Europos liaudies partijos organizuotame renginyje Taline kalbėjęs M. Chodorkovskis įspėjo europiečius, kodėl jiems turėtų kelti nerimą Kremliaus veiksmai. Bet ne dėl žvanginimo ginklais per kitą savaitę vyksiančias pratybas „Zapad“, o dėl gerokai paprastesnių priežasčių.
„Jei pažvelgsime į jo veiksmus Kryme, tai realus tikslas, gal net pačiam Putinui nesuvokiant, buvo ne kova už teritoriją ar prieš potencialų NATO buvimą Kryme. Ne, tai buvo karas už reitingus. Nes jo populiarumas 2013-ųjų pabaigoje ir 2014 metų pradžioje krito.
Krymo aneksija leido šią situaciją pakeisti. Rusijos ekonominė situacija vargu ar pagerės: demografinė padėtis prastėja, per artimiausią dešimtmetį darbo jėgos ir nedirbančiųjų santykis pasikeis dramatiškai, tai V. Putinas gali dar ne kartą susigundyti vidaus problemas spręsti avantiūromis užsienyje“, – tikino buvęs Rusijos lyderio priešininkas, kuris buvo vadinamas vienu ryškiausių politinių kalinių – už grotų jis praleido maždaug 10 metų ir dabar gyvena emigracijoje.
Tiesa, M. Chodorkovskis pabrėžė, kad pirmiausia Europa turi galvoti ne apie karines Kremliaus avantiūras, o apie savo silpnybes, kuriomis iki šiol sėkmingai naudojasi Rusija.
Sankcijų žalą kompensuoja energetine priklausomybe
Pavyzdžiui, jei bendra Rusijos išteklių įtaka Europos energetikos rinkoje vertinama 20-30 proc., tai atskirose šalyse padėtis, anot M. Chodorkovskio, yra dramatiškesnė.
Padėtį esą puikiai iliustruoja vykstantis buvusio Rusijos ekonomikos ministro Aleksejaus Uliukajevo teismo procesas. Teisme neseniai buvo pateiktos už kyšininkavimą teisiamo A. Uliukajevo ir įtakingojo valstybinės naftos milžinės „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino pokalbių išklotinės.
„Ten galima pamatyti du įdomius dalykus: pirmiausiai, ką sako I. Sečinas apie naftos kainą. Jo manymu, savikainos riba yra 35 doleriai už barelį, jei bus tokia kaina, tai Rusijos biudžetas praktiškai nieko negaus.
Kitas aspektas, atvirai kalbama, kokie buvo susitarimai tarp „British Petroleum“ ir „Rosneft“ dėl manipuliacijos naftos rezervais – labai įdomu, rekomenduoju paskaityti“, – šyptelėjo M. Chodorkovskis. Šių metų vasarą BP ir „Rosneft“ pasirašė susitarimą, pagal kurį Europai bus tiekiama daugiau rusiškų dujų.
„Bet mums, rusams, būtų įdomu suvokti, kokie santykiai tarp valstybinės bendrovės ir ministro. I. Sečinas ministrui sako, „galite eiti“. Be to, jie kalba apie kyšio perdavimo klausimą, vadina jį paketu, kitaip sakant, kalba taip, tarsi tai būtų įprasta praktika be jokių paaiškinimų“, – sakė M. Chodorkovskis. Jo manymu, Rusija skuba didinti Europos šalių energetinę priklausomybę ne atsitiktinai.
Tokie susitarimai, anot jo, vyksta tuo metu, kai Rusijai vis skaudesnis tampa Vakarų taikomų sankcijų klausimas. Anot M. Chodorkovskio, sankcijų poveikį ypač jaučia energetikos ir karinio-pramoninio komplekso sektoriai. Pastarasis, nepaisant Rusijos savigyrų „analogų neturinčioms ginkluotės sistemoms“, šlubuoja ir nesugeba vykdyti ambicingų užsakymų.
Pavyzdžiui, kelerius metus Rusija gyrėsi, jog iki 2020-ųjų sugebės pagaminti 2300 universalios „Armata“ sistemos tankų T-14, tačiau dėl gynybos biudžeto karpymų šiemet toks skaičius sumažintas iki vos šimto. Ir tai nežinoma, ar Rusijos gynybos pramonė pajėgs sėkmingai paleisti serijinę šių Pergalės dienos paraduose pademonstruotų tankų gamybą.
Tiesa, DELFI paklaustas, ką mano apie prieš dvejus metus Vilniuje savo išsakytą mintį, jog Europa turėtų pažaboti Kremliui artimus oligarchus, M. Chodorkovskis pripažino, kad kol kas sprendimai nepriimti, tik daug apie tai kalbama.
„Mes matome, kad Putino artimiausia aplinka vis dar lengvai naudoja Vakarų bankų sistemą ne tik siekdama užtikrinti savo lengvą gyvenimą, bet ir korupcinei veiklai. Neseniai Vokietijoje užsakėme tyrimą dėl Kremliaus įtakos šioje šalyje ir išvydome Kremliaus fondų, mokyklų tinklą visoje Vokietijoje.
Ir atvirkščiai – tarptautinis susitarimas dėl keitimosi informacija apie finansines sąskaitas mokesčių tikslais yra puiki mintis, bet mes puikiai suvokiame, kad Rusijos atveju bus informuojama ne mokesčių intitucija, o FST. Tai reiškia, kad koks nors Ališeras Usmanovas gal ir nesirūpina tokios informacijos perdavimu, o koks nors žmogaus teisių aktyvistas, kuriam duodami pinigai jo veiklai Rusijoje, papuls po didinamuoju stiklu“, – sakė M. Chodorkovskis.
Jis taip pat nerimavo dėl bendrų Rusijos ir Europos šalų energetinių projektų. Pavyzdžiui, toks pat atominis reaktorius, kaip ir Astravo atominėje elektrinėje, bus statomas ir Suomijoje, su kuria „Rosatom“ vysto bendrą atominės jėgainės projektą.
„Nesiryšiu vertinti priežasčių, kodėl Suomija pasirinko tokį kelią, bet reikia suprasti, kad šis projektas bus vertinamas kaip galimos politinės įtakos veiksnys. Tai nereiškia, kad šis veiksnys bus panaudotas, bet akivaizdu, kad jis taip vertinamas. Ir jei Suomijos vyriausybė supranta, kaip teks elgtis atitinkamoje situacijoje ir suplanavo žingsnius, tai labai gerai, o jei atidėjo šį klausimą į šalį, tai aš nerimaučiau“, – sakė M. Chodorkovskis.
Europa pralaimi informacinėje erdvėje
„Kita Europos silpnybė – informacinė erdvė, kurioje V. Putinas pajautė efektyvius jautrius taškus. Mano manymu, Europa dar nerado tinkamo atsako“, – tikino buvęs milijardierius, pabrėžęs, kad Rusija sėkmingiau nei Europa išnaudoja socialinius tinklus.
Pavyzdžiui, neseniai buvo paviešinta informacija apie melagingas naujienas skleidžiančių feisbuko profilių įtaką – informacinei kampanijai Rusija, kaip spėjama, skyrė bent 100 tūkst. dolerių. Ir nors tokia suma gali atrodyti menka, tačiau neabejojama, kad tai tėra tik siūlo galas, o socialiniuose tinkluose Rusijos trolių platinamos melagingos naujienos veikia itin efektyviai.
„Vakarai, deja, nenaudoja socialinių tinklų taip sėkmingai, kaip Putinas. Mes juos vadiname troliais, o realiai tai tėra būdas skleisti propagandą, paremtą grįžtamuoju ryšiu. Tai yra efektyviau, nei straipsnis laikraštyje ar tinklapyje“, – teigė M. Chodorkovskis.
Jo manymu, Kremliaus skleidžiama propaganda ypač aktyviai taikomasi į rusakalbius ir rusiškoje informacinėje erdvėje pasinėrusius asmenis. Atitrūkę nuo tokios informacinės erdvės, pavyzdžiui, išvykę gyventi į užsienį, rusai savo šalies aktualijas, anot M. Chodorkovskio, pamiršta per pusmetį.