Apie grėsmes savo saugumui pastaruosius metus aktyviai kalbančios Baltijos šalys turėtų sulaukti pripažinimo: liepos 11-12 dienomis vyksiantį susitikimo metu Aljansas turėtų įsipareigoti lopyti spragas, į kurias ypač pabrėžtinai baksnojo lietuviai.
Tiesa, niekam ne paslaptis, kad prieš renginį Briuselyje daugiausiai kalbama ne apie jo turinį, o apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą, jo keliamus reikalavimus Aljanso šalims didinti finansavimą gynybai ir vėliau įvyksiantį dvišalį susitikimą su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Primena apie nevykdomus įsipareigojimus
Pavyzdžiui, pirmadienį D. Trumpas nepriimtinu pavadino tai, kad Vašingtonas „išleidžia NATO“ daugiau lėšų nei kitos Aljanso narės, ir dar kartą paragino sąjungininkus padidinti išlaidas karinėms reikmėms.
„Taip, šios šalys (NATO narės) pradėjo didinti savo įnašus nuo tada, kai aš tapau prezidentu, bet jos privalo daryti gerokai daugiau“, – parašė D. Trumpas „Twitter“. „JAV išleidžia NATO kur kas daugiau negu kitos šalys. Tai yra neteisinga ir nepriimtina“, – pareiškė Amerikos vadovas.
„Iš NATO Europa gauna daug daugiau naudos negu JAV. Remiantis kai kuriais paskaičiavimais, JAV padengia 90 proc. NATO išlaidų“, – pridūrė jis. D. Trumpas taip pat nurodė, kad dauguma NATO narių „net nepriartėjo“ prie to, kad jų išlaidos karinėms reikmėms siektų 2 proc. BVP – Aljanso narėms numatytą minimumą.
Tokie D. Trumpo pasisakymai – ne naujiena ir daugiausiai skirti Vokietijai bei kitoms didžiosioms Aljanso narėms Europoje, kurios neskuba didinti išlaidų gynybai. Lietuva ir kitos Baltijos šalys dėl to nerimauti neturėtų, mat visos trys skiria daugiau, nei 2 proc. BVP. Tačiau yra ir kita priežastis, kodėl lietuviai atrodo optimistiškiau nusiteikę dėl JAV pozicijos ir NATO ateities, nei partneriai Vakarų Europoje, jau piešiantys niūrias Aljanso susiskaldymo ar netgi griūties vizijas.
Išties, birželį Vokietijos, Belgijos, Norvegijos ir Kanados vadovams grasinamus laiškus išsiuntęs D. Trumpas išreiškė nusivylimą tuo, kad kai kurie sąjungininkai nedidina išlaidų gynybai, kaip buvo žadėta. Europiečius dėl įsipareigojimų nevykdymo gėdinęs D. Trumpas, regis, sukūrė tokią įtampą, kad jau pasirodė viešų svarstymų, ar susitikimas nežlugs, kaip nutiko praėjusį mėnesį Kanadoje, kur JAV prezidentas nepasirašė 7 galingiausių pasaulio valstybių deklaracijos.
Grasinimai liks tik retorika?
Deklaracijos – viešos ar įslaptintos, taip pat yra ir svarbiausi NATO viršūnių susitikimo dokumentai. Jais, kaip gairėmis turėtų vadovautis ne tik Aljanso šalys, jų valdžios atstovai, bet ir NATO kariniai planuotojai. Prezidentūros teigimu, planuojamoje deklaracijoje bus labai aiškiai įvardyti Lietuvos siekiai.
Žinoma, teorinė galimybė, jog D. Trumpas elgsis pabrėžtinai aikštingai ir atsisakys pasirašyti deklaraciją išlieka. Juoduoju scenarijumi galima būtų laikyti padėtį, jei atsisakęs pasirašyti deklaraciją su sąjungininkais, D. Trumpas suderėtų su V. Putinu dėl JAV nuolaidų Rusijai, pavyzdžiui, pratybų sustabdymo, sankcijų švelninimo, karių atitraukimo iš Ukrainos ar iš visos Europos, mainais į rusų pasiūlymus dėl Sirijos ar kitur.
Tačiau bent jau kol kas toks scenarijus mažai tikėtinas. Ne tik todėl, kad Kremlius neturi pasiūlyti JAV nieko tokio vertingo, kas nusvertų tradicinių Amerikos sąjungininkų naudą arba atvirkščiai – amerikiečių nuolaidų žalą.
Be to, diplomatiniuose ir kariniuose sluoksniuose nėra jokių galimo amerikiečių atsitraukimo ženklų. Priešingai, būtent D. Trumpo administracijos patvirtintas JAV pajėgų stiprinimo planas ir kasmet didinamas Europos atgrasymo iniciatyvos biudžetas (iki 4,8 mlrd. dolerių šiemet), naujos NATO vadavietės kūrimas Amerikoje ir kiti veiksmai rodo, kad panika dėl tariamos D. Trumpo išdavystės kol kas paremta tik jo retorika, o ne veiksmais.
Be to, ruošiantis NATO susitikimui pasistengta išvengti neigiamo scenarijaus, mat šį kartą Aljanso šalys itin kruopščiai ir gerokai iš anksto suderino deklaracijos tekstą, dėl kurio turinio trečiadienį ir ketvirtadienį jau neturėtų kilti didelių ginčų.
Paprastai paskutiniai derinimai atliekami net susitikimo dienomis, tačiau dabar, šaltinių teigimu, nėra signalų, kad kurios nors NATO šalies delegacija priešintųsi ar atidėliotų deklaracijos detales. Priešingai – vienos išankstinio suderinimo iniciatorių buvo būtent JAV.
Turėtų likti patenkinti
Ir nors planuojamoje viešojoje deklaracijos versijoje nenumatoma pateikti konkrečių formuluočių dėl dviejų Lietuvai ypač rūpimų klausimų – oro gynybos sistemų dislokavimo Baltijos jūros regiono šalyse ir naujos sausumos pajėgų vadavietės prie rytinės Aljanso sienos įkūrimo, dalis numatytų veiksmų gali būti įskaitomi tarp eilučių arba slaptoje dalyje.
Kita vertus, Lietuvai aktualu tai, kad NATO deklaracijoje būtų vieningai pripažinta Rusijos keliama grėsmė – tiek konvencinė, tiek nekonvencinė.
2014-siais iš Ukrainos atplėšusi Krymą ir sukėlusi karą Donbase Rusija pastaraisiais metais toliau vykdė agresyvią užsienio politiką Sirijoje, o savo ir kaimyninės Baltarusijos teritorijoje surengė pratybas „Zapad“, kurių metu imitavo puolimą prieš NATO. Be to, svarbiausioje Aljanso šalyje – JAV, būtent Kremlius kaltinamas šnipinėjimu, bandymais kištis į prezidento rinkimus, o Jungtinėje Karalystėje – cheminės atakos įvykdymu.
Todėl kai kurių Europos šalių siekiai atnaujinti bendradarbiavimą su Maskva, greičiausiai, bus neįgyvendinti – su Rusija bus palaikomas tik politinis dialogas. Be to, Prezidentūros teigimu, atsakant į Rusijos ir kitas grėsmes, Aljansas šiame viršūnių susitikime turėtų sutarti dėl naujos parengties iniciatyvos.
Be jau esamų NATO greitojo reagavimo pajėgų ir Aljanso daugiašalių batalionų, dislokuotų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, iki 2020 metų NATO įsipareigos sukurti dar vienas aukštos parengties pajėgas, kurios galėtų veikti krizės atveju. 30 sausumos pajėgų batalionų, 30 oro eskadrilių ir 30 karo laivų turėtų būti pasirengę veikti per 30 dienų.
Tokių NATO pajėgų spartesniam veikimui užtikrinti turėtų padėti dar keli susitikime numatomi sprendimai: naujų vadaviečių JAV ir Vokietijoje įsteigimas, judėjimo procedūrų supaprastinimas. Lietuva pastarojoje srityje jau rodo pavyzdį ir leidimus judėti gali išduoti per 24 valandas nuo prašymo, kai kitur ES toks procesas gali užtrukti iki 5 dienų.
Įsipareigojusios glaudžiau bendradarbiauti NATO ir ES turėtų ne tik supaprastinti ir pagreitinti pajėgų judėjimo procedūras, bet ir kariniams poreikiams pritaikyti civilinę infrastruktūrą. Paprastai kalbant, NATO šalys privalės investuoti daugiau į kelius, tiltus, oro uostus ir kitus infrastruktūrinius objektus, kuriais galėtų be trikdžių judėti karinė technika. Vien Lietuva tam planuoja išleisti per 430 mln. eurų – didžioji šios sumos dalis atitektų kelio Via Baltica infrastruktūriniams projektams.
Be to, susitikime siekiama suteikti daugiau įgaliojimų vyriausiajam NATO pajėgų vadui Europoje – SACEUR, o iki tol planuojama rengti daugiau sprendimo priėmimo pratybų.
Galiausiai Lietuva, Prezidentūros teigimu, turėtų likti patenkinta ir oro gynybos klausimo iškėlimu. Esą vien tai, kad šis itin brangus pajėgumas yra įvardijamas, kaip sritis, kur NATO turi trūkumų, rodo, kad toks pripažinimas jau po kelerių metų gali sulaukti itin reikšmingos sprendimo. Kitaip sakant, pripažinus problemą ir išanalizavus sprendimo būdus SACEUR gali pateikti oficialų pasiūlymą, kaip, kur ir kieno sąskaita bus stiprinami oro gynybos pajėgumai Baltijos šalyse.