Taip nutiko ir Ramūnui Minkevičiui. Kartą internete pamatęs tarpukario reklamų pavyzdžius ir bibliotekoje išvydęs senąsias lietuviškas reklamas, jis jomis taip susižavėjo, kad nusprendė išleisti išskirtinio turinio knygą „Tarpukario Lietuvos reklama“. Ji šeštadienio vakarą buvo pristatyta „Knygų mugės“ lankytojams.
„Tai popierinė laiko mašina, kuri nuveš Jus atgal į amerikoniškumu dvelkiantį tarpukarį, kai Lietuvą pasiekė vakarietiški prekės ženklai, o kartu su jais atkeliavo ir vakarietiška reklamos kultūra“, – žadama skaitytojams, o R. Minkevičius suskuba pridurti – „nuoširdžios, tiesmukos ir kiek naivios reklamos abejingų nepalieka“.
Anot jo, visos Lietuvos tarpukario reklamos turi tam tikrų panašių bruožų. Pavyzdžiui, buvo parašytos savita, kaip vadina R. Minkevičius, „netašyta kalba“.
„Kreipiausi į grafikos dizaino ir reklamos specialistus, pakviečiau prisijungti prie šio projekto ir leidinyje pateikti savo kaip sričių profesionalų apžvalgas apie tarpukario reklamą. Tad tai ne tik nuotraukų albumas, bet ir informacijos apie reklamą rinkinys. Bendradarbiavau su Tomu Ramanausku iš agentūros „NEW!“, Pauliumi Senūta („Not Perfect | Y&R“), Rimantu Stanevičiumi („Milk“), Tomu Karpavičiumi („Adell Taivas Ogilvy“) bei akademikais: dailės istorike, profesore Giedre Jankevičiūte, Vilniaus dailės akademijos profesoriumi Audriumi Klimu“, – pasakojo knygos autorius.
R. Minkevičius patikino, kad renkant informaciją knygai jį nustebino tai, kad ir tarpukariu Lietuvoje buvo garsių prekybos ženklų prekių. Pasirodo, ir mūsų proseneliai galėjo džiaugtis Vakarietiškais produktais.
„Tarpukario reklama įtraukia. Ji intriguoja, be to, tai mūsų kultūrinis paveldas. Galiu pacituoti knygoje pasisakančius specialistus, kurie lygino dabartinę ir tarpukario reklamą. Pagrindinis jų įžvelgiamas skirtumas – skirtingos jų kūrimo sąlygos. Dabar mes turime įvairesnių reklamos sklaidos kanalų - televiziją, internetą, lauko vaizdo ekranus. Taip pat šių dienų reklamos kūrėjai apsiginklavę pažangiausia technika ir kompiuterinėmis programomis. Anuomet viso to nebuvo, reklama daugiausiai sklido periodiniuose leidiniuose, o ir kūrėjų priemonės buvo kur kas paprastesnės. Tačiau yra ir bendrų bruožų, pavyzdžiui, reklamos strategijos. Tarkime, visų pirma parduoti problemą, o po to – jos sprendimo būdą. Arba jei prekės negali parduoti lengvai, bandoma privilioti prizais, kviesti susidomėjusius dalyvauti loterijoje – bandome papirkti pirkimą. Ir anuomet buvo populiarūs teaseriai, reklaminės žinutės, kurios intriguodavo, tačiau tik po kelių savaičių būdavo pristatomas reklamuojamas produktas“, – reklamos specialistų pastebėjimus citavo jis.
DELFI kviečia susipažinti su reklamų pavyzdžiais: