aA
Mes kuriame saugiausius ir geriausius telefonus pasaulyje, nėra ko nerimauti. O jei susirūpinote savo saugumu – pateikite įrodymus. Taip savo darbdavį gynė Lietuvoje viešėjęs Mika Lauhde, Kinijos kompanijos „Huawei“ viceprezidentas, atsakingas už kibernetinį saugumą. Lietuvoje jis apsilankė neatsitiktinai.
Mika Lauhde
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Aš čia esu tikrai neatsitiktinai, Huawei iniciatyva ir pasiruošęs kalbėtis su jūsų vyriausybės atstovais, paaiškinti „Huawei“ poziciją. Mano darbas „Huawei“ yra turėti didelį kibernetinio saugumo paveikslą pasaulyje.

Prieš 30 m. kai pradėjau dirbti, maniau, kad kibernetinis saugumas – tai daugiau techniniai klausimai, bet vėliau supratau, kad yra daug sluoksnių – nuo saugumo iki diplomatijos. Technologija kelia vis daugiau iššūkių ir vis mažiau žmonių supranta tą didįjį paveikslą. Mano privilegija ta, kad aš galiu keliauti po pasaulį bendrauti su vyriausybėmis, atsakyti į labiausiai nerimą keliančius klausimus, statyti pasitikėjimo tiltus tarp „Huawei“ ir vyriausybių“, – DELFI sakė M. Lauhde.

Tikrina, bet duomenų dar neturi

Jo vizitas Lietuvoje sutampa su neseniai paviešinta Lietuvos žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaita.

Ir nors šiame dokumente „Huawei“ pavadinimas tiesiogiai nepaminėtas – įvardyta tik grėsmė, kurią potencialiai gali kelti Kinijos žvalgybos tarnybos, sąsajų netrūksta.

ES turėtų sunerimti dėl „Huawei“ ir kitų Kinijos technologijų įmonių, nes jos kelia grėsmę Sąjungos bendrovėms ir visos Europos saugumui, „Reuters“ nesenai citavo Europos technologijų komisarą Andrusą Ansipą.

Išties, pastaruoju metu daugelyje pasaulio valstybių – JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Čekijoje, Australijoje ir kitose netrūksta kalbų dėl galimai nesaugios „Huawei“ įrangos. Dalis šalių dalis jau netgi uždraudė „Huawei“ įrangos naudojimą plėtojant 5G ryšį.

Tai esą gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, įtariant, kad „Huawei“ dalijasi duomenimis su Kinijos žvalgybos tarnybomis. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis jau kreipėsi į VSD bei Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kurie turėtų padėti ištirti, ar iš tiesų yra pagrindo abejoti „Huawei“ produktų saugumu.

Vis dėlto VSD ir AOTD vadovai dar vasario pradžioje pripažino, kad kol kas konkrečių duomenų apie tokią „Huawei“ veiklą nėra, bet informacija vertinama, o tyrimo detales žadama paskelbti jau artimiausiu metu.

Remigijus Baltrėnas ir Darius Jauniškis
Remigijus Baltrėnas ir Darius Jauniškis
© DELFI / Domantas Pipas

„Be abejo, stebint visas tendencijas, kas vyksta pasaulyje, mes negalime pasakyti, kad „Huawei“ be jokios abejonės yra saugi. Aš tik paminėsiu keletą atvejų. Neseniai Lenkija pasakė, kad atsisako projektų vystymo dėl 5G diegimo, Čekija prie to prisijungė, JAV nuolat tai kartoja jau kurį laiką.

Be jokios abejonės, mes turime į tai atsižvelgti. Aš norėčiau pabrėžti, kad mes kol kas neturime realių faktinių duomenų, kad yra vykdoma tokia veikla. Bet mes atsižvelgiame į šitą grėsmę ir manau, kad artimiausiu metu pateiksime savo vertinimą“, – sakė VSD vadovas Darius Jauniškis, pabrėžęs, kad grėsmės vertinimas apima tiek 5G įrangą, tiek ir išmaniuosius telefonus. AOTD direktorius Remigijus Baltrėnas pridūrė, kad nerimą kelia ir Kinijos įstatymai, įpareigojantys šalies bendroves bendradarbiauti su žvalgyba.

Raudonų linijų neperžengs

„Aš suprantu, kad vyriausybės yra atsidūrusios tarp kūjo ir priekalo: viena vertus, jos supranta, ką tos technologijos suteikia, bet kartu turi ir įsipareigojimus ginti savo piliečius, verslą, nacionalinius interesus. Kartais jos bando daryti viską vienu metu, priimti sprendimus.

Tad mano darbas paaiškinti, kaip veikia mūsų technologija ir nešvaistyti laiko tam, kas nėra problema“, – sake M. Lauhde, kelis sykius pabrėžęs, kad jo darbe ypač svarbu išsklaidyti mitus apie kibernetinį saugumą ir jo keliamus iššūkius.

„Kibernetinio saugumo tema kartais atrodo tamsi, susijusi su įsilaužimais. Mes čia kalbame ne apie, tiesiog galime priimti gerus arba blogus sprendimus, aš tikiuosi, kad priimsime gerus sprendimus, o pramonės ekosistema veiks skaidriai. Žiūrėkite, mūsų tikslas yra parduoti savo produktus, paslaugas ir aš tikiuosi, kad vyriausybės nebaugins piliečių, kad šie nesinaudotų mūsų paslaugomis“, – vylėsi M. Lauhde.

Mika Lauhde
Mika Lauhde
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kelis sykius paklaustas, ar jis pasiruošęs atsakyti į Lietuvos žvalgybų klausimus dėl „Huawei“, jis nė nedvejodamas atsakė „žinoma“.

„Norėčiau susitikti su tais žmonėmis, bet kol kas iš jų tokių prašymų dar nesulaukėme, nors tai būtų puiki galimybę „Huawei“ užmegzti diskusiją. Išties, tokie pokalbiai turėjo prasidėti jau prieš daug metų, o mūsų interesas buvo ir yra išsklaidyti mitus, mes tam pasiruošę“, – sakė „Huawei“ viceprezidentas, tačiau čia pat pabrėžė, kad yra raudonos linijos, kurių „Huawei“ neperžengs.

„Tai sakome visoms vyriausybėms: mes tikimės gerų santykių su visomis valstybėmis, bet tuo pat metu visus vienodai elgiamės lygiai gerai arba blogai su visais. Pavyzdžiui, Australija reikalauja iš IT bendrovių pateikti duomenis apie IT „atsarginių durų“ įrangą. Atleiskite, bet mes tuo keliu neisime, negalime, esame privati kompanija.

Laikomės įstatymų, bet kai vyriausybė stabdo 5G, tai toje šalyje neberta švaistyti pinigų plėtrai. Mes žinome, kad kalbant apie 5G, esame pusantrų metų priekyje ir daug investuojame į šią technologiją.

Jau esame sudarę per 30 susitarimų čia, Europoje ir kitur, iš tikrųjų daug šalių mus remia, tiesiog tokia parama nesulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Aš pats neseniai sulaukiau kvietimo iš JAV, tad mes tęsime diskusijas ir su amerikiečiais, žaidimas dar nebaigtas“, – sake M. Lauhde.

Tai, jog daugelyje šalių – nuo jau minėtų JAV, Australijos iki Vokietijos ar Norvegijos vyko ar tebevyksta tyrimai, susiję su galimai nesaugia „Huawei“ įranga, šios bendrovės atstovo teigimu iš tikrųjų neturi daug bendro su konkrečiais kibernetinio saugumo klausimais.

„Dažnai, kai žmonės priima sprendimus, niekada nekalbama apie detales. Mes prašome – padėkite įrodymus ant stalo dėl tų „galinių durų“ arba programinio kodo. Mes visada pasiruošę pateikti atsakymus. Kita vertus, kaip ir minėjau, kartais tokios kalbos tėra skirtos žiniasklaidai“, – sakė M. Lauhde.

Jo teigimu, Lenkijos atvejis, kai buvo sulaikytas šnipinėjimu įtariamas ir su „Huawei“ sietas Kinijos pilietis pačios Lenkijos valdžios patikinimu oficialiai atsietas nuo kinų telekomunikacijų bendrovės.

„Mes esame didžiausia kompanija planetoje ir darome daugiau gero, nei blogo. Tikrai daugiau pozityvių reakcijų sulaukiame, tiesiog tokios žinutės ne taip matomos. Nedaug kas pastebėjo, kad Naujosios Zelandijos premjeras kongrese pabrėžė, kad jo šalis nežais to geopolitinio žaidimo, kaip JAV. Prancūzija, Vokietija kviečia „Huawei“, visi Švedijos operatoriai išreiškė pasitikėjimą „Huawei“. Kodėl tos pozityvios žinutės nematomos? Aš suprantu, kaip žiniasklaida kartais veikia“, – sakė M. Lauhde, pabrėžęs, kad kaltinimai „Huawei“ yra daugiau geopolitinės kovos išraiška.

Pavyzdžiui, neseniai viešėdamas Vengrijoje, JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo išsakė kone ultimatumą dėl „Huawei“ įrangos naudojimo.

„Huawei“ atstovas: esame pasirengę atsakyti į Lietuvos žvalgybos klausimus
© Shutterstock

„Jei ta įranga įkurta šalyse netoli vietovių, kur mes turime svarbias amerikietiškas sistemas, mums būtų sunku tęsti partnerystę su tomis šalimis. Norime būti tikri, kad identifikuojame galimybes ir rizikas, naudojant tą įrangą, o jau šalys priims savo sprendimus“, – pareiškė M. Pompeo.

„Tai vėlgi yra du skirtingi dalykai: kibernetinis saugumas ir geopolitika. Čia yra pastarasis. O jei kas sako, kad padėjus „Huawei“ įrangą netoli tam tikrų kontrolės taškų taip sukompromituosi tų sistemų saugumą, tai aš galiu pasakyti, kad tos sistemos architektūra sukurta prastai“, – pabrėžė „Huawei“ atstovas.

Laukia įrodymų ir baksnoja į konkurentus

Bet vis dėlto, kuo gali tikėti eilinis vartotojas, turintis tik bazinį supratimą apie IT technologijas ir nė nenutuokiantis, ar visas triukšmas dėl nesaugių technologijų yra pagrįstas, ar tik didesnio geopolitinio žaidimo dalis? Kokia „Huawei“ bendrovės strategija, kaip ji įtikins eilinį vartotoją?

„Geras klausimas. Žiūrėkite, kai keliauju, dažai susiduriu su tuo pasakymu: man tai kelia nerimą. Prašau patikslinti – kas jums kelia nerimą ir dažnai sulaukiu „man daug kas kelia nerimą“ atsakymo. Tai nepadeda diskusijai, o aš turiu atsakymų daugeliui tų klausimų, susijusių su techniniais saugumo veiksniais, nes galiu paaiškinti kaip „Huawei“ veikia iš tikrųjų.

Mes kuriame įrangą, 62 proc. mūsų komponentų yra iš užsienio – daugiausiai iš Europos, mažesnė dalis iš JAV, ir mažoji – iš Kinijos. Mūsų konkurentų pusė komponentų yra iš Kinijos.

Tad jei vyks prekybos karai, nebus laimėtojų, visi nukentės. Dar blogiau bus, jei tai tęsis, mes prarasime vartotojų pasitikėjimą, kitaip sakant, visi pralaimėsime žaidimą. O mes to nenorime“, – sakė pašnekovas.

„Bendradarbiavimas su įvairiomis šalimis vyksta ne vienerius metus. Kaip ir minėjau, su visomis elgiamės vienodai gerai arba blogai. Pavyzdžiui, su Jungtine Karalyste, kurioje kasmet tiriamas mūsų programinis kodas. Mes nesakome, kad kuriame tobulą įrangą – bet kas, kas taip tikina tiesiog meluoja. Jei geriausi ekspertai nerado jokių spragų, tai nėra ko nerimauti.

O jei kas randa spragų, net jei manoma, kad mūsų kodo kokybė yra geriausia pasaulyje, mes visada sakome: prašau, parodykite, mes sutaisysime, tobulinsime“, – pridūrė jis. M. Lauhde atmetė kaltinimus, kad „Huawei“ teikia informaciją Kinijos žvalgybos tarnyboms, tai netiesa, mat dažnai suplakami du skirtingi dalykai – Kinijos įstatymai, reikalaujantys operatoriams pateikti duomenis ir tokios įrangos, kuria gamina „Huawei“ produktai.

Huawei „Mafic box"
Huawei „Mafic box"
© Organizatorių nuotr.

„Mes nerenkame duomenų, tai ne mūsų reikalas. Turite atsiminti, kad naudojame „Android“ programinę įrangą, – mosikuodamas „Huawei“ telefonu įtikinėjo M. Lauhde, – ir jei šis telefonas siunčia informacija, reikia kreiptis į „Google“ ar jie renka informaciją. Mes nevaldome programėlių, tai ne Huawei reikalas.

Aišku, nieko nėra neįmanomo, bet pagalvokite, jei tai, ką sakote, vyktų keliose šalyse ir patektų į dienos šviesą. Mūsų telefonai nekelia grėsmės saugumui, o, pavyzdžiui, Europoje visi duomenys siunčiami į Europoje esančius serverius, ne į Kiniją.

Kita vertus, mums kyla klausimų dėl europiečių duomenų – kam jie priklauso, jums ar JAV? Žmonės dar nesupranta privatumo vertės, būtent todėl „Huawei“ strategija yra pasitikėjimo stiprinimas, tikimės, kad tai taps standartu ir paskata kitoms bendrovėms Europoje“.

Paklaustas ar jo gimtosios šalies – Suomijos kariuomenė galėtų leisti naudotis „Huawei“ įranga, net dabar, nerimstant triukšmo dėl galimo šnipinėjimo, M. Lauhde tokius įtarimus atmetė, kaip „neteisingus ir visiškas nesąmones“.

„Aš pats tarnavau Suomijos kariuomenėje, kaip ir visi suomių vyrai. Karinės pajėgos veikai nulinio pasitikėjimo aplinkoje. Bet ir jos naudojasi internetu, o jūs negalite žinoti, kur keliauja jūsų IP duomenys – į Kiniją, Lotyvų Ameriką ar galiausiai pas draugus į Švediją.

Bet jei karinis komponentas dirba nulinio pasitikėjimo aplinkoje ir naudoja sudėtingas sistemas, kurių visi nekenčia, bet jos yra saugios, tai tas klausimas dėl „Huawei“ naudojimo atkrenta – taip, suomių kariškiai gali dirbti su „Huawei“ produkcija. Ir žinote kodėl? Kur kuriamos „Huawei“ saugumo mikroschemos?

Ne, ne Kinijoje, o būtent Suomijoje, tai daro geriausi buvusios „Nokia“ darbuotojai. Antenos – jas kuria buvę „Ericsson“ žmonės, ekranai – buvę „Nokia“ darbuotojai Tokijuje. Pas mus dirba geriausi žmonės planetoje ir jei kas sako, kad mūsų telefonai nesaugūs, tai įžeidimas mums, suomiams. „Huawei“ nėra kiniški telefonai, tai tarptautiniai telefonai“, – sakė M. Lauhde.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
3.3750

Top naujienos

Lietuvoje – lemtinga diena: renkame valstybės vadovą ir savo atstovus Europos Parlamente (96)

Sekmadienį, gegužės 26 d., Lietuva renka šalies Prezidentą ir 11 Europos Parlamento narių.

Lietuvio gyvenimas – deimantais klotas: jaunas vyras sukasi klestinčiuose versluose per du žemynus (50)

Jaunas Lietuvos žydas Patrikas Ribas šiandien gali džiaugtis itin sėkmingu šeimos verslu. Nuo...

Nesuvokiamos skerdynės: dėl 10 km plyno lauko galvas padėjo per milijoną karių (90)

Somos mūšis , buvo vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių. Jis vyko nuo 1916-ųjų...

Princesės Dianos žūties liudininkais tapusi amerikiečių pora bijo dėl savo gyvybių: parodymai atskleidė netikėtas detales (85)

Kaip sako 1997 metų rugpjūčio 31 dieną princesės Dianos žūties Paryžiuje liudininkais...

Paaugliai žaislus keičia į ginklus: buriasi į grupes, smurtauja, vagia ir nieko nebijo (162)

Vagia automobilius, peilius naudoja kaip grasinamuosius įrankius, apiplėšinėja, spardo, muša ir...

Labiausiai neraminantys dalykai dėl „Titaniko“ tragedijos nėra tie, kuriuos parodė legendiniame filme

Visi neabejotinai žino „Titaniko“ nuskendimo istoriją, net jei jūsų galvoje ši tragedija...

Patikrinę iš JAV į Lietuvą atvežtą „Volvo“ visureigį konstatavo: gerai, kad ne dyzelinis (138)

Vieša paslaptis, sako autoservisų specialistai, kad dažniausiai benzininiai automobiliai genda...

Nemaloni tiesa: šie baisuokliai gyvena ant jūsų veido ir kasnakt rengia puotas (44)

Nepulkite į paniką, bet ant jūsų veido veikiausiai yra kelios dešimtys voragyvių, gyvenančių...

Į kovą dėl Davieso parašo jungiasi „Barcelona“: pasiūlymas gerokai pelningesnis nei kitų (12)

Kauno „Žalgirio“ lyderis Brandonas Daviesas – dar vieno Eurolygos grando radare. Pasak...

Kodėl daliai žmonių sunkiau pajusti orgazmą ir ką jiems daryti (18)

Žmonės nepatiria orgazmo taip dažnai, kaip rodoma Holivudo filmuose ar kalbama prie savaitgalio...