Vienas pagrindinių V. Putino bendražygių, Rusijos gynybos ministras S. Šoigu paskambino JAV, Prancūzijos ir Turkijos gynybos ministrams ir pareiškė, kad Ukraina siekia sukurti bombą, kuri galėtų paskleisti radioaktyvų uraną. Taip neva ukrainiečiai galėtų apkaltinti rusu panaudojus taktinį branduolinį ginklą.
Ukrainos sąjungininkai vakaruose griežtai atmetė tokius kaltinimus.
„Visur, kur Rusija atnešė mirtį ir degradaciją, mes grąžiname normalų gyvenimą. Štai, kas yra Ukraina. Ten, kur Ukraina – niekas nenaikina gyvenimo. Tačiau visur, kur ateina Rusija, jie palieka masinius kapus, kankinimų lagerius, sunaikintus miestus ir kaimus, užminuotą žemą, sunaikintą infrastruktūrą ir stichines nelaimes.
Todėl, kai Rusijos gynybos ministras surengia telefono karuselę ir skambina užsienio ministrams, pasakodamas apie nešvarią branduolinę bombą, visi viską gerai supranta. Jie supranta, kas yra viso to šaltinis, visų tų nešvarių dalykų, kuriuos galima įsivaizduoti šiame kare“, – tikino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Ukraina netgi sutiko su rusų reikalavimu surengti TATENA inspekciją ukrainiečių branduolinių tyrimų objektuose. Ir TATENA direktorius Rafaelis Grossis, kuris neseniai aplankė rusų okupuotą Zaporižios atominę jėgainę, vėl sutiko vykti į Ukrainą.
Kremliaus režimas bando pasiteisinti eiliniams šalies gyventojams, kodėl pajėgos traukiasi iš dešiniakrantės Chersono srities pusės, ruošiasi iš viso palikti Chersoną ir niekaip negali įvykdyti pradinio V. Putino plano – užgrobti visą Donbasą.
Sunku pasakyti, ar dar 300 tūkst. skubiai mobilizuotų Rusijos vyrų sugebės tokią padėtį pakeisti.
„Pažiūrėkite, kokie medikamentai.. Mums ukrainiečiai iš gailesčio pasakys – važiuokite namo“, – viename vaizdo įraše piktinasi mobilizuotas Rusijos karys, kritikuodamas kariams išduodamas vaistinėles.
Kita vertus, šių, į kruviną karą su Ukrainos kariais pasiųstų rusų motinos ir žmonos kol kas visai nesiskundžia dėl V. Putino režimo pažadėtų kompensacijų už savo žuvusius vyrus.
Perskaičiavus pagal realų rublio kursą, bent jau tiems, kurie pasirašė kontraktus, tai būtų apie 50 tūkst. eurų. Vienintelė rimtesnė problema – kai reikia įrodyti sūnaus ar vyro mirtį, ar dalintis pinigais su sutuoktiniu, kuris vaiko neaugino.
„Jis nubėgo į karinį komisariatą perrašyti skaičius, kurie priklauso už mano sūnaus žūtį, pabrėžiu – mano sūnaus.
Paskutinis mano kantrybės lašas, na gerai, jis gavo tas išmokas, bet jis užsimanė ir mašinos, kurią rizikuodamas savo gyvybe mano sūnus nusipirko, uždirbęs pinigų Sirijos liaudies respublikoje. Manau, kad jis ne žmogus, tai ne žmogiški santykiai, tai žmogus, paskendęs godume“, – pasakojo viena rusė, jau palaidojusi Ukrainoje kariavusį sūnų.
Kol rusų moterys skaičiuoja, kokį padoresnį butą galėtų nusipirkti už išmokas, pafrontės miestuose gyvenantys ukrainiečiai galvoja, kaip po rusų antskrydžių reikės išgyventi per žiemą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
