Daugiatūkstantinį mitingą Minske kovo 25-ąją bandyta užgniaužti dar jam neprasidėjus – sulaikyti dešimtys opozicijos rėmėjų, o prasidėjus demonstracijoms minią bandyta skaldyti į mažesnes grupeles ir grūsti į iš anksto paruoštus autobusus. Saugumo pajėgos negailėjo nei moksleivių, nei pensininkų, kuriuos talžė ir „sėmė“ vos šiems išskleidus uždraustas Baltarusijos vėliavas.
Panašūs vaizdai kartojosi Rusijos kovo 26 dieną. Tiesa, kitaip nei Baltarusijoje, protestai vyko daugybėje Rusijos miestų. Nesankcionuoti mitingai prieš korupciją, kuriems pagrindą sudarė vienu pagrindinių Vladimiro Putino kritiku vadinamo Aleksejaus Navalno ir jo įsteigto antikorupcinio fondo FBK tyrimas apie premjero Dmitrijaus Medvedevo turtus planuoti net 80 šalies miestų.
Kaip ir Baltarusijoje, prieš demonstrantus Rusijos saugumo struktūros griebėsi smurto – sulaikytas tiek pats A. Navalnas, tiek šimtai protestuotojų, kuriuos OMON ir kiti daliniai grūdo į autobusus ir vežė į areštines.
Dar prieš demonstraciją Minske, autoritarinis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka prabilo, kad
protestus esą finansavo JAV ir Vokietijos fondai, o už visko esą slypi ir lietuvių bei lenkų ausys.
„Jie įsižeidė – išgirdo mano pareiškimą Mogiliove. Lukašenka apie Ukrainą, Lietuvą ir Lenkiją. O jeigu taip ir yra?! Amerikiečių, vokiečių fondai skyrė pinigų per lenkus ir lietuvius“, – lankydamasis Gardino srityje sakė A. Lukašenka.
Neatsiliko ir Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kuris pareiškė, kad paaugliams, kurie dalyvavo kovo 26 dienos mitinguose, buvo žadami pinigai tuo atveju, jeigu juos sulaikys. Tiesa, jis konkrečiai neįvardijo, kas žadėjo pinigus, tačiau ekspertai jau neabejoja, kad šaltinis greitai bus „rastas“ įprastinių Rusijos priešų sąrašuose. Šiuose jau daugiau nei dešimtmetį stabiliai įsitvirtinusios Baltijos šalyse, Ukraina, JAV ir Lenkija.
Žvilgsniai – į tradicinius priešus
„Abiejų režimų taktika panaši – ieškoti išorės priešų, pripaišyti protestus kitiems, o ne savo klaidoms, savo politiniams oponentams ir net pilietinės visuomenės atstovams klijuoti užsienio agentų ar net tėvynės išdavikų etiketes.
Penktoji kolona ir panašūs epitetai buvo populiarūs ir anksčiau, o kontroliuojant žiniasklaidą juk labai paprasta 'iškirpti' vienos ar kitos konferencijos kadrą ar frazę, nufotografuoti vieną ar kitą rankos paspaudimą ir jau praktiškai paruoštas produktas masiniam vartojimui ir sąmokslo teorijų kūrimui“, – sakė „Freedom House“ vadovas Vytis Jurkonis.
Jam antrino garsus Rusijos politologas ir publicistas Aleksandras Morozovas, kuris, kaip ir vis daugiau V. Putino kritikų, išvyko iš gimtinės ir pasirinko gyvenimą užsienyje. Šiuo metu jis gyvena Vilniuje.
„Neabejoju, kad bus stengiamasi apkaltinti priešus, pavyzdžiui, JAV respublikonus, tokius,kaip Johnas McCainas, kurie „trukdo Donaldui Trumpui dirbti“.
Bet galima kaltinti ir Rusijos kaimynus – Lenkiją ir Baltijos šalis, netgi Čekiją, juk visose šiose šalyse pastaraisiais metais prisiglaudė nemažai iš Rusijos išvykusių emigrantų, pradėjo veikti politizuoti rusų centrai , kurie rengia protesto akcijas prie ambasadų. Ir nors jų įtaka Rusijoje minimali, juos galima apkaltinti, juk jie šių laikų kontrrevoliucionieriai“, – sakė A. Morozovas.
Tiesa, jo manymu, Kremlius apsiribos jau dabar vykstančia propagandine kampanija prieš Baltijos šalis ir nesiims ryžtingesnių veiksmų, nes „priešų paieška“ visų pirma yra spektaklis, kuris skirtas Rusijos auditorijai, vidaus vartojimui, siekiant įbauginti rusus, kad šie neprotestuotų.
„Rusija neretai elgiasi pagal situaciją – bus koks nors griežtesnis komentaras iš mūsų vadovų pusės, tikėtinas ir vienokio ar kitokio pobūdžio atsakas. Naujoji Rusijos emigrantų banga yra visoje Europoje nuo Švedijos iki Ispanijos, o dalis jų yra ir toje pačioje Ukrainoje, tad variantų už ko „užsikabinti“ tikrai yra. Juk neseniai nebuvo praleista proga įkasti ir dėl Laisvės TV humoristinių laidų rusakalbei auditorijai“, – A. Morozovui pritarė V. Jurkonis.
Nerimas ir viltis dėl jaunosios kartos
Vis dėlto abu pašnekovai pripažino, kad nepaisant ne itin gausaus protestuotojų skaičiaus – vien Maskvoje skirtingais duomenimis protestavo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių žmonių, galima įžvelgti savotišką Kremliaus režimo įsitempimą ir nerimą.
Nepaisant plačiai po pasaulį pasklidusių vaizdų iš Rusijos, kur pareigūnai smurtavo netgi prieš vaikus, D. Peskovas saugumo pajėgų veiksmus teisino ir tikino, kad pareigūnai veikė „absoliučiai korektiškai, labai profesionaliai ir pagal įstatymus“. Įvykusias protesto akcijas D. Peskovas pavadino neteisėtomis ir apkaltino jų organizatorius provokacija.
Vis dėlto, anot A. Morozovo, skirtingai, nei anksčiau vykusių gerokai didesnių protestų metu, išryškėjo nauja tendencija.
„Jei 2011-2012 Maskvoje daugiatūkstantiniuose mitinguose žmonės kėlė kelis konkrečius reikalavimus – reikalauta sąžiningų rinkimų, protestuota prieš klastojimą balsavimo metu ir V. Putino perrinkimą, tai šį savaitgalį vyravo kitos temos, daugiausiai dėl socialinės neteisybės, pavyzdžiui, ne tik D. Medvedevo, bet ir apskritai valdininkų dvarų“, – sakė A. Morozovas.
Protestų iniciatorius A. Navalnas neseniai paskelbė išsamią ataskaitą, kurioje apkaltino ministrą pirmininką D. Medvedevą, kad šis per šešėlinį pelno nesiekiančių organizacijų tinklą kontroliuoja didžiulę nuosavybę. Plačiai po „YouTube“ pasklidusi ataskaita peržiūrėta per 11 milijonų kartų. Be to, nepasitenkinimą reiškė ypač daug jaunų žmonių.
„Visuomenė apie korupciją juk žino ir mato, bet dabar jaučiamas vis didesnis nepasitenkinimas. Todėl pasekmės irgi gali būti platesnės. Taip, reikia turėt omeny, kad Kremlius šiandien gali visiškai užgniaužti protestus ir viskas baigsis. Bet kita vertus, jei viskas tęsis, tie mobilizacijos instrumentai – socialiniai tinklai, kuriems imlus politiškai neaktyvus jaunimas, gali sukurti daug potencialo.
Galbūt tie žmonės irgi yra didelės ir stiprios Rusijos šalininkai, bet viskas gali baigtis kaip 1991 metais, kai kilo šimtatūkstantiniai protestai prieš nesąžiningą sistemą. Daugelis, ypač tie, kurie neturi turtingų ar įtakingų tėvelių, mato tą neteisybę, kai be užnugario nieko negali pasiekti“, – sakė A. Morozovas.
Jam pritarė V. Jurkonis, pabrėžęs, kad dabar protestuoti ėję žmonės, kitaip nei per 2011-2012 metų protestus, aiškiai žinojo: represijos bus.
„Pereitas tam tikras baimės slenkstis. Protestai labai sąmoningi, masiniai geografijos prasme, neįtikėtinas jaunimo dalyvavimas, kurie 2011-2012 metais dar buvo vaikai. Tai rodo, jog yra didelė atmetimo reakcija ir tai nieko gero nežada valdžiai – brutali reakcija užprogramuoja nepasitenkinimą ir ateityje“, – sakė V. Jurkonis, pabrėžęs, kad protestų prasmė buvo gerokai didesnė, nei A. Navalnas ar jo atskleista informacija apie D. Medvedevą.
„Daug kas pastebi, kad protestuoti išėjo nedaug žmonių. Viena vertus, žmonės bijo – tai pastarųjų kelerių metų policinių veiksmų rezultatas. Kita vertus, galima kalbėti ir priešingai – juk tai buvo nesankcionuoti protestai ir visi žinojo, kad bus areštai, bylos, demonstrantai gali susigadinti savo biografijas,bet vis tiek išėjo į gatves“, – pridūrė A. Morozovas.
Jo manymu, net jei šiandien besipiktinančiųjų nesąžiningumu dar nėra pakankamai, kad jie sudarytų kritinę masę, suėmimais viskas gali nesibaigti, o ypač verta palaukti kitų metų pavasario, kai vyks šalies prezidento rinkimai.