Iš VSD – nerimo signalai dėl Rusijos karinių planų: šįkart gali neapsiriboti pratybomis

Pirmieji nerimo signalai, reaguojant į „Zapad“ pratybas pastebėti jau pernai, kai Rusija surengė milžiniškas pratybas „Kaukazas 2016“.

Oficialiai jose turėjo dalyvauti keliolika tūkstančių karių, bet realūs skaičiai, anot stebėtojų, siekė per 120 tūkst. Rusijos ginkluotosios pajėgos treniravosi greitai perdislokuoti didelį skaičių karių, technikos, kautis iš karto keliose skirtingose vietose, visą tai koordinuojant tarpusavyje.

Rengiantis „Zapad“ pratyboms, kurios vyks Rusijos Vakarinėje karinėje apygardoje bei Baltarusijoje, Kremlius per pastaruosius kelis mėnesius surengė kelis netikėtus patikrinimus. Vasario pradžioje Rusija paskelbė apie netikėtą patikrinimą karinėse oro pajėgose, priešlėktuviniuose daliniuose bei geležinkelių daliniuose, kurie gabena karinę techniką.

Mokėsi atremti NATO antskrydį

Ypač svarbūs buvo mokymai Kaliningrado srityje, kur surengtose pratybose moderniausios Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 atrėmė numanomo priešininko aviacijos antpuolį, kuriame dalyvavo dešimtys naikintuvų.

„Kaliningrado srityje surengti mokymai, skirti Baltijos laivyno oro erdvės apsaugai. Šiuose mokymuose zenitinių raketų kompleksai S-400 „Triumf“ atrėmė numanomo priešininko raketinį-aviacinį smūgį, kurio metu panaudotos šiuolaikinės oro atakų rengimo priemonės“ – informavo Rusijos karinių jūrų pajėgų Baltijos laivyno spaudos centro vadovas pirmojo rango kapitonas Romanas Martovas.

Rusijos raketų sistema S-400

© Sputknik/Scanpix

Pagal šių karinių pratybų planą radiolokacinės laivyno žvalgybos priemonės gavo užduotį aptikti numanomo priešininko puolimą ore ir panaudoti S-400 puolimui atremti. Priedanga S-400 užtikrinta panaudojant kompleksus „Pancir-S1“.

Toks pratybų scenarijus pasirinktas neatsitiktinai, mat dar praėjusį mėnesį Lenkija pristatė naujausią savo ginkluotę – slapias sparnuotąsias raketas AGM-158 JASSM.

Šių Lenkijos pernai įsigytų ir skubos tvarka pristatytų raketų nuotolis siekia iki 370 km, o jas gali paleisti 48 Lenkijos turimi naikintuvai F-16. Lenkija neslepia sieksianti įsigyti daugiau ir padidinto nuotolio raketų JASSM, kurios laikomos vienu efektyviausių priešnuodžių, galinčiu įveikti Rusijos priešlėktuvinės gynybos bei balistinių raketų sistemas, dislokuotas Kaliningrado srityje.

© Lenkijos karinių oro pajėgų nuotr.

Rūpi pratybų dydis ir pobūdis

Tai, jog Rusija rimtai ruošiasi galimam kariniam scenarijui, jau ne vienerius metus kalba ekspertai, kariškiai bei politikai. Būtent rugsėjį vyksiančios pratybos „Zapad“ vadinamos galimos eskalacijos data. Tai pripažino ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.

Po slapto posėdžio Seime jis pripažino, kad pagrindinis iššūkis nacionaliniam saugumu šiemet bus būtent Baltarusijoje ir Rusijoje rengiamos pratybos „Zapad 2017“.

„Aš manau, kad pagrindinis dalykas tai tas „Zapad“ (...) tiek kaimyninėje Baltarusijoje, tiek pačioje Rusijoje, tiek pas mus pačius ant sienų. Mes gi turime iš viešosios erdvės duomenų ir apie tuos vagonus užsakytus, ir karių dislokavimą, skaičius pateikiamus“, – Seime sakė D. Jauniškis, dalyvavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Darius Jauniškis

© DELFI / Tomas Vinickas

D. Jauniškio užsimintas vagonų kiekis – virš 4 tūkst. vietoje kelių šimtų, kaip įprastai, sukėlė nerimo signalų ir Baltarusijoje, į kurią vagonais ir bus gabenama karinė technika.

Baltarusijoje „Zapad“ vyks pasienyje su Lietuva esančiame Gožos poligone. Kai kurie baltarusiai nerimauja, kad Rusija jų šalyje dislokuos gerokai daugiau karių bei karinės technikos, nei įprastai, o tai sudarys sąlygas galimai šalies okupacijai.

Tuo tarpu NATO nerimaujama, kad karinę technika pasienyje su Lietuva sutelkusi Rusija ir Baltarusija gali ryžtis karinėms provokacijoms – nuo Gožos iki Dobrovolskio poligono Kaliningrado srityje, kur vyks dalis mokymų, tėra vos šimtas kilometrų, o šį ruožą NATO generolai jau praminė Suvalkų koridoriumi.

Šaltojo karo laikais NATO itin atidžiai stebėdavo Sovietų rengiamas pratybas, mat baimintasi būtent tokio scenarijaus, kad pasibaigus mokymams kariai bei technika negrįžta į nuolatinės dislokacijos vietas ir pasinaudojusios situacija sutelktos pajėgos pereina į tikrą puolimą.

„Tas dalykas neramina, mastai ir pati kryptis, nes visada tas „Zapad“ yra didelis klausimas. Šiais metais mes turime stebėti, į kurią pusę jis krypsta“, – sakė D. Jauniškis. Jo manymu, Lietuvos žvalgybininkai atidžiai stebės „Zapad“ karinį scenarijų – ar jis bus gynybinio pobūdžio, ar vis dėlto bus treniruojamasi vykdyti puolamuosius veiksmus.

Ankstesnėse „Zapad“ pratybose, kurios vykdomos jau nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, buvo mokomasi atblokuoti NATO neva blokuojamą Kaliningrado sritį bei suduoti triuškinamą smūgį Lenkijai ir Baltijos šalims. Be to, anot kai kurių šaltinių, mokytas ir staigiai užimti šias valstybes, panaudojant desantą iš jūros ir oro.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas teigė, kad „Zapad 2017“, tikriausiai, bus didžiausios kada nors vykusios pratybos prie Lietuvos sienų.

„Galiu tik pasakyti, kad prie mūsų sienų tokių pratybų, su tokiu karių skaičiumi ir tokia ginkluote nėra buvę“, – BNS Seime po komiteto posėdžio ketvirtadienį sakė V.Bakas.

Lietuvos karinė žvalgyba turi tikslius duomenis apie planuojamų pratybų mastą, tačiau, pasak jo, šie skaičiai yra įslaptinti.

V. Bakas tvirtino, jog prašys žvalgybos institucijų pateikti šią informaciją kasmet viešinamame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime: „Aš manyčiau, kad šitie skaičiai turi būti žmonėms atskleisti“.

Politikas pridūrė, kad „Zapad 2017“ bus puolamojo pobūdžio pratybos.

„Vienareikšmiškai. Rusijos politinis elitas visas pratybas, kurias modeliuoja prie mūsų sienų, modeliuoja ne tik tam, kad pramankštintų kariams raumenis. Yra modeliuojami įsiveržimo scenarijai į Baltijos šalis“, – sakė V. Bakas.

Rusijos-Baltarusijos pratybos Zapad 2013

© Reuters/Scanpix

D. Jauniškis Seime taip pat pristatė pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Pasak VSD vadovo, per metus šios grėsmės pasikeitė menkai.

„Nieko naujo per daug nėra tose grėsmėse, bet aš siūlau palaukti viešos ataskaitos. Nemanau, kad siurprizų bus, situacija pakankamai stabili“, – tvirtino VSD direktorius, tačiau čia pat neatmetė galimybės, kad nauja vieša ataskaita nuo ankstesnių greičiausiai skirsis savo forma, o į naują dokumentą gali būti įtrauktos ir naujos pavardės žmonių, kurie vertinami, kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Pernykščiame žvalgybos tarnybų parengtame dokumente buvo nurodyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia Rusijos imperinės ambicijos, agresyvi užsienio politika, pasirengimas naudoti karinę jėgą, ypač aktyvi prieš Lietuvos interesus nukreipta žvalgybinė veikla, priešiška informacinė politika, pastangos kurstyti Lietuvos tautinių bendruomenių priešiškumą Lietuvos valstybei.