Nepraėjus mėnesiui nuo JAV prezidento priesaikos, kalbas apie Donaldo Trumpo prorusiškas pažiūras pradeda užgožti visiškai priešingi veiksmai: naujoji JAV administracija patvirtino apie sankcijų Rusijai pratęsimą, pareikalavo grąžinti nuo Ukrainos atplėštą Krymą ir netgi apkaltino Maskvą svarbios sutarties pažeidimu. Kremlius į tai atsakė sau būdingu stiliumi.
© DELFI montažas

Po to, kai šią savaitę dėl įtartinų ryšių su Kremliumi bei melavimo atsistatydino JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Michaelas Flynnas, Rusijoje kilo audringa reakcija. „Toks žingsnis yra neigiamas signalas Rusijos ir JAV santykiams“, – perspėjo Dūmos Užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.

Michaelis Flynnas
Michaelis Flynnas
© AP/Scanpix

Tačiau dar blogesnių signalų Maskva sulaukė iš pačios JAV administracijos, kurios vadovą D. Trumpą Rusija atvirai liaupsino ir rėmė prezidento rinkimuose. Antradienį D. Trumpo atstovas spaudai Seanas Spiceris gal kam netikėtai paskelbė apie D. Trumpo poziciją dėl Ukrainos.

„Prezidentas D. Trumpas leido aiškiai suprasti, kad jis laukia iš Rusijos veiksmų, deeskaluojančių padėtį Ukrainoje, ir Krymo sugrąžinimo“, – pareiškė S.Spiceris, apibrėžęs, kad D. Trumpas „toliau kelia klausimą dėl Krymo, kurio užėmimą leido buvusi administracija.“

Panašią griežtą poziciją dėl Rusijos okupuoto Krymo kiek anksčiau yra išsakiusi ir JAV ambasadorė prie Jungtinių Tautų Nikki Haley. 2014 metais karine jėga Krymo okupaciją įvykdžiusi ir šį Ukrainai priklausantį pusiasalį okupavusi Rusija buvo pasmerkta tarptautinės bendruomenės, o Kremliui įvestos sankcijos.

Jau kurį laiką kalbama, kad dalis sankcijas Rusijai įvedusių šalių norėtų jas atšaukti. Ypač nerimauta dėl JAV pozicijos, mat M. Flynno atsistatydinimas siejamas būtent su jo slaptomis kalbomis su Rusijos ambasadoriumi. Pokalbio metu esą svarstytas sankcijų klausimo atšaukimas. Bet antradienį naujasis JAV iždo sekretorius Stevenas Mnuchinas išsklaidė sklandžiusias kalbas, kad Vašingtonas ketina panaikinti sankcijas Rusijai.

„Veikiančios sankcijų programos yra labai svarbi Iždo departamento darbo dalis. Jos lieka galioti“, – pareiškė S. Mnuchinas. Sankcijas Rusijai yra patvirtinusios ir Europos Sąjungos šalys.

Rusija pažeidė svarbią nusiginklavimo sutartį

Galiausiai D. Trumpo uoliai kritikuojamas dienraštis „The New York Times“ paskelbė, kad Rusija oficialiai į ginkluotę priėmė ir dislokavo iš sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas, kurių maksimalus šūvio nuotolis skirtingų šaltinių duomenimis siekia mažiausiai 2 tūkst. km. O tai pažeidžia dvišalę Vašingtono ir Maskvos 1987 metų sutartį.

Įdomiausia tai, kad šią informaciją „The New York Times“ paviešino būtent dabar ir remdamasis JAV administracijos šaltiniais. JAV administracija apie Rusijos pažeistą sutartį iš naujo prabilo po šalies žvalgybos tarnybų sprendimo išbraukti sparnuotąją raketą SSC-X-8 iš kuriamų sąrašo.

Panaikinus „X“, reiškiančią eksperimentinį modelį, JAV pripažįsta, kad ši sparnuotoji raketa yra išbandyta, priimta į Rusijos pajėgų ginkluotę ir tokiu būdu pažeidžia INF sutartį. Toks viešas JAV administracijos pripažinimas gali atverti Pandoros skrynią ir sukelti naujas ginklavimosi varžybas, kokių pasaulis nematė nuo Pirmojo Šaltojo karo laikų.

Tiesa, Rusija šias varžybas jau pradėjo, viešai rodydama INF sutartį pažeidžiančių raketų bandymus. SSC-8 raketa dar kitaip vadinama 9M729, kuri savo ruožtu yra nauja raketos 9M728 versija. Pastaroji raketa paleidžiama iš trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander“ mobilių konteinerių.

Būtent todėl kartais kyla nesusipratimų, kokias konkrečiai raketas Rusija dislokavo – tai tampa aišku tik jas išbandžius. Nuo įprastinės „Iskander M“ sistemos mažos raketos 9M723K1, sparnuotoji 9M729 skiriasi ilgiu bei paleidimo įrenginiu – iš konteinerio į vertikalią poziciją pakilusios paleidimo šachtos paleidžia raketą.

Kitaip nei standartinė „Iskander“ balistinė raketa, sparnuotoji gali smogti taikiniams ne iš maksimalaus 500 km, o iš 2 tūkst. iki net 5,5 tūkst. km. Administracijos duomenimis, Rusija jau turi du batalionus, ginkluotus tokiomis sparnuotosiomis raketų. Batalione yra po keturis mobilius paleidėjus, galinčius paleisti po dvi tokias raketas, kurios gali gabenti ir branduolinį užtaisą.

Vidutinio nuotolio raketų sutartis (INF) numato būtent iš sausumos paleidžiamų balistinių ir sparnuotųjų raketų kūrimą, bandymus ir dislokavimus, jei šių ginklų šūvio nuotolis siekia 500 – 5500 km. Ši sutartis laikoma viena kertinių Šaltojo karo priešininkių – Vašingtono ir Maskvos nusiginklavimo priemonių.

Skirtingai, nei dvigubai didesnio šūvio nuotolio strateginių tarpžemyninių balistinių raketų mažinimo sutartys, INF užkirto kelią ypač pavojingiems branduolinio karo scenarijams. INF sutartis kilo pavojingiausiais Pirmojo Šaltojo karo laikais, kai Sovietų Sąjunga, o vėliau ir jai atsakiusios JAV Europoje dislokavo vidutinio nuotolio raketas su branduoliniais užtaisais.

Kitaip nei stacionariose šachtose esančios tarpžemyninės raketos, vidutinio nuotolio iš sausumos paleidžiamos raketos gali būti ypač mobilios, todėl sunkiai aptinkamos. Be to, Rytų ir Vakarų Europoje nutaikytos raketos taikinius galėjo pasiekti per itin trumpą laiką – pavyzdžiui 5 minutes.

Todėl didėjo tiek vadinamojo „pirmojo smūgio“ rizika, kai priešininkė nusprendžia netikėta ataka žaibiškai sunaikinti priešininko vadovybę bei ginkluotąsias pajėgas, bei atsitiktinio branduolinio apsikeitimo rizika, jei, pavyzdžiui, raketų dalinio vadas suklysta arba įvyksta techninis gedimas.

Pasirašius INF sutartį, kurios uoliai laikėsi abi pusės, iš viso buvo sunaikintos 2692 tokios vidutinio nuotolio raketos, o likusios atitrauktos iš Europos. Tačiau realus Rusijos pasitraukimas iš INF susitarimo, spjūviai JAV administracijai, kuri kol kas neturi atitinkamo iš sausumos paleidžiamų sparnuotųjų raketų atsako viską keičia. Vašingtono pripažinimas taip pat gali būti laikomas rimtu signalu Maskvai, kad ši pagauta apsimelavusi, nevykdanti susitarimų.

Iš JAV laukiama karinio atsako

Tokia Kremliui nemalonių naujienų virtinė iš Baltųjų rūmų gali stebinti, tačiau signalų, kad panašiai nutiks, būta jau anksčiau. 2007 metais pats Vladimiras Putinas pareiškė, kad INF sutartis neatitinka Rusijos interesų. Manoma, kad būtent tuomet buvo skirti milžiniški ištekliai naujų Rusijos sparnuotųjų raketų kūrimui, tobulinimui ir gamybai.

Apie Rusijos pažeidžiamą INF sutartį perspėjo dar ankstesnė Baracko Obamos administracija 2014 ir 2015 metais. Tačiau Vašingtonas nesiėmė reikšmingesnių priemonių ir žadėjo spausti Maskvą diplomatinėmis priemonėmis, laukė Kremliaus paaiškinimų.

"Iskander" sparnuotosios raketos paleidimas
"Iskander" sparnuotosios raketos paleidimas
© Rusijos Gynybos ministerijos nuotr.

Pernai pavasarį Lietuvoje viešėjęs tuometinis JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas ginklų kontrolei ir priežiūrai Frankas A. Rose’as pripažino, kad Maskva pažeidė INF sutartį.

„Išties, mes esame įsitikinę, kad Rusija išbandė nuo sausumos paleidžiamas sparnuotąsias raketas. Taip, tai yra minimos sutarties pažeidimas. Mūsų prioritetas yra diplomatijos naudojimas ir siekis priversti Rusiją laikytis įsipareigojimų bei suteikti galimybę patikrinti, kaip jų laikomasi.

INF sutartis nėra vien tik Rusijos ir JAV susitarimas, tai yra Euroatlantinio saugumo širdis, ir aš praleidau nemažai laiko, dirbdamas su mūsų sąjungininkais, bandydamas jiems pateikti naujausią informaciją dėl Rusijos pažeidimų. Rusams leidome aiškiai suprasti, kad mūsų prioritetas yra diplomatija, tačiau mes neleisime jiems tuo pasinaudoti prieš JAV“, – DELFI tuomet sakė F. A. Rose’as. Jis pripažino, kad diplomatijai neveikiant JAV gali imtis karinio atsako priemonių.

Tačiau B. Obamos administracija viešai vengė svarstyti būtent pastarojo atsako galimybes, o apie Rusijos pažeidimus stengėsi nutylėti. Šaltinių duomenimis, tai susiję ir sudėtingomis INF sutarties sąlygomis. Mat sutartyje numatoma, jog draudimai negalioja laivuose, orlaiviuose esančioms sparnuotosioms raketoms, o taip pat ir priešlaivinėms raketoms.

Problema ta, kad sutartyje draudžiamų raketų paleidimo konteineriai ir priešlaivinių raketų konteineriai ar netgi pačios raketos gali būti identiškos. Tik paleidus raketą ir patvirtinus jos trajektoriją, skrydžio nuotolį galima nustatyti kokia tai raketa ir ar ji yra draudžiamųjų sąrašuose.

Vis dėlto naujoji JAV administracija, regis, nusiteikusi laikytis griežtesnės politikos. Tai rodo ne tik Vašingtono sprendimas atvirai įvardyti Rusijos pažeidimą, bet ir paties D. Trumpo pareiškimai. Dar pernai gruodį prieš pat Kalėdas jis sau būdingu stiliumi „Twitter“ paskelbė žinutę, kurios grasinamą turinį šiandien galima įvertinti iš naujo.

„Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur, tiek kiekybine, tiek kokybine prasmėmis“, – pareiškė D. Trumpas. Jis pabrėžė, jog Amerika privalo smarkiai padidinti savo branduolinius pajėgumus, kol „pasaulis ateis į protą“.

Ir nors D. Trumpo atstovas vėliau stengėsi užglaistyti pareiškimą, teigdamas, jog prezidentas kalbėjo apie būtinybę pažaboti branduolinių ginklų plėtrą pasaulyje, pirmiausiai Šiaurės Korėjos bei Irano atvejus, įdomiausias buvo D. Trumpo pasirinktas pranešimo laikas.

Ir nors jis nedetalizavo, kas tie „jie“, kuriuos pranoks Amerika, pranešimai buvo paskelbti kelios valandos po panašaus Rusijos prezidento pareiškimo, kuriame jis nurodė stiprinti strategines branduolines pajėgas. JAV turi apie 7100 branduolinių galvučių, iš kurių 1367 paruoštos naudoti bet kurią akimirką. Rusija turi 7300 galvučių, iš kurių apie 1800 yra paruoštos panaudojimui.

D. Trumpui – V. Putino iššūkis: santykiai klostosi nauja vaga
© "Propagandos detektyvai"

Buvęs NATO pajėgų vadas generolas Philipas Breedlove’as dar B. Obamos administracijos laikais perspėjo, kad JAV turėtų atsakyti į Rusijos pažeidimus. Dabar jis tikina, kad JAV turėtų apsvarstyti atsakomąsias priemones – jūroje dislokuojamo priešraketinio skydo bei sparnuotųjų raketų stiprinimą Europoje.

Amerikiečius provokavo jūroje ir ore

Šaltojo karo laikus primenančios atviros kalbos apie branduolinių pajėgumų stiprinimą ne šiaip žymi akivaizdų atsitraukimą nuo prezidento B. Obamos ir pastarųjų kelių dešimtmečių JAV politikos mažinti branduolinius arsenalus.

Maskvoje turėtų būti puikiai prisimenama, ką reiškia ginklavimosi varžybos su Amerika – paskutinį kartą, kai tai bandė padaryti nostalgiškai V. Putino prisimenama Sovietų sąjunga, šios ekonomika ėmė smarkiai atsilikti, kol galiausiai neištvėrė JAV kokybinio bei kiekybinio pranašumo ir subyrėjo.
Be to, tuomet dar net oficialiai prezidentu neprisiekusio D. Trumpo kalbos apie naujas ginklavimosi varžybas nuskambėjo išrinktajam prezidentui sulaukus laiško nuo V. Putino. Laiške Kremliaus šeimininkas vylėsi, jog Rusija ir JAV atkurs bendradarbiavimą tarptautinėje erdvėje.

Dabar, po naujosios JAV administracijos pareiškimų apie sankcijas, Krymą ir Rusijos pažeistą INF sutartį Rusija jau pademonstravo pirmuosius nepasitenkinimo ženklus sau būdingu stiliumi – karinės jėgos demonstravimu.

Prie JAV Rytų pakrantės pastarosiomis dienomis pastebėtas Rusijos žvalgybinis laivas „Viktor Leonov“. Signalų žvalgybos laivas pastebėtas besisukiojantis netoli JAV povandeninių laivų bazių – jautria žvalgybine įranga aprūpintas laivas skirti perimti įvairius elektroninius signalus, stebėti amerikiečių povandeninių laivų judėjimą. Šis laivas netoli JAV krantų sukiojosi ir 2015 metais.

D. Trumpui – V. Putino iššūkis: santykiai klostosi nauja vaga
© AFP / Scanpix

Dar reikšmingesniu signalu galima laikyti incidentą Juodojoje jūroje. JAV laivyno atstovas Danny Hernandezas patvirtino, kas vasario 10-ąją virš JAV laivo „USS Porter“ kelis sykius prašvilpė Rusijos orlaiviai Su-24 bei IL-38. Tokie skrydžiai, kai žemai virš laivo praskrenda orlaiviai yra laikomi pavojingais. Paskutinį kartą panašų incidentą rusai sukėlė Baltijos jūroje, kai pernai balandį į Klaipėdą plaukusį „USS Donald Cook“ provokavo rusų orlaiviai.

Tokie skrydžiai vadinami ne šiaip pavojingais, bet ir provokaciniais, siekiant pasiusti žinią. Ir nors laivų radarai gali iš didelio atstumo užfiksuoti artėjančius orlaivius, o pastarieji paprastai praskrenda neginkluoti, demonstratyvus pasirodymas yra tarsi signalas, rodantis nepasitenkinimą laivo buvimu.

Užfiksuotas momentas, kai Rusijos orlaivis Su-24 Baltijos jūroje pralėkė virš JAV karo laivo "USS Donald Cook"
Užfiksuotas momentas, kai Rusijos orlaivis Su-24 Baltijos jūroje pralėkė virš JAV karo laivo "USS Donald Cook"
© JAV laivyno nuotr.

JAV, kaip ir bet kurios kitos valstybės riboto tonažo laivų buvimą Juodojoje jūroje užtikrina Monroe konvencija. JAV laivyno teigimu, „USS Porter“ dalyvavo pratybose kartu su Rumunija. Ekspertų teigimu, neatmestina, jog tyčinį jėgos demonstravimą prieš amerikiečius pasirinkusi Rusija siunčia signalą JAV administracijai ir bando šios kantrybę, stebi kokių atsakomųjų priemonių imsis amerikiečiai. Kita galimos eskalacijos pakopa laikomos netikėtos didelio masto Rusijos karinės pratybos, kokių Rusija per pastaruosius kelerius metus yra surengusi jau ne vieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Dėl meilės išvyko į JAV, tačiau pateko į kalėjimą: jie negalėjo patikėti, kad europietė pasirinko tokį kelią (2)

Dabar Aušra Kazlauskienė – sėkminga verslininkė, mylima žmona ir dviejų nuostabių vaikų...

Kokiais lėktuvais skraidysime po 10 ar 20 metų (3)

Nors aviacijos entuziastai svajoja apie danguje dominuosiančius viršgarsinius, bepiločius ar...

Orai: mėgausimės šiltais ir sausais orais (4)

Artimiausiomis dienomis išvengsime lietaus, vyraus gana šilti orai . Taip LRT RADIJUI sako...

Įsikarščiavęs mostelėjo: policijai iškvietė policiją (77)

Ūkininkas Valdas Morkus iškvietė policiją patiems policininkams. Už tai policijos pareigūnai...

Nedeklaravusių gyvenamosios vietos laukia problemos (235)

Po nau­jų­jų me­tų gy­ve­na­mo­sios vie­tos ne­bus ga­li­ma de­kla­ruo­ti prie...

Kaip duomenų mokslas padeda gelbėti gyvybes (2)

Šiandien duomenis apie savo veiklą kaupia daugelis įmonių: parduotuvių tinklai, draudimo...

Sveikosios čija sėklos turi ir šalutinį poveikį – kai kuriems net mirtiną (7)

Ispaninio šalavijo sėklos, liaudyje dar vadinamos „ čija “ (angl. chia), yra ypač maistingas...

Miegamojo paslaptys: kiek dažniausiai trunka meilės žaidimai? (48)

Būgštaujate, kad jūsų naktiniai išdykavimai lovoje nėra pakankamai ilgi? Dauguma porų tai daro...

Šokantis milijonierius G. Vacchi po skyrybų ilgai neliūdėjo: jau neslepia meilės perpus jaunesnei Mis Kolumbijai (19)

Dar visai neseniai milijonai viso pasaulio merginų viešai džiūgavo: šokančiu milijonieriumi...

Pastebėtas antras orų kraštutinumas per 137 metus (19)

NASA nustatė, kad 2017 metų rugpjūtis buvo antrasis karščiausias paskutinis vasaros mėnuo per...