pajėgos su naikintuvais „F-15“. Tuomet dar niekas nenutuokė, kad po kelių mėnesių, kai Rusija okupuos Krymą, o, Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims paprašius pagalbos, ši naikintuvų misija bus sustiprinta iki 10 naikintuvų.

Tą sausį viskas atrodo ramu: palinkęs prie stalo JAV karinių oro pajėgų seržantas M. Renkosiakas monitoriuje kolegai lietuviui Kazimierui Rupšiui iš Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro operacijų paramos eskadrilės Meteorologijos grandies demonstruoja naujausius kompiuterinius modelius.

Įspėjo keliaujančius į Rusiją: problemos gali prasidėti jau pasienyje
© JAV Karinių oro pajėgų nuotr.

Iš pirmo žvilgsnio – nekalta, tačiau misijoje dalyvaujantiems naikintuvams kritinė informacija patikima meteorologijos grandies vedėjui, mezgami draugiški darbiniai santykiai. 2017-ųjų gruodį K. Rupšys sulaikomas, o 2019-aisiais nuteisiamas įrodžius, kad būtent šis lietuvis šnipinėjo Rusijai.

Už atlygį (vos 6,5 tūkst. eurų), bent jau už paskutinę užduotį, Lietuvos kariškis vykdė Rusijos karinės žvalgybos (GRU) pavedimus. Nuo 2014-ųjų jis fotografavo tarnybinius dokumentus, patalpų schemas, Aviacijos bazės oro uosto schemas, planus bei objektus, karinės vadovybės įsakymus, sprendimus, teikė informaciją apie kolegas karininkus. Tokio pobūdžio informacija naudojama Rusijos kariniam planavimui vykdyti.

Visa tai darė laikydamasis ypatingų konspiracijos priemonių ir GRU karininkams informaciją perdavinėdavo ne Lietuvoje, o Rusijoje. Į savo šnipinėjimo schemą K. Rupšys įsuko ir pavaldinį – atsargos karininką Jurijų Mironovą.

K. Rupšys rinko informaciją, o J. Mironovas buvo tarpininkas. Abu nuteistieji bylos nagrinėjimo metu kaltę pripažino, o pernai spalį Lietuvos apeliacinis teismas jiems sušvelnino bausmes: J. Mironovo bausmę – iki 4 metų, o K. Rupšio – iki 4 metų ir 6 mėnesių.

Jie buvo vieni iš trijų asmenų – Lietuvos piliečių, kurie pernai nuteisti už šnipinėjimą. Trečiasis asmuo – Romanas Šešelis, po apeliacinio teismo nuosprendžio nieko nepešė – liko galioti 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Tai – tik keli atvejai ne visada aiškiai matomame šnipų kare tarp Lietuvos ir Rusijos. Pernai jis atsidūrė dėmesio centre po to, kai Lietuva ir Rusija surengė šnipų mainus. Lietuva perdavė Rusijai nuteistus Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnus Sergejų Moisejenką ir Nikolajų Filipčenką, o rusai Lietuvai perdavė nuteistus Arstidą Tamošaitį ir Jevgenijų Mataitį bei Norvegijos pilietį Frode Bergą – visi trys Rusijoje buvo suimti, apkaltinti šnipinėjimu ir nuteisti ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis.

Bet, kaip rodo VSD ir AOTD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, vis agresyvesni Kremliaus bandymai įvairiausiomis priemonėmis šnipinėti Lietuvos piliečius gali dar padažnėti.

Tikslai ir priemonės – aiškūs

VSD ir AOTD vertinimu, nepaisant išaiškintų atvejų, „Rusijos žvalgybos veikla Lietuvos atžvilgiu išlieka intensyvi“.

Tai nėra atsitiktinumas, nes, VSD ir AOTD vertinimu, Rusijos užsienio ir saugumo politikos esmė – mažinti kitų valstybių suverenitetą ir didinti savo įtaką jose, silpninti NATO ir ES, priešintis jų plėtrai, stiprinti sąjungininkų tarpusavio prieštaravimus, dezintegraciją, pakeisti teisės viršenybės principu ir sutartų taisyklių laikymusi pagrįstus tarptautinius santykius geopolitiniais interesais ir užkulisiniais susitarimais grindžiama pragmatiška politika, stiprinti ginkluotąsias pajėgas, žvalgybos ir saugumo tarnybas, didinti jų panaudojimo prieš užsienio valstybes efektyvumą.

„Rusijos užsienio ir saugumo politiką lemia Kremliaus režimo interesai ir grėsmių samprata. Esminis Kremliaus siekis yra užtikrinti režimo stabilumą. Jam didžiausią pavojų, Rusijos politinio ir karinio elito supratimu, kelia Vakarai, tariamai suinteresuoti pakeisti režimą. Todėl Kremlius siekia sustabdyti NATO plėtrą, varžyti vakarietiškos politinės kultūros skvarbą Rusijoje, riboti režimą kritikuojančių judėjimų ir žiniasklaidos veiklą.

Maskva tarptautinius santykius suvokia kaip didžiųjų valstybių ar jų aljansų geopolitinės konkurencijos areną, kurioje būtina plėsti savo įtakos sferą oponento sąskaita.

Rusijos geopolitinės įtakos plėtrą Kremlius laiko savo saugumo ir nacionalinių interesų gynimu, o vidaus auditorijai tai pateikia kaip režimo efektyvumo ir nepakeičiamumo įrodymą“, – teigiama ataskaitoje ir pabrėžiama, kad būtent Rusijos žvalgybos tarnybos veikia Kremliaus interesų gynimo priešakyje.

Įspėjo keliaujančius į Rusiją: problemos gali prasidėti jau pasienyje
© VSD/AOTD nuotr.

Tai, kad Lietuva per pastaruosius metus suintensyvino Rusijos šnipų medžioklę, išaiškino ir nuteisė ne vieną Rusijos žvalgybininką arba rusams dirbusius Lietuvos piliečius, – tėra ledkalnio viršūnė.

Apie šiuo atvejus tapo žinoma dėl, kaip teigiama VSD ir AOTD ataskaitose, Lietuvos žvalgybos bendruomenės taikomų kontržvalgybinių priemonių, kurios apsunkina Rusijos tarnybų galimybes vykdyti veiklą Lietuvos teritorijoje.

Be to, pastebėta, kad Rusijos žvalgybos tarnybos „vis aktyviau naudoja technines priemones, taip pat aktyvina agentūrinę žvalgybą iš Rusijos teritorijos“.

Būtent kelionės į Rusiją jau ne vienus metus vertinamos kaip atsakingas pareigas užimančių ar kitaip prieigą prie svarbios, nebūtinai įslaptintos, informacijos turinčių Lietuvos piliečių rizikos veiksnys.

„Visus minėtus Lietuvos Respublikos piliečius GRU užverbavo Rusijos teritorijoje. Labai tikėtina, kad Meteorologijos grandies vedėjas buvo GRU pasirinktas kaip verbavimo taikinys dėl savo užimamų pareigų KOP AB bei nuolatinių išvykų į Rusiją.

Pasinaudojant tikrais bei tariamais viešosios tvarkos, muitinės, pasienio kontrolės, migracinių procesų pažeidimais minėtas asmuo buvo sulaikytas Rusijos teritorijoje, apklaustas ir užverbuotas. Kitus du Lietuvos Respublikos piliečius užverbuoti GRU buvo dar paprasčiau, nes abu jie gyveno Rusijoje“, – teigiama Grėsmių vertinime.

Verbuoti gali visus iš eilės

Kad tokie atvejai gali kartotis, nepaisant visų įspėjimų visuomenei, VSD ir AOTD manymu, pirmiausia lemia pačios Rusijos taktika. Ji atrodo nekaltai ir net patraukliai keliautojams, mat nuo pernai Kremliaus pasiūlytos nemokamos vizos į Rusiją, kuriomis pasinaudojo tūkstančiai Lietuvos piliečių, didina Rusijos žvalgybos tarnybų galimybes.

„2019 m. Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Kaliningrado sritį, Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas. Taip Rusija tikisi skatinti turizmą ir pritraukti papildomų lėšų.

Šis Rusijos sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po užsienio valstybę, tačiau ir kelia riziką nacionaliniam saugumui. Vizų režimo supaprastinimas ir dėl to didėsiantis į Rusiją keliaujančių užsieniečių srautas yra itin palankios aplinkybės Rusijos žvalgybos tarnyboms.

Jos sistemiškai ieško iš užsienio atvykusių asmenų, kurie galėtų teikti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybes arba vykdyti kitas užduotis. Tokį užsienio žvalgybos metodą, kurį Rusijos žvalgybos tarnybos vadina žvalgyba iš teritorijos, yra išplėtojusios FSB ir GRU.

Didesnė dalis pastaraisiais metais atskleistų Rusijos šnipinėjimo Baltijos valstybėse atvejų buvo žvalgybos iš teritorijos pavyzdžiai: su Rusijos žvalgybomis sutikę bendradarbiauti Baltijos valstybių gyventojai buvo užverbuoti, kai lankėsi Rusijoje. Informaciją apie į Rusiją atvykstančius užsieniečius Rusijos žvalgybos tarnybos gauna tuo pat metu, kai užsienietis pateikia vizos prašymą“, – teigiama Grėsmių vertinime.

Tarp atvykstančiųjų Rusijos žvalgybos tarnybos ieško asmenų, kurie gali turėti vertingos informacijos arba, tarnybų manymu, yra pažeidžiami. Ypač daug dėmesio Rusijos žvalgybos tarnybos skiria į Rusiją vykstantiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkams, teisėsaugos pareigūnams, kariškiams, žurnalistams.

Kita vertus, ryškėja tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, kaip paramą kitoms operacijoms atlikti.

„FSB ir GRU Rusijos teritorijoje veikia agresyviai ir ypač dažnai verbavimo operacijose naudoja kompromituojančią informaciją bei šantažą.

NATO valstybių saugumo tarnyboms žinoma daug atvejų, kai Rusijos žvalgybos tarnybos, siekdamos užmegzti kontaktą su užsieniečiais, imasi šiurkščių priemonių: sumodeliuoja incidentus su vietos teisėsaugos, migracijos ar finansinėmis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasina apriboti galimybes vykti į Rusiją verslo ar artimųjų lankymo tikslais, supažindina su žvalgybomis bendradarbiaujančiais asmenimis intymiems santykiams užmegzti“, – rašoma dokumente.

Rusijos FSB pareigūnas apsimetinėja lietuviu

Jame taip pat teigiama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Lietuvoje gyvenančiais Rusijos tėvynainiais Rusija, siekdama plėsti įtaką posovietinėje erdvėje, naudoja „minkštosios galios“ instrumentus: rusakalbės diasporos kontrolę, istorijos politiką, rusų kalbos ir kultūros sklaidą, kultūrinio bendradarbiavimo stiprinimą.

Tai iš pirmo žvilgsnio taip pat nėra naujiena, mat Rusijos „minkštosios galios“ sklaidą įgyvendina daugybė institucijų: Rusijos prezidento administracija, Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės užsienyje, federalinė agentūra „Rossotrudničestvo“, įvairūs tam tikslui skirti fondai ir valdžios kontroliuojamos formaliai nevyriausybinės organizacijos. Be šių palyginti atvirai veikiančių institucijų ir organizacijų, siekdamos paveikti užsienio šalių auditorijas, slaptą Rusijos „minkštosios galios“ sklaidą vykdo ir Rusijos žvalgybos tarnybos.

Kita vertus, Lietuvoje kartais išlenda galai. Ypač dabar, kai pastebimi sistemiški slapti Rusijos FSB bandymai plėsti Rusijos „minkštąją galią“: skleisti Rusijai palankų istorinį naratyvą, formuoti teigiamą jos įvaizdį, daryti įtaką Rusijos tėvynainių bendruomenei. Naujausiame vertinime įvardytas ir vienas iš tokių veikėjų, apsimetantis lietuviu.

„Vienas iš aktyviai šioje srityje veikiančių asmenų yra FSB pareigūnas Piotras Čaginas, kuris, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Kaliningrado srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ (rus. Фонд Победы) priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.

Įspėjo keliaujančius į Rusiją: problemos gali prasidėti jau pasienyje
© VSD/AOTD nuotr.

Veikdamas iš Kaliningrado srities, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą SSRS ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.

Pavyzdžiui, FSB pareigūnas itin domėjosi Kremliaus istorijos politikos tikslus atitinkančios akcijos „Nemirtingasis pulkas“ (rus. Бессмертный Полк) organizavimo klausimais Klaipėdoje. P. Čaginas, neatskleisdamas pateikiamos informacijos rengėjų, Lietuvos rusakalbėje žiniasklaidoje per su juo bendraujančius Lietuvos piliečius platino FSB parengtus propagandinius Rusijos užsienio politikos tikslus atitinkančius straipsnius“, – rašoma ataskaitoje.

P. Čaginas per užmegztus kontaktus ne tik bandė daryti įtaką Lietuvoje, bet ir rinko žvalgybos informaciją apie padėtį Rusijos tėvynainių bendruomenėje Lietuvoje, politinę situaciją įvairiuose šalies miestuose, kai kuriuos Lietuvos piliečius. Šis veikėjas buvo atsargus – niekada neatvykdavo į Lietuvą, o su Lietuvos piliečiais bendraudavo tik per susitikimus Rusijos teritorijoje arba įvairiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis.

Ir nors pažymima, kad P. Čagino žvalgybinė veikla Lietuvoje buvo nesėkminga – jo finansuoti renginiai nepritraukė auditorijos ir nedarė įtakos Lietuvos gyventojų nuotaikoms, kartu priduriama, kad šis FSB pareigūnas savo veiksmais padarė žalą Lietuvos rusakalbių bendruomenei ir galimai diskreditavo jos vykdomą kultūrinę veiklą.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(190 žmonių įvertino)
3.6895

Top naujienos

Žmogus, iliustravęs epochą: lietuvis tapo septintojo dešimtmečio legenda (5)

Nors Stasio Krasausko pavardė šiandien gal ir nėra plačiai žinoma, šis lietuvis buvo tikra...

Sutrumpinusi darbo savaitę įmonė skaičiuoja rekordinius metus: kiti mums sukioja pirštą prie galvos (10)

Prieš kelis metus statybinės chemijos produktų vystymo ir platinimo įmonė „Tegra State“...

Atvykę į nuostabaus grožio paplūdimį poilsiautojai gailisi: verslininkų įžūlumas siutina ne tik lietuvius (71)

Nors daug žmonių atvykę į vieną gražiausių Europos vietų – Pozitaną, Amalfio pakrantėje...

Sinoptikai perspėja: atkeliauja pirmosios šalnos (5)

Iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos frontas atneš nedaug lietaus, tačiau oras keletu...

Net vidurinės nebaigęs vyras sugebėjo metus laiko dirbti gydytoju kolegoms nieko neįtariant (71)

Leidykla „Briedis“ pristato pasauliniu bestseleriu tapusią tikrą istoriją apie ano amžiaus...

Mokytojos pastaba kaukę pamiršusiam vaikui įsiutino mamą: pasiūlė paskaičiuoti, kiek tai kainuoja (397)

Išpuolis mokykloje, kurį patyrė kaukę pamiršęs vaikas, privertė jo motiną susimąstyti, ar...

Atnaujintas paveiktų šalių sąrašas: praneša apie izoliacijos pokyčius (97)

Nuo pirmadienio, izoliuotis reikės atvykus iš Švedijos, Norvegijos, Bulgarijos, Gruzijos, Kanados,...

Brangiausių automobilių TOP 3: kokie modeliai bei kainos dominuoja Baltijos šalyse, Ukrainoje ir Baltarusijoje? (40)

„Porsche“, „Ferrari“, „Lamborghini“, „Bentley“ savo savininkus dažniausiai randa...

Amanda apie santykių formą, kurią praktikuoja retas: daugelis tai supranta kaip mano sutikimą miegoti su visais (56)

Amsterdame gyvenanti Amanda savo tikrojo vardo atskleisti nenori. Mergina atvira – ne visa jos...

CSKA nepaliko jokių vilčių Maksvyčio komandai – laimėjo Gomelskio taurę (2)

Maskvos CSKA penktadienį triuškinamai net 91:51 nugalėjo Permės „Parma“, kurią treniruoja...

|Maža didelių žinių kaina