Garsių žmonių ne vienos partijos sąraše
ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Patys politikai, plačiajai visuomenei kartais geriau žinomi dėl kitokios savo veiklos, pripažįsta, jog nauja sritis gali ir išgąsdinti, ir priversti ilgą laiką mokytis naujų pareigų, užuot iš karto kibus į darbą. Ilgiau išlikti politikoje esą gali tik tie, kurie pasiryžę nuoširdžiai dirbti žmonėms ir didelę dalį savo laiko aukoti ne asmeninėms, o visuomeninėms reikmėms.

L. Kazlauskienė pradėjo nuo žemiausio laiptelio

Prisiskambinti dainininkei Livetai Kazlauskienei, juo labiau – sulaikyti bent trumpam pokalbiui – nelengva. Tačiau ne dėl to, kad ji nuolat koncertuoja ar repetuoja naujas dainas. 43-ejų moteris yra Kauno rajono tarybos narė, vadovauja Narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo kontrolės komisijai, priklauso Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetui, Antikorupcijos komisijai, eina kitas pareigas, globoja vaikų namų auklėtinius.

Konservatorė pernai savivaldos rinkimuose į kandidatų sąrašą buvo įrašyta 15-ta. Rinkėjų valia vėliau pakilo dvigubai aukščiau ir pateko į Kauno rajono tarybą. Dainininkė yra ir tarp pretendentų rudenį kandidatuoti į Seimą.

„Tokiam žmogui, kuriam politika prasideda nuo vidaus, čia nėra sunku. Viskas priklauso nuo to, kiek turi energijos, noro. Aš visuomeninėje veikloje dalyvauju nuo 2000-ųjų. Žmones be galo myliu, man jie reikalingi, o jei dar galiu padėti, esu dvigubai laimingesnė, - DELFI pasakojo atlikėja. – Man čia nieko nėra sudėtingo, jaučiuosi savo vietoje. Jei jau pasilikau Lietuvoje, sunkiu metu nepabėgau su Petru (savo vyru dainininku P. Kazlausku – DELFI), noriu kažką nuveikti. Esu iš tų žmonių, kuriems svarbu, kas darosi Lietuvoje“.

Anot L. Kazlauskienės, tiek politikoje, tiek scenoje reikia tam tikrų žinių, pasirengimo, energijos ir atsidavimo. Tačiau ji pripažino, kad politika jai yra darbas, nors ir mėgstamas, o dainavimas – savotiška atgaiva: „Papolitikavusi scenoje ilsiuosi. Dabar į ją einu su dar didesniu malonumu“.

Dainininkės žodžiais, politikos naujokams, kokių tarp Tautos prisikėlimo partijos yra nemažas būrys, iš karto atsidūrus Seime turėtų būti nelengva.

„Aš pradėjau nuo pačios apačios – pirmiausia pakliuvau į Karmėlavos seniūnijos tarybą, paskui mane išrinko tarybos pirmininke, - prisiminė atlikėja. – Tik tada patekau į Kauno rajono tarybą. Taip po truputį, kaip mokinė nuo pirmos klasės, laipsniškai kilau. O visiškai naujas žmogus bent metus turės mokytis, kol susivoks, kaip viskas veikia“.

Tačiau L. Kazlauskienė kitų scenos ir eterio žvaigždžių iniciatyvą įvertino teigiamai. Pasak jos, niekas negali atimti iš žmogaus teisės kandidatuoti rinkimuose.

Dėl politikoje nežibančių žvaigždžių kalti rinkėjai

Jau beveik ketverius metus Seime dirbantis buvęs Lietuvos televizijos (LTV) žurnalistas, kurį laiką vadovavęs Naujienų tarnybai, Skirmantas Pabedinskas tikino, kad dabartinė patirtis jam nepaprastai įdomi.

Žurnalistui nebuvo sunku persiorientuoti, mat politika buvo jo profesinis interesas, taigi teliko pakeisti stovyklą – iš už kameros stoti prieš objektyvą. S. Pabedinskas prisiminė iš pradžių jausdavęsis nejaukiai – gana greitai po rinkimų paskirtas vadovauti vienai laikinajai komisijai iš susijaudinimo jis matydavo tik kameras, bet ne buvusius kolegas žurnalistus.

Nors ir iki tol būdavo atpažįstamas gatvėje, tapęs parlamentaru S. Pabedinskas pasijuto atsidūręs dėmesio centre. „Parduotuvėje ką nors nusiperki, visi žiūri – ką Seimo nariai valgo? Nueini į polikliniką, visi stebisi – o ką, Seimo nariai irgi serga?“ – kalbėjo politikas.

Į rinkimus ėjęs su Darbo partija, dabar priklausantis Valstiečių liaudininkų frakcijai S. Pabedinskas tikino, kad vienas čia nieko nenuveiksi – reikia vieningos komandos: „Gyvenimas scenoje primena pokylį – visur šviesos, plojimai. O Seime reikia dirbti. Jei ateisi vienas, be komandos, ir liksi vienas“.

Anot S. Pabedinsko, į politiką greičiausiai eina toks garsenybės, kurios yra nusivylusios dabartine veikla arba tikisi, kad būdami žinomi nesunkiai laimės rinkimus ir keletą metų gaus garantuotą atlyginimą. „Seime jie bus išnarstyti iki kauliukų. Ir dabar visi viską apie juos žino, bet čia žurnalistų domėjimasis kitoks“, - aiškino pašnekovas.

Tačiau jis įsitikinęs, jog dėl to, kad rinkimus laimėjusios žvaižgždės politikoje dažnai nesužiba, kalti ne patys dainininkai, aktoriai ar sportininkai, bet rinkėjai, balsuojantys ne už idėjas, o už žinomus veidus.

S. Pabedinskas tvirtino dar galutinai neapsisprendęs, ar rudenį vėl dalyvaus rinkimuose. Jis prisipažino tebejaučiantis nostalgiją žinioms ir vis sulaukiantis pasiūlymų grįžti į žurnalistiką.

Lietuvos televizija – Seimo narių kalvė

Žvaigždės Lietuvos politikoje – ne naujiena. Dešimtys visuomenei gerai žinomų žmonių – populiarios ir klasikinės muzikos atlikėjų, aktorių, rašytojų, kitų kultūros sričių veikėjų įsiliejo į kovą už Lietuvos nepriklausomybę. Kai kurie iš jų pateko į Aukščiausiąją Tarybą – Atkuriamąjį Seimą.

Taip deputatais, vėliau – ir Kovo 11-osios akto signatarais tapo aktorė Nijolė Oželytė, operos solistė Nijolė Ambrazaitytė, rašytojai Vidmantė Jasukaitytė, Stasys Kašauskas, Kazimieras Saja, Saulius Šaltenis. Praėjus mėnesiui po Nepriklausomybės paskelbimo mandatą gavo žurnalistas Vytautas Kvietkauskas.

Kitos kadencijos parlamentarais liko tik V. Jasukaitytė, N. Ambrazaitytė ir S. Šaltenis (pastarieji du dirbo ir vėlesniame Seime), tačiau mandatus gavo rašytojas Vytautas Petkevičius, poetas Juozas Nekrošius. 1996-aisiais į Seimą grįžo N. Oželytė.

Ne be eterio pagalbos 1996 m. į parlamentą pateko kalbininkas Arvydas Vidžiūnas, prieš tai porą sezonų LTV vedęs kalbos viktoriną „Moki žodį – žinai kelią”, žurnalistas Virginijus Martišauskas, du dešimtmečius dirbęs LTV laidų „Keliai, mašinos, žmonės”, „01, 02, 03”, „Keturi ratai” redaktoriumi.

Šie žurnalistai, kaip ir V. Kvietkauskas, buvo išrinkti į vėlesnės kadencijos Seimą. Čia jų kolege tapo buvusi LTV laidų redaktorė bei vedėja Dalia Kutraitė-Giedraitienė ir LTV žinių laidų reporterė, „Vakaro žinių”, „Labo ryto”, „Politikų klubo” vedėja, vėliau – LNK laidų „N-14”, „Ką žmonės pasakys!” redaktorė Nijolė Steiblienė.

2000-aisiais parlamentaru, vėliau – krašto apsaugos ministru tapo buvęs krepšininkas Gintautas Šivickas, tačiau jis ne tik buvo priverstas palikti šias pareigas, bet ir pernai nepateko į Kauno rajono tarybą.

Į ankstesnės kadencijos Seimą pateko socdemų iškeltas operos solistas Eduardas Kaniava, po ketverių metų – jo kolega „darbietis“ Vladimiras Prudnikovas. Pirmajam vėlesni rinkimai buvo nesėkmingi, o antrasis atsisakė mandato tapęs kultūros ministru, bet šio posto taip pat neteko, kai Darbo partija pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.

Dabartiniame Seime dirba ir viena buvusi estrados dainininkė – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narė Ona Valiukevičiūtė. Nors politikė yra viena iš stropiausiai posėdžius lankančių parlamentarų, svarstant teisės aktus ji kalbėjo vos 18 kartų. Tiesa, O. Valiukevičiūtė yra pateikusi 31 įstatymų, rezoliucijų ir Statuto pataisų projektų, antra tiek – pasiūlymų kitų parengtiems projektams, prisidėjo prie šešių interpeliacijų Vyriausybės nariams.

„Gelbėtojams“ politikuoti nepatiko

Žvaigždės mėgino laimę ir prezidento rinkimuose. Tiesa, aktorius Remigijus Vilkaitis, įsteigęs „Duonos valgytojų“ partiją, tik sukėlė šiokią tokią sumaištį prieš 1993 m. rinkimus, o humoristas Vytautas Šerėnas 2002 m. surinko 7,65 proc. balsų ir liko ketvirtas, aplenkęs ne vieną solidžią patirtį turintį politiką.

Ypač daug sportininkų, muzikantų, iš televizijos laidų pažįstamų žmonių pernai šturmavo įvairių miestų ir rajonų tarybas. Ne vienam iš jų rinkimai buvo sėkmingi, tačiau kai kuriems rinkėjai nebuvo palankūs. Keletas anksčiau savivaldoje besidarbavusių garsenybių mandatų neteko rinkėjų valia, keletas vėliau mandatų atsisakė.

Vietą Kauno rajono taryboje išsaugojo buvęs humoristas socialliberalas Artūras Orlauskas. Kitas buvęs humoristas Valdis Vižinis tapo Birštono tarybos nariu, Panevėžio tarybos nariais – ultratriatlonininkas Vidmantas Urbonas ir televizijos laidų vedėjas Dainius Ožalas.

Liberalcentristas dainininkas ir televizijos laidų vedėjas Edmundas Kučinskas išsaugojo Klaipėdos tarybos mandatą, o atlikėjas Tomas Krivickas-Psichas į Ukmergės rajono tarybą nepateko.

Itin sėkmingi rinkimai buvo konservatoriams, neblogai pažįstamiems iš televizijos ekranų: peliuko Sūrskio personažą kuriantis Algis Ramanauskas-Greitai pateko į sostinės tarybą, o TV3 laidos „TV pagalba“ vedėjai Gediminas Jaunius ir Jonas Stanevičius – Plungės ir Skuodo rajonų tarybas. Tiesa, G. Jaunius nusprendė, kad su politika jam ne pakeliui, ir pasirinko darbą televizijoje.

Anksčiau Šiaulių taryboje dirbo praeityje žinomas dainininkas Laimontas Dinius, kurį laiką net buvo vicemeras ir Liberalcentristų frakcijos seniūnu. Praėjusiuose rinkimuose jis nesėkmingai kandidatavo į Seimą. Tuo tarpu Kauno taryboje nebeliko Aušrio Kriščiūno, praėjusiame dešimtmetyje išgarsėjusio Tyntos pseudonimu.