aA
Lietuvoje pirmadienį minina Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena vėl paskatino kalbas apie istorinę atmintį.
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvoje pastaruoju metu daug dėmesio sulaukia diskusijos dėl karininko Jono Noreikos įamžinimo Lietuvoje.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu liepos mėnesį Vilniaus centre nuo bibliotekos nuimta lenta J. Noreikai, bet šį mėnesį ji vėl pakabinta.

Per Vilniaus geto likvidavimo metinių minėjimą sostinės centre Rūdininkų aikštėje, Seimo narys, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pirmininkas Emanuelis Zingeris tvirtino, kad demokratija yra neįmanoma „be žygio prieš neapykantą“.

„Aš žiūriu į gausius savo kolegas, patyrusius politikus, (...) partijų vadovus: ar mes galėtumėme leisti savo brandžiai demokratijai rinktis abejotinus istorijos pavyzdžius? Ar mes neturime pakankamai didvyrių?“ – teigė politikas.

„Ar mes neturime gatvių pavadinti (...) dvasios rezistentų ar (žydų) gelbėtojų vardais, kuriais gatvės pavadintos negausiai?“ – tvirtino jis.

Parlamentaras sveikino R. Šimašių nusprendus nuimti J. Noreikos lentą ir ragino jį nesijaudinti dėl per tai nukritusių reitingų.

„Būkime su tais keliais procentais į minusą, bet už žmogiškumą ir prieš neapykantą“, – sakė E. Zingeris.

Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius paragino „nepurvinti istorijos didvyriais, kurie nebuvo didvyriais“.

Naujausia „Vilmorus“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad R. Šimašiaus palankių vertinimų rodiklis nuo 34 proc. liepą smuktelėjo iki 26,5 proc. rugsėjį.

Vilniaus meras pareiškė, kad jį nuliūdino reakcija į lentos nuėmimą.

„Čia susirinko žmonės, kurie mini nekaltų žmonių žudynes, o tuo pat metu 2019 metais nevysta gėlės prie žmonių, kurie dėjo tuos parašus (dėl getų steigimo)“, – teigė R. Šimašius.

J. Noreikos atminimo įamžinimo kritikai pabrėžia, kad būdamas Šiaulių apskrities viršininku karininkas 1941 metais pasirašė raštus dėl žydų perkėlimo į getą ir turto nusavinimo. Beveik visi žydai vėliau buvo nužudyti per Holokaustą.

Jo atminimo įamžinimo rėmėjai akcentuoja, kad vėliau J. Noreika įsijungė į antinacinę veiklą, prisidėjo prie SS legiono steigimo Lietuvoje sužlugdymo, buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą Vokietijoje, o pokariu organizavo pasipriešinimą sovietų okupacijai.

1946 metais sovietų karinis tribunolas J. Noreikai paskelbė mirties nuosprendį, jis sušaudytas 1947 metais.

Renginį žydų genocido aukoms atminti aplankęs premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį sakė, kad protu nesuvokiami įvykiai nepalaužė žydų tautos.

Ministras pirmininkas tvirtino, jog reikia padaryti viską, kad modernioje demokratinėje Lietuvoje nebūtų tautinės nesantaikos kurstymo ar antisemitizmo apraiškų.

„Tai yra mūsų visų moralinė skola toms aukoms, tiems žmonėms, kurie šimtmečius gyveno Lietuvoje, kurie Lietuvą laikė savo tėvyne“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną popiet nuo Panerių geležinkelio stoties link Panerių memorialo vyks jau tradicija tapęs gyvųjų maršas „Atminties keliu“. Prie memorialo taip pat suplanuota aukų atminimo ceremonija.

Vilniaus choralinėje sinagogoje rytą buvo skaitomi genocido aukų vardai.

1994 metais rugsėjo 23-ioji paskelbta Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena, ji skirta pagerbti Vilniaus geto likvidavimo 1943 metais aukas.

Tų metų rugsėjį buvo nužudyti arba išvežti į koncentracijos stovyklas paskutinieji išlikę gyvi žydų tautybės Vilniaus gyventojai.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. čia gyvenusių žydų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Top naujienos

Sunkios ligos kamuojamas Jurgis atsidūrė beviltiškoje padėtyje: nežinau, ką man reiks pasakyti savo dukrai (26)

„Laivas skęsta, bet mane išmetė pirmąjį“, – laidoje „ DELFI diena “ sakė cukriniu...

Pavojingai kaista abu Vokietijos visuomenės pakraščiai: grasinti imasi net moterims ir vaikams (134)

Jau kuris laikas Vokietijoje dažnėja pranešimų, rodančių, jog pavojingai kaista abu visuomenės...

Pirko rusišką lėktuvnešį, o įsigijo nesibaigiantį galvos skausmą (485)

Kaip ir daug kitų šalių, Indija nori įsigyti geriausių ginklų, kokių tik išgali nusipirkti....

Rimvydas Valatka. Lietuvos lenko pasikalbėjimas su arabų šeichu (278)

Iki šiol abejojama, kas parašė „Lenko pasikalbėjimą su lietuviu“. Bet niekas neabejoja, kad...

Įspėja šiukštu nemaišyti šių dažniausiai vartojamų vaistų: galima ne tik apsinuodyti, bet ir pakenkti svarbiems organams (28)

Užklupus skausmui, peršalimui ar kitiems netikėtumams, pirmiausia puolame į savo vaistinėlę. Ten...

„Žalgiris“ išliejo įtūžį: Pasvalyje iškovota didžiausia sezono pergalė (69)

Penktadienį skaudžią nesėkmę Eurolygos rungtynėse prieš Pirėjo „Olympiakos“ patyręs Kauno...

Avarija Prienų rajone: du žmones vadavo ugniagesiai gelbėtojai (1)

Sekmadienio vakarą, apie 18.15 val., Prienų rajone, Kauno plente, Ignatavos kaimo ribose, maždaug 4...

Manto Kvedaravičiaus „Partenonas“ užvėrė „Scanoramą“ sostinėje

Sekmadienio vakarą Vilniuje kino mylėtojai rinkosi į šventinę Europos šalių kino forumo...

„Patrulis“ Algirdas Radzevičius išdrįso netikėtam interviu: iki sūnaus buvau visai kitoks žmogus (14)

Vienuolikmetį sūnų Roką auginantis grupės „Patruliai“ lyderis Algirdas Radzevičius...

Senovės Lietuvos miškų apsauga: urėdas brakonierių galėjo iš karto pakarti (1)

Visi trys Lietuvos statutai (1529, 1566, 1588) šalia svarbiausių tuometinės valstybės ir jos...