aA
Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas, šalies prezidentas ir pagrindinės partijos sutaria, kad Lietuva iki 2030 metų turėtų skirti 2,5 proc. – būtina tęsti kariuomenės modernizaciją, stiprinti pajėgumus. O ar tam pritaria visuomenė?
© Lietuvos kariuomenės/ Gr. A. Čemerkos nuotr.

Ilgus metus finansavimo stygių jutusi kariuomenė pastarąjį penkmetį išgyveno augimo laikotarpį. Tačiau pastaraisiais mėnesiais atsinaujinančios diskusijos ir raginimai dėl krašto apsaugos finansavimo augimo vis susiduria su netikėtomis kliūtimis.

Pagrindinės parlamentinės partijos, išskyrus socialdemokratus, dar pernai rugsėjį pasirašė susitarimą, įpareigojantį iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. nuo BVP.

Tačiau nei pernai, nei šiemet Lietuva iš pradžių nesugebėjo pasiekti net 2 proc., nors tai padaryti buvo įsipareigojusi ir sau, ir sąjungininkams NATO. Vyriausybė spalį jau paskyrė papildomus 19 mln. eurų KAM, kad gynybos biudžetas šiemet pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

To prireikė, kai pasikeitus ekonomikos augimo prognozėms paaiškėjo, jog Lietuva rizikuoja dvejus metus iš eilės neperžengti 2 proc. barjero. Paskyrus papildomus milijonus, šių metų gynybos biudžetas pasieks maždaug 967 mln. eurų (arba 2,03 proc. BVP). Jei pinigai nebūtų paskirti, pagal dabartines prognozes, asignavimai krašto apsaugai siektų 1,98 proc. BVP.

Panaši situacija buvo ir pernai, tačiau Vyriausybei net ir paskyrus papildomus 21,5 mln. eurų gynybai 2 proc. ribos pasiekti nepavyko. Anot ministerijos, jeigu atnaujinus ekonomikos augimo prognozes lapkritį paaiškėtų, kad pinigų nepakanka, krašto apsaugai dar kartą būtų skirta papildomų lėšų.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis jau skelbė, kad Vyriausybė gynybai 2020 metais siūlo skirti 2,02 proc. BVP, arba 1 mlrd. 27 mln. 400 tūkst. eurų. Modernizuojamai kariuomenei reikės toliau augti ir stiprinti pajėgumus, keisti senstančią įrangą, tad planuojama įsigyti sraigtasparnių „Blackhawk“ ir šarvuotų visureigių JLTV, kitos įrangos.

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai
© KAM nuotr.

Tačiau planai dėl 2,5 proc. taip ir gali likti planais. Ne tik todėl, kad partijos jau anksčiau yra nesilaikiusios susitarimų ir pažadų – nei ekonominio pakilimo laikais, vos įstojus į NATO 2004 metais, nei pokriziniais laikais, atsigaunant ekonomikai 2012 metais.

Ir tai lemia ne tik tradicinės priežastys: lėtėjančios ekonomikos debesys, biudžeto svarstymas ir politikų nenoras prieš artėjančius Seimo rinkimus prioritetų sąraše tęsti nuoseklų lėšų didinimą Krašto apsaugai. Visuomenės nuomonė dėl 2,5 proc. taip pat yra skeptiškesnė, nei prieš kelerius metus.

Daugiau nei pusė nepritaria

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2019 metų spalio 17–28 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko visuomenės nuomonės apklausą.

Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Tyrimo metu buvo apklausti 1008 respondentai, jų pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Rezultatai buvo įdomūs.

„Lietuva gynybai šiuo metu skiria beveik 2 proc. BVP. Iki 2030 metų tam planuojama skirti 2,5 proc., nes reikia tęsti kariuomenės modernizaciją, stiprinti pajėgumus. Ar pritariate tokiai valdžios pozicijai?“ – į tokį klausimą teigiamai atsakė apie trečdalis apklaustųjų.

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai
© Spinter tyrimai

Visiškai pritariančiųjų siekiui iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP tėra 8,9 proc, greičiau pritariančiųjų – 25,8 proc., gerokai daugiau visiškai ir greičiau nepritariančiųjų – atitinkamai 21,6 proc. ir 30,3 proc. Dar 13,4 proc. pasirinko atsakymą „nežinau, neturiu nuomonės“.

Pritarimą dažniau išreiškė vyrai – 18–45 m., aukštesnio išsimokslinimo, gyvenantys didmiesčiuose. Nepritariančiųjų grupėje išsiskyrė mažiausias pajamas uždirbantys, nebaigtą vidurinį išsilavinimą įgiję asmenys, bedarbiai, kaimo vietovių gyventojai, ūkininkai, vyresni nei 56 metų amžiaus žmonės.

Logika yra, nuoseklumo trūksta

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Tomo Janeliūno nuomone, tokie rezultatai atspindi keletą tendencijų.

„Pirma, nėra aiškaus ir nuoseklaus politinio uždavinio aiškinti, kodėl reikia didinti finansavimą gynybai dar daugiau nei 2 proc. Jei dėl 2 proc. buvo bemaž visiškas politinių jėgų konsensusas, tai dėl didesnės finansavimo dalies nuomonės jau išsiskiria.

Antra, pastaruoju metu daugiau dėmesio viešojoje erdvėje skiriama socialinės gerovės temoms, nevykdomiems Vyriausybės pažadams dėl atlyginimo didinimo ir kitiems „gerovės valstybės“ klausimams, o ne saugumo prioritetams.

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai
© KAM nuotr.

Todėl visuomenėje nebedega tokios perspėjančios lemputės, kaip kad buvo prieš kelerius metus, – saugumo situacija daugeliui atrodo gana rami, o kariuomenės poreikius supranta tik nedidelė dalis visuomenės“, – teigė politologas.

Jo manymu, įprastinėje situacijoje tai tikrai galėtų būti visuomenės paramos gynybai didinimo „lubos“, tad tik keičiantis saugumo aplinkai ir vėl išaugus grėsmės pojūčiui visuomenė būtų linkusi labiau remti gynybos poreikius.

„Visuomenės pozicija yra logiška. Žmonėms visada bus svarbesnių prioritetų „čia ir dabar“. Bet tai nebūtinai reiškia, kad politikai turi reaguoti tik į trumpalaikius visuomenės poreikius.

Tačiau politikai, kurie turi žymiai daugiau informacijos, atsakingi priimti tokius sprendimus, kurie būtini nacionaliniam saugumui užtikrinti. Ir, žinoma, būtina visuomenei nuosekliai aiškinti, kodėl tokie sprendimai yra daromi. Jie turėtų būti pagrindžiami, kodėl reikia ilgalaikio investavimo į gynybą, net jei šią akimirką neatrodo, kad rytoj bus karas“, – pažymėjo pašnekovas.

Nėra puiku, bet ir ne tragedija

Tokia situacija išties skiriasi nuo, pavyzdžiui, 2014-ųjų, kai po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, nuo kurios buvo atplėštas ir okupuotas Krymas, lietuviai išties sunerimo dėl savo saugumo ir pakeitė požiūrį į gynybą. Tų pačių metų kovą, bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, paaiškėjo – tam, kad būtų didinamas finansavimas gynybos reikmėms, iš esmės pritarė net 64,3 proc. žmonių.

Apklausoje dėl išlaidų kariuomenei – nedviprasmiškas signalas valdžiai
© Spinter tyrimai

Tiesa, ne visi – besąlygiškai. Pavyzdžiui, 10,8 proc. piliečių tuomet sakė, kad finansavimas turi būti didinamas nedelsiant, 20,1 proc. siūlė tai daryti palaipsniui ir 33,4 proc. ragino didinti atsižvelgus į finansinę situaciją. Kad būtų didinamas gynybos finansavimas, nepritarė 26,2 proc.

Panašūs rezultatai apklausose vyravo dar pernai, tiesa, tada nurodytas keliolika metų viešojoje erdvėje sklandęs 2 proc. BVP klausimas. Tuomet 60 proc. gyventojų išreiškė pritarimą, kad sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP, beje, tik 14 proc. respondentų palaikė didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą iki 2030 m. išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,5 proc. BVP.

Dar pernai Krašto apsaugos ministerijos ir Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu parengtas Sociologinis gyventojų žiniasklaidos preferencijų, geopolitinės situacijos vertinimo bei požiūrio į grėsmes tyrimas, kuriame taip pat iškeltas finansavimo klausimas.

Paklausus respondentų, ar jie pritaria, kad Lietuvos krašto apsaugai būtų skiriami 2 proc. BVP, 64 proc. pritarė. O dėl 2,5 proc., atliekant KAM tyrimą, pritariančiųjų buvo net 41 proc. (nepritarė 43 proc.).

Vis dėlto, T. Janeliūno manymu, neatmestina, kad tokia kintanti visuomenės nuomonė gali atsiliepti ir politikams, ypač naujausios apklausos duomenys. Jei praeityje jau buvo atvejų, kai partijos nesilaikė susitarimų, tai kas trukdys šį klausimą dėl 2,5 proc. užmarinuoti „geresniems laikams“?

Išlaidų gynybai pokytis
Išlaidų gynybai pokytis
© KAM

„Didelė tikimybė. Nes tarp politinių partijų taip pat nėra aiškaus prioriteto, kad saugumas šiuo metu reikalauja didesnių investicijų. O ginčijantis dėl kitų sričių finansavimo interesai susikerta dažnai“, – įspėjo politologas.

Jo nuomone, kol kas apklausos duomenys atspindi dabartinę situaciją ir gali kisti, priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Be to, duomenys ir dabar nėra tragiški.

„Maždaug pusė apklaustųjų nenorėtų daugiau didinti išlaidų gynybai, tad tai, kad jokiais būdais negalima siekti 2,5 proc., nėra visiškai dominuojantis požiūris. Aš nematau jokios tragedijos. Visų pirma, ne pagal visuomenės nuomonių apklausas formuojami biudžetai“, – pažymėjo T. Janeliūnas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(75 žmonės įvertino)
3.0800

Top naujienos

Profesorius Landsbergis: ar Lietuvoje nesiformuoja vis didesnė blogovės valstybė? (233)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS–LKD ) garbės pirmininkas...

Antra diena Egipte įstrigę lietuviai: nuvežė į viešbutį, kur nėra net vandens papildyta (61)

DELFI pasiekė skaitytojo laiškas, kuriame teigiama, kad jau antrą dieną iš Egipto į Lietuvą...

Ateities karai: nepasislėps niekas (80)

Naujos technologijos leidžia Rusijai ir Kinijai veiksmingai naikinti Jungtinių Valstijų bazes...

Landsbergis: kaip gali pasitikėti valstybe, jei už surinktus mokesčius asfaltuoja premjero kelią papildyta (345)

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partija šeštadienį Vilniuje...

Andrius Užkalnis

Kaip ištverti gyvenimą. 12 dalis. Kaip taisyklingai svajoti (3)

Aš esu Andrius Užkalnis , ir čia, DELFI Plius , rašau jums apie tai, kaip elgtis, kad gyvenimas...

Didieji prekybos centrai paskelbė darbo laiką per šventes (14)

Didžiųjų prekybos centrų „Maxima“ , „Norfa“ , „Lidl“ , „Iki“ ir „Rimi“...

Siauruko tragedija: direktorius skolas atidavinėja iš savo lėšų, žmonės Kalėdas pasitiks be algų (245)

Kalėdoms daugybę kelionių ir ekskursijų suplanavę Aukštaitijos siaurojo geležinkelio...

Lietuvės gyvenimas lyg iš kino filmo: atšaukė vestuves, metė darbą ir leidosi į nuotykių kupinas keliones

Svajonės – gyvenimo variklis. Joms nėra senaties termino, net vaikystėje ar jaunystėje...

Karolina Liukaitytė ėmėsi naujos veiklos: ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio (16)

Jau kelis mėnesius orų mergaitė Karolina Liukaitytė -Čelkienė darbą televizijoje derina su...

Muskas išvengė atsakomybės už vaikus iš urvo gelbėti padėjusio vyro išplūdimą išvadino „pedo vaikinu“ (5)

Elektromobilių gamybos milžinės „Tesla“ vienas iš įkūrėjų Elonas Muskas penktadienį...