aA
Po Rusijos ambasadoriaus ir Lietuvos Seimo pirmininko susitikimo prabilta apie dvišalių santykių atmosferos gerinimą bent jau parlamentų lygyje – bendradarbiavimą esą ketina atnaujinti tarpparlamentinės grupės. Tačiau pasirodė ir perspėjimų, kad geri norai gali būti tik priedanga.
Vladimiras Putinas
© Sputnik/Scanpix

Artimiausiu metu Rusijos Dūmoje turėtų būti įkurta tarpparlamentinių ryšių su Lietuva grupė ir abiejų šalių parlamentarai turėtų pradėti nuo dvišalių santykių atmosferos gerinimo.

Tai susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu metu pareiškęs Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pridūrė, kad būtina sukurti „palankesnes sąlygas tarpusavio dialogui“.

Aleksandras Udalcovas ir Viktoras Pranckietis
Aleksandras Udalcovas ir Viktoras Pranckietis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kas su kuo norės bendradarbiauti?

Lietuvoje kaip mat kilo nusistebėjimo banga, įtariant, kad naujojo Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupė vienašališkai ketina gerinti santykius su Maskva. Minėtoje grupėje yra Irina Rozova, Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė, Valerijus Simulik, Aušra Maldeikienė, Stasys Jakeliūnas, Petras Gražulis.

O taip pat Zbignev Jedinskij, Kęstutis Glaveckas, Linas Balsys, Mindaugas Bastys, Valentinas Bukauskas, Michal Mackevič, Raimundas Martinėlis, Kęstutis Masiulis, Jaroslav Narkevič, Alfredas Stasys Nausėda, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algimantas Salamakinas, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Varkalys, Zenonas Streikus, Rimantė Šalavičiūtė. Grupės vadovas – buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Antanas Vinkus.

Būtent pastarasis parlamentaras dar praėjusią savaitę tikino, kad net ir esant sudėtingiems santykiams su Rusija galima bendradarbiauti kultūros, medicinos, turizmo srityse. Tiesa, DELFI ilgametis Lietuvos diplomatas tikino, kad šių parlamentarų grupė dar net nesusirinko apsvarstyti, nuo ko Seimo nariai galėtų pradėti kalbėtis su Dūmos deputatais. Tai ketinama padaryti per sausį.

Antanas Vinkus
Antanas Vinkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Nerijaus Maliukevičiaus, kuris jau daugiau nei dešimtmetį nagrinėja informacinius karus, A. Vinkaus iniciatyvas glaudžiau bendradarbiauti kultūros srityje derėtų vertinti itin atsargiai.

„Nesvarbu, ar kultūra, ar sportas, visa tai yra akivaizdus ambasadoriaus tikslas. Prieš dešimt metų tokie pareiškimai „atskirkime kultūrą nuo politikos“ gal ir galėjo būti diskusijų objektu, o dabar atrodo labai naiviai. Pažiūrėkime į Rusijos sportininkų dopingo istorijas, kultūros veikėjų, pasirašiusių už Krymo aneksiją, sąrašą.

Jei politikai deklaruoja tokius dalykus, mes patenkame į spąstus. Mūsų tikslas – kaip ir nuo kur pradedama diskusija, kaip sutinkamos iniciatyvos. Ar kalbama tik apie kultūrą, sportą ar pradedama nuo principinės pozicijos Kremliaus atžvilgiu. Jei sausio 13-osios tema, tai labai svarbu priminti mūsų teisinės pagalbos prašymus“, – sakė N. Maliukevičius.

Rusijos Dūma Lietuvą kaltina dėl „istorijos iškraipymo“

Jis priminė, kad kalbos apie tarpparlamentinių ryšių atkūrimą vyksta praėjus visai nedaug laiko nuo Rusijos Dūmos priimti nutarimo, kuriame pabrėžta, jog Vilniuje vykstantis teismo procesas Sausio 13-osios byloje yra ne teisinis, o politinis, juo siekiama parengti dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje ir pareikšti jai ieškinius dėl žalos atlyginimo.

„Rusijos Dūmos deputatai reiškia protestą dėl bandymų prisidengus teisingumo vykdymu priimti politinius sprendimus, vienaip ar kitaip nukreiptus prieš Rusijos Federaciją.

Klastodami istoriją, draugiškų kaimyninių Rusijos ir Lietuvos tautų santykių priešininkai ruošia dirvą pasmerkti Rusiją tarptautinėje arenoje kaip „totalitarinio SSRS režimo“ perėmėją, tikintis vėliau pateikti materialinius ir kitokius neva teise grįstus, o iš tiesų politiškai motyvuotus ieškinius“, – rašoma praėjusį lapkritį paskelbtame pareiškime.

Įspėjo apie norą gerinti santykius su Rusija: tai spąstai
© A.Didžgalvio nuotr.

Jis priimtas milžiniška dauguma 430 deputatams balsavus „už“. Iš visoje Dūmą sudaro 450 politikų. Pareiškimo iniciatorius iš Komunistų frakcijos Sergejus Šargunovas teigė, kad projekto tekstas suderintas su Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Toks kontekstas, aišku, komplikuoja pozityvią darbotvarkę, bet vis tik labiau įžvelgčiau naujo Seimo ir ambasados iniciatyvas“, – apie Rusijos ambasadoriaus vizitą į Seimą artėjant Sausio 13-jai sakė N. Maliukevičius.

Ambasadoriui priminė Sausio13-osios bylą

Dar prieš susitikimą su Rusijos ambasadoriumi V. Pranckietis interviu LNK televizijai pabrėžė, kad jis žino Rusijos keliamas grėsmes, o ieškant sąlyčio taškų kultūros srityje esą galima jaustis saugiai, mat nacionaliniam saugumui tai nekelia grėsmių.

„Jei žymūs scenos žmonės išvyks į Maskvą, tai nepakenks nacionaliniam saugumui, o Lietuvos vardas bus gražiai pristatomas tokiame megapolyje kaip Maskva“, – teigė V. Pranckietis, nors net ir jo Seime šią savaitę svarstomoje naujojoje Nacionalinio saugumo strategijoje pabrėžiama, jog Rusija savo įtaką bando skleisti ir per įvairius kultūrinius projektus, atlikėjų pasirodymus.

Ir nors savaime tokių atlikėjų, kaip Olegas Gazmanovas pasirodymai ar juo labiau Maskvos Didžiojo teatro „Gulbių ežero“ pastatymai tiesioginės grėsmės nekelia, strateginės komunikacijos ekspertai pabrėžia, kad tokiu būdu nostalgiškai apie sovietmetį dainas traukiantys rusų atlikėjai, kurie atvirai bičiuliaujasi su Kremliaus režimu, palaiko savotišką kultūrinės terpės įvaizdį: čia Lietuva, čia buvusi SSRS teritorija ir kultūriškai niekur jūs nuo mūsų nepabėgote.

Olegas Gazmanovas
Olegas Gazmanovas
© DELFI (R.Daukanto pieš.)

Vis dėlto susitikimo su A. Udalcovu metu V. Pranckiečio visuomeninis patarėjas užsienio ir tarptautiniais klausimais Kęstutis Kudzmanas pabrėžė, jog Seimo pirmininkas buvo pasiruošęs ir kaip mat išsakė principines Lietuvos nuostatas.

Anot K. Kudzmano, Seimo Pirmininkas, artėjant Sausio 13-ąjai, Rusijos ambasadoriui priminė, kad pusė milijono Rusijos gyventojų 1991 m. sausio mėnesių įvykių metu Maskvoje palaikė Lietuvą ir išreiškė ambasadoriui susirūpinimą dėl Rusijos nenoro bendradarbiauti tiriant Sausio 13-oios ir Medininkų žudynių bylas.

„Tai tiesiog mandagumo vizitas, įprasta praktika. Prieš tai buvo ir Baltijos šalių, Lenkijos, JAV, Ukrainos ambasadoriai ir A. Udalcovas iš kviestųjų ambasadorius buvo galbūt 18-as ar 20-as eilėje. Tad su Sausio 13-osios data tai nė kaip nesusiję. Mes tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo, deja, mūsų požiūriai dėl tam tikrų įvykių interpretacijų nesutampa“, – teigė K. Kudzmanas.

Kęstutis Kudzmanas ir Aleksandras Udalcovas
Kęstutis Kudzmanas ir Aleksandras Udalcovas
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Anot K. Kudzmano, V. Pranckietis taip pat išreiškė nerimą dėl kaimyninėje Baltarusijoje, Astrave Rusijos valstybinės branduolinės energetikos korporacijos „ROSATOM“ statomos atominės elektrinės bei išreiškė susirūpinimą dėl situacijos Ukrainoje, paragino Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimus ir imtis priemonių stabdant kraujo praliejimą.

Maskva manipuliuoja pareiškimais

Įdomu tai, jog dar praėjusį mėnesį Maskva dėl panašių pareiškimų, kuriuos pirmadienį išsakė V. Pranckietis, užsipuolė Lietuvos užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių. Nepaisant tvyrančios įtampos viltingai apie dvišalius santykius kalbėjęs Lietuvos diplomatijos vadovas sulaukė tulžingos Kremliaus reakcijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje bei nenorą švęsti Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos užsiminusį L. Linkevičių apkaltino destruktyviu požiūriu bei dvišalių santykių nuodijimu.

„Tai faktiškai blokuoja santykių vystymą ir normalaus dialogo perspektyvą su mūsų lietuvių kaimynais“, – buvo teigiama Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Rusijos ambasadorius A. Udalcovas interviu taip pat skundėsi, jog iš Lietuvos valdžios nemato didelio noro bendradarbiauti ir gerinti santykius, „kurie nėra geriausi“. Tuomet A. Udalcovas tikino neradęs pozityvių ženklų nei Sauliaus Skvernelio vyriausybės programoje, nei pareiškimuose.

Tuo tarpu susitikimą su V. Pranckiečiu Rusijos diplomatas įvertino pozityviai ir išryškino būtent tarpparlamentinių ryšių grupių galimą bendradarbiavimą, nors vėliau Rusijos žiniasklaidoje – tiek oficialiame Dūmos tinklapyje, tiek Kremliaus kontroliuojamuose propagandiniuose ruporuose – paskleista labai aiški žinia: „Rusijos ambasadorius tikisi iniciatyvos iš Lietuvos parlamentarų“.

Ir nors pirmadienį būtent tokia žinia nuskambėjo žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose, V. Pranckiečio patarėjas suskubo pabrėžti, kad tai nėra Seimo pirmininko iniciatyva.

„Priminsiu, kad tarpparlamentinis bendradarbiavimas nevyksta, galbūt Maskva to norėtų, bet ir iš Seimo pirmininko pusės nebuvo jokių pareiškimų, kad atnaujinsime bendradarbiavimą, tik konstatuotas faktas, jog nieko nevyksta, tai tėra Rusijos ambasadoriaus išreikšta viltis“, – sakė K. Kudzmanas.

Jis pats yra patyręs Maskvos įtūžį – dirbdamas Maskvoje 2004 metais Rusijos URM reikalavimu tariamai „už veiklą, nesuderinamą su statusu“ kartu su dar dviem Lietuvos ambasados darbuotojais K. Kudzmanas turėjo palikti šią šalį. Tai įvyko vos po Lietuvos įstojimo į NATO, atsakant į Vilniaus žingsnius išprašant tris Rusijos žvalgybininkus, apsimetusius diplomatais.

Kad bendradarbiavimas tarp Seimo ir Dūmos yra įšalęs, patvirtino ir parlamentaras Arvydas Anušauskas. Jis 2008-2012 metais pats buvo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės pirmininku.

„Pati Rusija atsisakė tokio bendradarbiavimo, nors Dūmos atstovai buvo kviečiami ir 2010, ir 2011 metais. Nenorėjo net kalbėtis, tik skelbė blokadas mūsų eksportuojamiems maisto produktams, apribojimus vežėjams“, – prisiminė A. Anušauskas.

Svarbu išlaikyti principus

Jis tikino pats sieks, jog būtų įtrauktas į Seimo tarpparlamentinę grupę, mat jos veikla neturėtų virsti neprincipinga parodija, nors, A. Anušausko manymu, dabartiniai grupės nariai gali pulti „bendradarbiauti“ nepaisydami Lietuvos interesų.

„Aš nesakau, kad nereikia kalbėtis, derėtis – bet tam turi būti kuriami pasitikėjimo pagrindai, pagrįsti ne žodžiais, o veiksmais, be to tai turi būti priimtina ne tik pavieniams politikams dėl jų verslo interesų. Makaronai – geras produktas eksportui, bet jei jie iš Rusijos, tai mes žinome šį skonį.

Nutraukite agresyvius veiksmus prieš kaimynus – pirmiausia Ukrainoje, nustokite į Karaliaučiaus sritį siųsti puolamąją ginkluotę, – tada gal ir bus prielaidos kalbėtis“, – teigė A. Anušauskas.

Panašų atsargų vertinimą pateikė ir L. Linkevičius, kuris tikino, jog vien bendradarbiavimo faktas yra geras ir pats kalbėjimosi procesas turėtų vykti.

„Parlamentarai laisvi žmonės diskutuoti, kurti grupes, susitikti, bet labai svarbu, kad tas dialogas būtų principingas, kas mes kalbėtumėm ne iš kažkokių gynybinių pozicijų, nes mes neturime ko gintis, labai svarbu, kad tas būtų suprasta ir kitoj pusėj“, – sakė L. Linkevičius.

Tuo tarpu, anot N. Maliukevičiaus, palaikyti ryšius tarp institucinių kanalų visuomet labai svarbu. Tačiau dar svarbiau kalbėti apie tuos, kurie imasi tokių iniciatyvų.

Nerijus Maliukevičius
Nerijus Maliukevičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Ypač svarbu, kokie žmonės imasi tokių subtilių diplomatinių iniciatyvų ir kokias kompetencijas turi“, – kalbėdamas apie Seimo tarpparlamentinių ryšių su Rusija grupės sudėtį pabrėžė N. Maliukevičius.

Jo teigimu, visiškai nekeista, kad Rusijos ambasada tiria padėtį, bando megzti ryšius su naujuoju Seimu ir jo nariais, kurie, savo ruožtu, taip pat ieško atrasti savo veiklos sritis. Tačiau Rusijai, anot pašnekovo, dar svarbiau yra rasti bet kokių kokių institucinių formatų ar temų, kurios leistų išsiveržti iš izoliacijos.

K. Kudzmanas pabrėžė, kad Rusijos ambasadoriaus paskelbta iniciatyva iš viso gali žlugti, mat Dūma gali būti net nesuinteresuota gerinti santykių su Lietuva. Todėl apie komandiruotes į Maskvą galimai svajojantiems Seimo tarpparlamentinės grupės nariams gali tekti gerokai palaukti ar nusivilti.

Juo labiau, kaip pabrėžė N. Maliukevičius, kad Lietuvos užsienio politiką formuoja ne Seimas, o prezidentė ir Užsienio reikalų ministerija, kurių griežta pozicija Kremliaus atžvilgiu Maskvą erzina jau ne vienerius metus. Principus žada išlaikyti ir kai kurie parlamentarai.

„Aš nemanau, kad gali vykti dalykinis bendradarbiavimas – „riebiata davajte žit družno“ (rus. k. – vaikinai, gyvenkime draugiškai) – tegul tai lieka jų animacijoje“, – ironizavo A. Anušauskas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Popiežius Pranciškus – jau Lietuvoje atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, nuolat pildoma (642)

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus oro uosto atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, kur susitiks...

Susirinkusieji Daukanto aikštėje viliasi to paties ir nebijo lietaus: tai krikštas nuolat pildoma (179)

Popiežius Pranciškus jau Lietuvoje. Pirmoji stotelė – Prezidentūra. S. Daukanto aikštėje...

Neįprasta strategija, kaip svarbiausius sprendimus priima turtingiausias pasaulio žmogus (5)

Jeffas Bezosas , „ Amazon “ įkūrėjas ir vadovas, yra užimtas žmogus. Valdyti tokio dydžio...

Popiežiaus vizito Lietuvoje programa: sužinokite viską minučių tikslumu (22)

Vatikano vėliavomis pasipuošęs rudeninės dulksnos apimtas Vilnius šeštadienio rytą ruošiasi...

Kleiza įspėjo Valančiūno gerbėjus: DeMaras juk Toronte toks buvo ne vienas (10)

Linas Kleiza prieš 10 metų NBA lygoje surengė tokį pasirodymą, kad ne tik išsprogdino ruso...

Seime pasiūlytas būdas užtildyti šunis kelia šeimininkų baimę: kaip iš tiesų reikėtų elgtis registruokitės – specialistai padės išsiaiškinti, kodėl jūsų šuo triukšmauja (129)

Šunų šeimininkams vis dar neramu dėl Seime pateikto Petro Čimbaro siūlymo spręsti šunų...

Dėl darbo galvą pametęs „TV Pagalbos“ veterinaras kraupsta nuo žmonių žiaurumo

Veterinarijos klinikoje ir televizijos laidoje „ TV Pagalba “ dirbantis Paulius Morkūnas...

Naujausi reitingai: dviejų partijų varžybose – pasikeitimai (551)

Partijų reitinge valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ( LVŽS ) po ilgo laiko...

Erdvius namus iškeitė į mobilų namelį: turi patarimų apie tai svajojantiems

Aš, mano vyras, du vaikai ir šunelis turėjome kaip reikiant pasistengti, kad iš 185 kvadratinių...

Po reido miške: grybais užversta virtuvė ir itin paprasti receptai (15)

Kelionės į mišką saulėtą rudenį yra vienas smagiausių dalykų. O miške galime ir šiaip...