Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovas: vadinamosios „pranešėjo istorijos“ neplanuojame tirti

„Kalbant apie vieną iš pirmųjų darbų, kurį jau dabar, manau, kad verta įsirašyti į savo darbotvarkę, tai yra pastarųjų metų garsių istorijų, susijusių su žvalgybos tarnybomis, išmoktų pamokų patikrinimą“, – Seime surengto posėdžio metu teigė N. Statkus.

„VSD nuo 2020 metų buvo priimta eilė vidaus teisės aktų, pataisytos procedūros, tai iš tikrųjų būtų svarbu patikrinti, kaip tos procedūros veikia, tai ir būtų tų išmoktų pamokų įvertinimas“, – taip pat akcentavo N. Statkus.

Visgi, pasak jo, pranešėjo istorijos pakartotinio tikrinimo jo N. Statkaus Žvalgybos kontrolierių įstaiga neketina imtis.

„Kaip suprantu, dar Seimas neapsisprendė, kokios formos (tyrimo – ELTA) imsis, ar vykdys parlamentinę kontrolę. Todėl žvalgybos kontrolierius tikrai nedubliuos, jeigu būtų priimti sprendimai vienokia ar kita forma parlamentinę kontrolę vykdyti“, – patikino jis.

N. Statkus atkreipė dėmesį, kad ir Žvalgybos kontrolieriaus įstatyme yra numatyta, jog įstaiga nagrinėja ne vėlesnius nei vienerių metų skundus.

„Tai yra numatyta įstatyme, kad skundai arba pranešimai nesvarstomi, jeigu nuo skundžiamos veikos ar sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei metai, nebent žvalgybos kontrolierius nusprendžia kitaip. Tas pats ir dėl anoniminių skundų. Čia tiesiog yra palikta įstatymų leidėjo diskrecija pačiam kontrolieriui apsispręsti. Bet kaip taisyklė, kontrolierius gali atsisakyti tokius skundus nagrinėti“, – informavo N. Statkus.

Šios įstatyme numatytos nuostatos Žvalgybos kontrolierių įstaigos vadovas nenorėjo vertinti.

„Aš nesiimu komentuoti įstatymų leidėjų valios. Aš vykdau įstatymą“, – atsakė jis.

ELTA primena, kad ketvirtadienį pranešta, kad kovo 1 d. generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui patikrinti visą Generalinėje prokuratūroje ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) turimą medžiagą, susijusią su viešai keliamais klausimais dėl VSD vadovų veiksmų, nurodant rinkti informaciją apie asmenis.

Atlikus šį patikrinimą konstatuota, kad 2019 m. pavasarį tuometiniam Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Vytautui Bakui adresuotas kreipimasis liko tinkamai pagal galiojančius teisės aktus neišnagrinėtas ir neįvertintas, todėl aktuali medžiaga perduotina parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę vykdančiam Seimo komitetui.

Klausimai dėl VSD veiklos viešumoje vėl pradėti kelti pasirodžius knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“.

Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo NSGK pirmininką V. Baką kreipęsis pranešėjas.

Valdantieji, reaguodami į sugrįžusias diskusijas, jau kovo mėnesį VSD vadovui Dariui Jauniškiui suformulavo klausimus.

Parlamentarai domėjosi tuometinio kandidato į šalies vadovo postą G. Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimu – keliamas klausimas, kaip D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat siekė sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.

Be to, buvo siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.

Keletas klausimų buvo susiję su D. Jauniškiu asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausė, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir NSGK ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.