aA
Internetiniai troliai ėmėsi persekioti žurnalistę tokiu lygmeniu, kad ji nebesijaučia saugi toliau dirbti savo darbą.
Helsinkis
© Reuters/Scanpix

Dėl galimo mokesčių slėpimo sulaikomi užsienio kapitalo įmonės atstovai, tačiau atskleidžiant daugiau detalių paaiškėja, kad po šios įmonės priedanga kita valstybė galimai vykdė šnipinėjimą. Galiausiai, tarptautinių karinių pratybų metu dalyje pratybų teritorijos dėl dirbtinai sukurtų trukdžių dingsta GPS signalas.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie įvykiai turi mažai bendro. Tačiau šiandieninius saugumo iššūkius Europoje padedanti suprasti hibridinių grėsmių koncepcija gali pasiūlyti ir kitokį atsakymą – kad tai koordinuotas, ilgalaikis procesas, kuriuo metu trečioji jėga vykdo ardomąją veiklą nukreiptą prieš kitą valstybę. Aukščiau pateikti pavyzdžiai nėra išgalvoti – visi jie per pastaruosius keletą mėnesių įvyko Suomijoje.

Prokremliški interneto troliai, sėdę už grotų

Nacionaliniame Suomijos transliuotojuje dirbanti žurnalistė Jesikka Aro, kuri domėjosi vienu iš Kremliaus propagandos įrankiu – vadinamųjų „trolių fabrikų“ Rusijoje veikla, susidūrė su daugiau nei trejus metus trukusia purvo lavina.

Kitas dėmesio vertas atvejis, apie kurį pasirodo vis daugiau informacijos, prasidėjo šių metų rugsėjo pabaigoje, kai didelės operacijos metu buvo sulaikyti du asmenys – Rusijos ir Estijos piliečiai – susiję su Suomijoje veiklą vykdžiusia nekilnojamojo turto kompanija „Airiston Helmi“, kuri pastarąjį dešimtmetį supirkinėjo žemes pietiniame Suomijos salyne.
Vytautas Keršanskas

Rusų tautybės Suomijos piliečio Ilja Janitskin įkurtas ir valdomas internetinis portalas „MV-Lehti“, skirtas įvairių konspiracijos teorijų bei Kremliaus propagandos skleidimui nusitaikė į šią žurnalistę, siekdamas ją sukompromituoti. Skleista melaginga informacija apie jos priklausomybę nuo narkotikų, buvimą JAV slaptųjų tarnybų agente išaugo iki tokio masto, kad J. Aro kasdien buvo atakuojama anoniminių interneto vartotojų.

Grasinančių žinučių turinys išaugo iki užuominų apie nuolatinį jos asmeninio gyvenimo sekimą ir net grasinimo susidoroti. 2016 m. žurnalistė ir dar keli asmenys nukentėję nuo šio portalo koordinuoto persekiojimo kreipėsi į teismą, kuris šių metų spalį priėmė kaltinamąjį nuosprendį. Šio portalo vadovas buvo nuteistas 22 mėnesiams kalėjimo dėl 16-osios baudžiamojo kodekso pažeidimų. Kiti du kaltinamieji – save „žmogaus teisių gynėju“ skelbiantis, tačiau pagrinde Kremliaus propagandos sklaida užsiimantis Johan Beckman bei portale dirbusi moteris nuteisti lygtinai.

Šis nuosprendis tapo precedentu, kadangi Suomija tapo pirmąja Europos valstybe skyrusi įkalinimo bausmę už veiklą, susijusią su interneto troliais ir dezinformacijos skleidimu. Tyrimo metu nustatyta, kad nors minėtas portalas nėra tiesiogiai kontroliuojamas Rusijos, jo finansavimo schemos veda į Maskvą. Taigi, šis atvejis apjungė dezinformacijos sklaidos bei nelegalaus finansavimo aspektus, kurie tapo pagrindu priimti griežtą sprendimą vienoje aukščiausių spaudos laisvės standartų turinčių valstybių.

Suomija aktyviai dalyvavo vienose didžiausių per dešimtmečius karinėse pratybose „Trišakė jungtis“ („Trident Juncture“), kurios vyko Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jūroje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Pasibaigus pratyboms praėjusį sekmadienį šalies ministras pirmininkas Juha Sipila pareiškė, kad yra tiriamas šiaurinėje Suomijos ir Norvegijos dalyje pratybų metu laikinai sutrikdyto GPS signalo incidentas.
Vytautas Keršanskas

Rusiško kapitalo verslas – priedanga slaptųjų tarnybų veiklai?

Kitas dėmesio vertas atvejis, apie kurį pasirodo vis daugiau informacijos, prasidėjo šių metų rugsėjo pabaigoje, kai didelės operacijos metu buvo sulaikyti du asmenys – Rusijos ir Estijos piliečiai – susiję su Suomijoje veiklą vykdžiusia nekilnojamojo turto kompanija „Airiston Helmi“, kuri pastarąjį dešimtmetį supirkinėjo žemes pietiniame Suomijos salyne.

Nors iš pradžių šis atvejis atrodė kaip gana tradicinė pinigų plovimo ir mokesčių slėpimo schema, aiškėjant daugiau detalių jis išryškina vis daugiau neįprastų aspektų. Keletas reikšmingų detalių. Pirma, minėtos žemės buvo supirkinėjamos salose, pro kurias eina svarbūs komercinės laivybos keliai. Antra, kompanijos patalpose vykdytų reidų metu rasta 200 terabaitų (200 tūkst. gigabaitų) informacijos. Tokio dydžio įmonei sukaupti tokį informacijos kiekį reikėtų dešimtmečių, todėl nors daugiau žinių iš tyrimo nėra pateikiama, reikšmingas faktas yra tai, kad pro minimas salas eina Suomiją ir Estiją jungiantis magistralinis telekomunikacijų kabelis.

Galiausiai, „Airiston Helmi“ priklausančiose salose įrengti privatūs ir itin saugomi poilsio namai kelia abejonių dėl savo paskirties: jie apsupti gausybe apsaugos kamerų, nedidelė sala turi sraigtasparnių nusileidimo aikštelę ir net devynias prieplaukas vandens transportui. Suomijos pareigūnai kol kas atsisako šį atvejį nagrinėti plačiau nei finansinių nusikaltimų aspektu, tačiau tyrimas kol kas yra gana ankstyvoje fazėje ir ilgainiui byla gali atspindėti ir nacionalinio saugumo aspektus. Mat išvardinti faktai yra neįprasti ir gali atskleisti galimą trečiųjų šalių specialiųjų tarnybų veiklą per vietos įmonę.

Stiprus Suomijos premjero pareiškimas po karinių pratybų su NATO

Rusijos vykdoma Vakarų karinės apygardos modernizacija bei su tuo susijęs išaugęs aktyvumas joje, taigi ir Baltijos jūroje Suomijai, kaip ir kitoms regiono valstybėms tapo aiškiu akstinu sustiprinti savo gynybinius pajėgumus. Suomija nėra NATO narė ir Šaltojo karo metu ji užėmė itin specifinį balansavimo tarp Vakarų ir Sovietų Sąjungos vaidmenį.

Ir šiandien Suomija savo valstybę nuo karinių grėsmių yra pasirengusi ginti pati, o narystė Aljanse svarstoma tik gana siaurame rate. Vis dėlto, Rusijos grėsmės augimas stumia ją dar glaudesniam bendradarbiavimui su NATO nei jis buvo iki šiol. Ypač turint omenyje, kad Suomija su Rusija dalinasi daugiau nei 1300 km siena.

Tai įrodo ir faktas, kad Suomija aktyviai dalyvavo vienose didžiausių per dešimtmečius karinėse pratybose „Trišakė jungtis“ („Trident Juncture“), kurios vyko Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Baltijos jūroje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Pasibaigus pratyboms praėjusį sekmadienį šalies ministras pirmininkas Juha Sipila pareiškė, kad yra tiriamas šiaurinėje Suomijos ir Norvegijos dalyje pratybų metu laikinai sutrikdyto GPS signalo incidentas.

„Realu, kad Rusija galėjo sukelti šiuos trikdžius. Rusija žinoma kaip valstybė, turinti tokius pajėgumus“, - pridėjo J. Sipila, teigęs, kad pasibaigus tyrimui gali sekti ir konkretūs veiksmai, kadangi šie trikdymai sukėlė pavojų civilinei aviacijai, taigi ir Suomijos piliečiams.

Nors Rusija tokius kaltinimus neigia, politiškai Suomijos premjero, kurį parėmė ir šalies prezidentas Sauli Niinisto žingsnis yra reikšmingas. Kremlius savo ardomuosius veiksmus neigia net ir tokiais atvejais, kai pateikiami neginčijami įrodymai. Nors ir akivaizdu, kad karinių pratybų prie vakarinės Rusijos sienos suerzinta Maskva yra vienintelė valstybė, kuri šiame regione galėjo atlikti tokį veiksmą, skirtingos Europos Sąjungos ir NATO valstybės nevienodai pasiryžusios imtis konkrečių politinių veiksmų tais atvejais, kai kokie nors priešiški Rusijai priskiriami veiksmai nėra pagrindžiami itin svariais argumentais.

Suomijos premjero pareiškimas, susiejantis tokią Rusijos reakciją į vykstančias gynybines pratybas, kuri sukėlė grėsmę civiliniais lėktuvais vykusiems yra labai stiprus signalas mažiau ryžtingoms valstybėms griežčiau vertinti iš pirmo žvilgsnio didelių neigiamų pasekmių nesukeliančius veiksmus.

Kaip visa tai apjungia hibridinių grėsmių samprata?

Hibridinės įtakos kuriamos koordinuojant įvairias veiklas skirtinguose lygmenyse. Aukščiau aprašyti pavyzdžiai iš Suomijos atspindi bent kelis – informacinė erdvė (dezinformacija ir trolių veikla), nelegalus finansinis veikimas (tiek trolių, tiek NT įmonės atveju), karinis dėmuo (sutrikdytas GPS signalas, kurį galėjo atlikti tik kariniai įrenginiai), galima ir žvalgybinė veikla, nelegalus duomenų kaupimas, kuri dar turi būti įrodyta, tačiau pateikti faktai leidžia aiškiai įsivaizduoti tokį scenarijų.
Vytautas Keršanskas

Hibridinių grėsmių koncepcija pastaraisiais metais pasiteisino kaip bene geriausiai padedanti paaiškinti šiandieninę saugumo situaciją Europoje, kuomet kalba pasisuka apie priešiškų valstybių ar veikėjų veiksmus, esančius neapibrėžtoje pilkojoje zonoje tarp taikos ir karo. Ši koncepcija padeda atkreipti visuomenės dėmesį į kasdienybėje kylančias grėsmes, o politikams priimti tinkamus sprendimus stiprinant valstybės atsparumą šioms grėsmėms.

Esminiai hibridinių grėsmių elementai yra šie: pirma, priešišką ardomąją veiklą vykdantys veikėjai siekia išnaudoti demokratinių valstybių silpnybes savo veiklai vykdyti. Vaizdingai paaiškinti tai galima pasinaudojant grandinės analogija: grandinė stipri tiek, kiek stiprus yra jos silpniausias žiedas. Kiekviena, net ir labiausiai išsivysčiusi valstybė turi savų trūkumų: ar tai būtų skirtingų visuomenės grupių susipriešinimas, skylės teisiniame reguliavime, politinės krizės, menkas visuomenės pasitikėjimas institucijomis ir pan. Būtent tuos trūkumus ir savo tikslams pasiekti išnaudoja išorės veikėjai.

Antra, siekiama veikti tokiomis priemonėmis, kurios būtų sunkiai priskiriamos konkrečiam veikėjui, todėl valstybei sunku imtis atsakomųjų ar gynybinių veiksmų. Šios priemonės balansuoja ant teisėtumo ribos, dažnai manipuliuojama teisiniame reguliavime egzistuojančiomis skylėmis.

Trečia, pagrindinis šių priešiškų veiklų tikslas nėra aiškiai apibrėžtas. Tai gali būti ir įtaką darančiam veikėjui palanki baigtis taikinyje esančios valstybės sprendimų priėmimo procese konkrečiu klausimu, ir elementarus chaoso kūrimas, pleišto tarp visuomenės ir valdžios skėlimas ir pan.

Galime kalbėti tiek apie ilgalaikius tikslus (pavyzdžiui, pasiekti palankios įtaką darančiai valstybei valdžios atėjimo) ir trumpalaikis – sutrikdyti valstybės veiklą, nukreipti dėmesį į dirbtinai sukurtas problemas, kad ji negalėtų priimti įtaką darančiam veikėjui nepalankaus sprendimo, pavyzdžiui, sankcijų patvirtinimo.

Hibridinės įtakos kuriamos koordinuojant įvairias veiklas skirtinguose lygmenyse. Aukščiau aprašyti pavyzdžiai iš Suomijos atspindi bent kelis – informacinė erdvė (dezinformacija ir trolių veikla), nelegalus finansinis veikimas (tiek trolių, tiek NT įmonės atveju), karinis dėmuo (sutrikdytas GPS signalas, kurį galėjo atlikti tik kariniai įrenginiai), galima ir žvalgybinė veikla, nelegalus duomenų kaupimas, kuri dar turi būti įrodyta, tačiau pateikti faktai leidžia aiškiai įsivaizduoti tokį scenarijų.

Hibridinių grėsmių koncepcija aiškiai neatskiria pasirengimo ir operacijų vykdymo fazių, todėl vienintelis būdas apsisaugoti nuo neigiamų tokios pilkojoje zonoje vykdomos ardomosios veiklos pasekmių yra grįstas visapusiško saugumo samprata: kiekviename valstybė sektoriuje atrasti pagrindinius jo trūkumus ir juos išsprendus padidinti atsparumą išorės įtakoms.

Net ir Suomija, kuri išvysčiusi turbūt pažangiausią visapusiško saugumo koncepciją šiuo metu ieško sprendimų, kaip išspręsti aukščiau įvardintų atvejų išryškintas problemas, pavyzdžiui, svarstoma griežtinti griežtinamos žemės ir nekilnojamojo turto įsigijimo ne Suomijos piliečiams taisykles.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Diena. Ar Bakas išsižada savo pasakytų žodžių apie „MG Baltic“ ir kaip suvaldyti korupcijos apimtis Lietuvoje? vyksta apklausa (2)

„DELFI Dienoje“ išskirtinis Seimo NSGK pirmininko Vytauto Bako interviu. Ar politikas išsižada...

Ministrui pranešta apie „buvusiųjų“ planus perimti vidaus reikalų jėgos struktūras konsultuoja kai kurie politikai ir Seimo nariai (189)

Šiomis dienomis Viešojo saugumo tarnyba (VST) vidaus reikalų ministrui Eimučiui Misiūnui...

Nuosavybės neliečiamybei iškilo grėsmė: stambūs investuotojai galėtų paimti žmonių žemę (179)

Ekonomikos ir inovacijų ministerija užregistravo įstatymų paketą, kuriame numatyta, kad valstybė...

Gydytoja įspėja: Lietuvoje dešimtys tūkstančių nė nenutuokia, kad nešioja gyvybei pavojingą virusą (17)

Hepatito C virusinė infekcija nustatyta maždaug 15 tūkst. lietuvių, tačiau specialistai mano,...

Sunku nuspėti, dar sunkiau – pagauti: Grigonis ir „Žalgiris“ vaikysis į laisvę ištrūkusį vijurką specialiai Krepšinis.lt iš Milano (20)

Milano „Olimpia Armani“ treniruojantis italas Simone Pianigiani savo komandos lyderiui Mike'ui...

Iš Europos – rimtas reikalavimas: žinomos bendrovės reikalauja grąžinti 4 mln. eurų paramą (24)

DELFI žiniomis, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) kreipėsi į atsakingas Lietuvos...

Vienas brangiausių Europos viešbučių laukia lietuvių antplūdžio: čia prisistatyti ubagais neapsiverčia liežuvis (184)

Norite suvokti, ar jau esate turtingas, ar dar toli gražu? Paprasčiausiai atsakykite į klausimą...

Venesueloje bręsta pokyčiai: šie protestai visai kitokie, nei anksčiau – kyla patikimiausi režimo rėmėjai (254)

Trečiadienį tūkstančiai Venesuelos gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš, ko gero,...

8 būdai, kaip keliaujant ilgiau išlaikyti telefono baterijos veikimo trukmę (9)

Atsisiųskite visą jums reikalingą turinį iš anksto, nustatykite tamsųjį režimą ir pasiimkite...